Strateginis projektas
 
Iš įtampos tarp VLK įkainių ir realių gydymo kainų, kurias dengia ligoninės, gimė pilotinis projektas – VLIVAS (Vieninga ligoninių valdymo ir apskaitos sistema), kurį įgyvendino VLK kartu su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine (RVUL). Projekto tikslas – išsiaiškinti, ar VLK nustatyti gydymo paslaugų įkainiai, apmokami iš PSDF, atitinka realias ligoninių patiriamas sąnaudas.
 
Pasak VLK IT departamento vadovo Aurimo Baliukevičiaus, tai buvo strateginis projektas, finansuotas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo lėšų ir įtrauktas į 2020-2024 metų Vyriausybės programą. „2022 metais buvo daroma galimybių studija, analizuojama, koks būtų geriausias sprendimas taikomas, o šitas konkretus projektas truko pusantrų metų – mes jį pradėjome 2024 metų viduryje ir baigėme 2025 metų gruodį“, – pasakojo A.Baliukevičius.
 
Bandomajam projektui buvo pasirinkta būtent RVUL. Kodėl? Nes, pasak VLK atstovo, sprendimą lėmė keli kriterijai: įstaigos dydis, paslaugų įvairovė ir įstaigos skaitmenizavimo lygis. RVUL pasižymi didesniu teikiamų paslaugų kiekiu, paslaugos yra skirtingos, pati įstaiga yra pakankamai skaitmenizuota, nes čia duomenys daugiausia renkami elektroniniu būdu, rankinio darbo – mažai. Visas bandomasis projektas kainavo beveik 4,6 milijonų eurų, tačiau pačiai gydymo įstaigai, pasak A.Baliukevičiaus, reikėjo prisidėti ne tiesiogiai lėšomis, bet žmogiškaisiais ištekliais.
 
Projekto metu buvo sukurta integracinė platforma, sujungusi ligoninės finansų apskaitos sistemą, pacientų duomenų ir ligos istorijų sistemas, vaistų apskaitą bei VLK administruojamą PSD informacinę sistemą SVEIDRA. Tikslas – kad sistema galėtų automatiškai surinkti duomenis paciento lygmeniu ir leistų apskaičiuoti realią konkrečios paslaugos savikainą.
 
Apie įkainius
 
Gydymo įstaigoms šis projektas yra gyvybiškai svarbus. Mat vienas pagrindinių VLIVAS atsiradimo motyvų – ilgalaikės diskusijos dėl PSDF įkainių. „Daug kas skundžiasi, kad VLK kainodara neteisinga, kad įkainiai per maži. Mūsų tikslas buvo turėti objektyvų įrankį, kuris parodytų, kiek iš tikrųjų kainuoja viena ar kita paslauga – operacija, gydymas stacionare ar kitos intervencijos. Tada kainos galėtų būti skaičiuojamos pagal realias sąnaudas“, – aiškino A.Baliukevičius. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad situacija nėra vienareikšmė.
 

„Gydymo įstaigų nusiskundimai dėl per mažų įkainių iš dalies pagrįsti. Tačiau analizė rodo, kad kai kurių paslaugų įkainiai gali būti ir per dideli. Reikia subalansuoto požiūrio. Taip, PSDF lėšų sveikatos sistemoje apskritai trūksta. Tačiau galime siekti teisingesnio jų paskirstymo“, – sakė VLK IT departamento vadovas Aurimas Baliukevičius.

 
Ligoninės vertinimas
 
RVUL direktorė doc. dr. Jelena Kutkauskienė komentavo, kad ligoninė savo, kaip projekto partnerio, įsipareigojimus įvykdė laiku. „Tolesnės projekto įgyvendinimo ir plėtros perspektyvos priklauso nuo jo pagrindinio vykdytojo – Valstybinės ligonių kasos“, – sakė ji.
 
Anot vadovės, pati idėja sukurti unifikuotą asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų apskaitos sistemą vertinama teigiamai. „Nors gydymo įstaigų pagrindinė funkcija yra pacientų gydymas, be stiprios valdymo apskaitos sistemos sunku užtikrinti finansinį stabilumą, efektyvų resursų panaudojimą ir tvarią plėtrą. Didžiausią VLIVAS potencialą įžvelgiame tolesnėje sąsajoje su VLK Detalios pacientų lygio sąnaudų apskaitos informacine sistema, nes apskaičiuoti gydymo ligoninėje savikainą paciento lygmeniu yra ganėtinai sudėtinga – sveikatos ekonomikoje tai laikoma viena sunkiausių kaštų apskaitos sričių“, – pažymėjo J.Kutkauskienė.
 
Visgi kol kas tiesioginio poveikio finansiniam rezultatui ligoninė neįžvelgia. Anot J.Kutkauskienės, visi procesai vyko naudojant ne realiame laike vykstančius procesus, o tik istorinius duomenis. Anot jos, VLIVAS sistemą dar reikėtų išbandyti dirbant su einamojo laikotarpio operatyviniais duomenimis, įtraukiant daugiau gydymo įstaigų, ir tik po to daryti objektyvias išvadas. Pasak J.Kutkauskienės, ligoninės finansinį stabilumą lemia daug vadybinių sprendimų, o šis projektas kol kas buvo orientuotas į duomenų surinkimą ir analizę.
 

„Jei ateityje VLIVAS bus naudojamas platesniu mastu ir sudarys galimybes gydymo įstaigoms savo veiklos sąnaudas lyginti su kitomis panašaus profilio ligoninėmis, tuomet jis galėtų tapti vienu įrankių, padedančių pastebėti ir tobulinti mažiau efektyvias valdymo sritis“, – komentavo RVUL direktorė doc. dr. Jelena Kutkauskienė.

 
RVUL vadovės vertinimu, šiame etape VLIVAS labiausiai praverstų toms įstaigoms, kurios neturi pažangių verslo valdymo ir apskaitos sistemų. „Vieninga sąnaudų apskaita aktuali sveikatos sektoriui – dėl skaidrumo, palyginamumo, tikslesnio biudžetų ir investicijų planavimo. Jei faktinių duomenų analizė padėtų nustatyti objektyviomis sąnaudomis pagrįstas PSDF bazines kainas, tai būtų gera paskata efektyvesnei viešojo sektoriaus veiklai“, – raštu pateiktuose atsakymuose teigė ji.
 
Projekto plėtros planai
 
VLK, išbandžiusi projektą su RVUL, tikina, kad būtų prasminga jį išplėsti ir apimti kuo daugiau įvairesnių šalies ligoninių. Kitame etape prie projekto planuojama prijungti 10-15 skirtingo profilio ir dydžio gydymo įstaigų.
 
„Vienos ligoninės neužtenka. Turėdami platesnę imtį galėsime skaičiuoti vidurkius, matyti, kiek kainuoja viena ar kita paslauga panašaus profilio ligoninėse. Tai leistų objektyviau nustatyti kainas“, – tikino VLK IT departamento vadovas. Pasak jo, ši sistema suteiktų galimybę pačioms ligoninėms lyginti rezultatus su panašaus profilio ir analogiškas paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
 
„Jeigu vienoje ligoninėje ta pati operacija atliekama pigiau nei kitoje, kyla klausimas – kodėl? Galbūt skiriasi vadybiniai sprendimai, procesų organizavimas. Toks palyginamumas skatintų efektyvumą“, – tikino A.Baliukevičius.
 
Kartu jis pabrėžė, kad projektas yra naujiena tik Lietuvoje, bet ši sistema jau senokai taikoma Europoje – Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje – ir duoda teigiamų rezultatų. Tik kam rezultatai teigiami: ligoninėms ar valstybinį biudžetą administruojančioms įstaigoms?
 
„Tai svarbu iš abiejų taškų žiūrint. Jeigu pažiūrėsime į situaciją su įkainiais, manau, kad gydymo įstaigų nusiskundimai dėl per mažų įkainių kažkiek yra pagrįsti, bet vėlgi yra ir atvejų, kiek analizavo ir mūsų specialistai, kad tam tikrų paslaugų įkainiai yra per dideli, o kitų – per maži. Tai tas subalansavimas yra aktualus. Jeigu imtume bendrąja prasme – taip, yra per mažai PSDF pinigų sveikatos sistemoje. Nes kuo daugiau tų pinigų įdėsi, tuo daugiau paslaugų ar vaistų galėsi apmokėti. Ar gali būti teisingesnis PSDF lėšų paskirstymas dabartinėje situacijoje – taip, nes galbūt yra paslaugų, kurių net savikaina nėra padengiama pagal dabartines kainas ir manau, kad tai yra svarbūs dalykai“, – komentavo A.Baliukevičius.
 
Kol kas VLIVAS – tėra platforma, išbandyta tik vienoje ligoninėje. Tačiau pačios platformos potencialas galėtų būti gerokai platesnis: nuo objektyvesnės kainodaros iki efektyvesnio viešųjų lėšų paskirstymo ir didesnio skaidrumo. Ar sistema taps realiu įrankiu, padėsiančiu išspręsti ilgalaikes diskusijas dėl PSDF įkainių? Tai priklausys nuo politinės valios, plėtros masto ir to, ar prie platformos prisijungs pakankamai skirtingų gydymo įstaigų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!