Padės kurti sistemą
 
Konferencijoje „Būk pasiruošęs ekstremalioms situacijoms – sveikatos sistemų pasirengimas ir valdymas krizės metu“ patirtimi su Lietuvos politikais, ministerijos atstovais ir medicinos įstaigų vadovais dalijosi Izraelio ekspertai. Kalbėta apie ligoninių veiklos krizės metu ypatumus, kibernetinio saugumo mechanizmus, inovatyvius valdymo įrankius ekstremaliose situacijose.
 
Konferencijos metu sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis ir Izrealio ambasadorė Lietuvoje Jos Ekscelencija Shelly Hugler Livne pasirašė bendradarbiavimo sutartį – Izraelis suteiks Lietuvai žinių, kaip užtikrinti efektyviai veikiančią medicinos sistemą karo ar kitu kritiniu atveju.
 
Viceministras akcentavo sutarties svarbą – ji leis pasimokyti iš praktinės Izraelio patirties ir sukurti centralizuotą krizių valdymo sistemą.
 
Lietuva ruošiasi
 
Kaip pranešime pristatė S.Krunkaitis, Lietuva pasirengimą ekstremalioms situacijoms organizuoja trimis kryptimis.
 
Pirmoji jų – teisinė reguliacija. Viceministro teigimu, reikalingi aiškūs algoritmai pirminės sveikatos priežiūros medikams, vaistinėms, greitosios pagalbos tarnyboms. „Reikia turėti sudėtingus algoritmus įvairiems sistemos dalyviams. Mes to dar neturime. Galiu pasakyti atvirai – procesas vyksta, bet jis dar nebaigtas“, – pripažino jis. Būtent čia, anot viceministro, Izraelio pagalba būtų itin svarbi: „Teisinė reguliacija – tai lengviausia užduotis, kurią turime atlikti. Jei galite pasidalyti savo veikimo būdais, mums nereikia kitų išteklių – tik intelekto ir žmogiškųjų.“
 
Antroji kryptis – infrastruktūra. Lietuvoje yra 61 ligoninė, 14 iš jų – traumų centrai. Nors teoriškai visos turėtų būti pasiruošusios ekstremalioms situacijoms, realybė, viceministro teigimu, kitokia. Pasirinktos 23 strateginės įstaigos – dauguma jų už maždaug 40-50 kilometrų nuo galimos fronto linijos. Būtent šios ligoninės turės veikti bet kokiomis sąlygomis.
 
„Trims iš jų jau turime planus. Per metus jas paruošime ekstremalioms situacijoms“, – teigė viceministras. Reikalavimai ligoninėms aiškūs: elektra, skalbykla, kanalizacija, apsauga nuo balistinių ginklų. Kai kur – požeminės patalpos, kurių Lietuvoje dar likę iš sovietmečio ir kurias galima renovuoti.
 
Vienas ambicingiausias projektų – nauja požeminė ligoninė, kurios finansavimas šiuo metu derinamas.
 
Trečioji kryptis – mokymai. „Dabar pasaulyje vyksta keli karai, ir vienas jų arti – Ukrainoje. Jei galime šį karą panaudoti kaip savotišką mokymosi galimybę – privalome tai daryti“, – pragmatiškai realybę įvertino S.Krunkaitis. Anot jo, nuo 2022-ųjų pavasario Ukrainoje praktinės patirties sėmėsi jau trys gydytojų ir slaugytojų komandos.
 
Kaip didžiausią iššūkį viceministras įvardijo 40 tūkstančių jau dirbančių medikų mokymą. „Neracionalu investuoti į visus, neturime tokių išteklių. Todėl kuriame prioritetų sistemą. Traumų centruose dirbantys medikai, ypač traumatologai ir fiziologai, turi būti mokomi gelbstinčiosios chirurgijos, ATLS ir kitų standartizuotų gydymo metodų. Antra prioritetinė grupė – greitosios pagalbos darbuotojai. Būtent jie pirmieji pasiekia sužeistuosius. Ši grupė mokysis, kaip stabilizuoti sunkiai sužeistus žmones įvykio vietoje. Visi kiti medikai turi žinoti pagrindus – kaip suteikti pirmąją pagalbą traumos atveju“, – pasakojo S.Krunkaitis.
 
Pirma užduotis – keisti mąstymą
 
„Visgi sunkiausia – keisti mąstymo paradigmą“, – pažymėjo viceministras. Jo įsitikinimu, svarbu suprasti, kad karo metu sveikatos sistema neveiks taip, kaip įprastai veikia – reikia centralizuoto valdymo, aiškių protokolų ir glaudaus darbo su kariuomene.
 
„Bandau įkvėpti visus Lietuvoje mąstyti taip pat – kad civilinė kooperacija yra svarbiausia. Lietuvoje dirba keliasdešimt tūkstančių medikų, ligoninės, greitoji pagalba. Visa tai turi veikti kartu ir visiems.“
 
Kita problema – finansai. „Karinė sistema labai svarbi, į ją reikia investuoti ir niekas su tuo nesiginčija. Bet lygiagrečiai reikia investuoti ir į sveikatos sistemą. Turime kasdienes pareigas. Turime pacientus, kurie tiesiogine prasme miršta. O greta viso to dar turime rengtis grėsmėms, – kalbėjo viceministras. – Užduotims turi ateiti finansavimas. Priešingu atveju, tai – tiesiog laiko švaistymas.“
 
Siūlo centralizuoti sistemą
 
Plačiau apie tai, kokias pamokas išmoko Izraelis ir ko iš jo galėtų pasimokyti grėsmingų kaimyninių valstybių supama šalis, L.S. papasakojo jau daugelį metų su Lietuva bendradarbiaujantis Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas dr. Asheris Salmonas.
 
„Lietuva panaši į Izraelį – tai maža šalis su nedidele populiacija, todėl panašūs ne tik iššūkiai, bet ir sprendimai“, – teigė jis. Anot eksperto, nedidelės šalys turi privalumų ruošiantis ekstremalioms situacijoms – krizės metu jos gali greičiau pereiti prie centralizuoto valdymo.
 

„Įprastomis dienomis stengiamės skatinti autonomiją, leidžiame ligoninėms klestėti, konkuruoti. Bet kai įvyksta ekstremali situacija, viskas keičiasi, – aiškino Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas dr. Asheris Salmonas. – Reikia reaguoti nacionaliniu lygmeniu, nes regionai paprastai neturi pakankamai infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir įrangos problemai spręsti savarankiškai.“

 
Izraelio sistema, kaip pasakoja dr. A.Salmonas, remiasi trimis principais. Pirmiausiai organizuojama antrinė evakuacija. Kai viena ligoninė perpildoma, sužeistieji po pirmojo gydymo saugiai evakuojami į kitų regionų ligonines. Antra – greitoji pagalba valdoma nacionaliniu lygmeniu. „Reikia turėti lankstų būdą, kai galite pasakyti greitajai pagalbai, kad ji važiuotų į šią ligoninę, o ne į tą. Nors antroji arčiau, bet ji perpildyta“, – aiškina ekspertas. Trečia – atsargos kaupiamos nacionaliniu lygmeniu.
 
„Sveikatos apsaugos ministerija turi atlikti didelę dalį darbo, bet tai turi būti daroma kartu su kariuomene ir kitomis Vyriausybės agentūromis“, – pabrėžė dr. A.Salmonas.
 
Anot pašnekovo, Lietuva turi savų privalumų: „Esate Europos Sąjungos ir NATO nariai, todėl abi organizacijos palaikys, jei reikės. Svarbu ir tai, kad turite didelę sieną su Lenkija, kur galite evakuoti pacientus.“
 
Nustemba net pasirengę
 
Ar apskritai įmanoma būti pasiruošus karui? „Tai – nelengvas klausimas, – pastebėjo dr. A.Salmonas, o pamąstęs atsakė: – Niekada negalime būti visiškai pasiruošę.“ Jis teigė, kad net didelę patirtį sukaupęs Izraelis 2023 metų spalio 7-osios teroristinio išpuolio metu buvo užkluptas netikėtai. „Nepaisant viso mūsų pasirengimo, buvome šokiruoti“, – pripažino ekspertas.
 
Visgi patirtis ir pasirengimas leido greitai sureaguoti – per kelias valandas medicinos sistema prisitaikė prie situacijos.
 
„Esu tikras, kad be protokolų, be patirties ir be nuolatinių pratybų situacija būtų daug prastesnė“, – tikino Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
 
Ko Lietuva gali išmokti iš Izraelio? „Ruoštis, rašyti protokolus ir sukurti nacionalinę sistemą, kur krizės metu veikia centrinė būstinė – joje kartu sėdi skirtingų ministerijų atstovai ir priima sprendimus visai šaliai“, – teigia dr. A.Salmonas.
 
Pasak pašnekovo, aiškias doktrinas ir protokolus privalo turėti kiekviena institucija, o darbuotojai turi žinoti, ką daryti: „Pavyzdžiui, Santariškėse dirba per 7 tūkstančius darbuotojų. Bent 3 tūkstančiai turi tiksliai žinoti, kur eina, ką daro ir kas yra jų vadovas ekstremalios situacijos atveju.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!