Dažnai sakoma, jog gerų rezultatų mums nepavyksta pasiekti, nes esą lietuvių sveikatos raštingumas yra gana žemas. „Negalima visko suabsoliutinti, - sako Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. - Tiesa, pastebime, kad kai kurias klausimais, pavyzdžiui, vakcinavimo visuomenei trūksta objektyvios informacijos. Dažniau pasiremiama principu „viena boba sakė“, o ne specialistų įžvalgomis. Situaciją stengiamės keisti pasitelkdami socialines kampanijas, mokslinius tyrimus ar prevencines veiklas.“
„Negalima daryti prielaidų, jog alkoholio vartojimas karantino metu didesnis. Kiek teko girdėti iš prekybininkų, būtent šių gėrimų pardavimai per pastarąsias savaites neauga“, - sako Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
- Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kuris finansuoja į sveikatos stiprinimą nukreiptus prevencinius, mokslinius tyrimus ir socialinės reklamos projektus jau anksčiau buvo skelbęs, kokia tematika yra prioritetinė. Ar niekas nesikeis atsižvelgiant į tai, kad pasaulis dabar kovoja su koronavirusu?
- Su fondo tarybos nariais svarstėme šį klausimą. Tačiau priėmėme sprendimą tematikos nekeisti. Kadangi visos veiklos turėtų prasidėti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, tikėtina, jog ši pandemija jau bus pasibaigusi. Be to, ir dabartinė tematika tam tikra prasme atliepia šiandienos aktualijas.
- Kas lemia, kokios temos bus aktualios, kurioms bus skiriamas didžiausias fondo dėmesys ir finansuojami projektai?
- Kiekvienas fondo tarybos narys, siūlydamas tematiką, turi pateikti pagrindimą, kodėl viena ar kita veikla, projektas ar tyrimas reikalingas bei kokią pridėtinę vertę jis sukurs. Kaip bus pasinaudojama, tarkim, atliktais tyrimais ateityje, kokių rezultatų tikimasi iš vykdomų prevencinių veiklų. Fondo taryba sudaryta tiek iš valstybinio, tiek ir iš nevyriausybinio sektoriaus specialistų, todėl ir veiklų spektras platus.
- Nors Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui vadovaujate neseniai, jo veikloje nesate naujokė. Jūsų nuomone, kurios vykdytos veiklos geriausiai pasiteisino?
- Pradėčiau nuo socialinės kampanijos, kuri jau ne pirmus metus vykdoma po „Rinkis gyvenimą“ vėliava
. Tematika kasmet šiek tiek skiriasi, tačiau prekės ženklas jau atpažįstamas. Vienas svarbiausių aspektų, jog išlaikomas projekto tęstinumas.
Iš pernai metų veiklų prasmingas darbas su, sakykime, nepatogiu jaunimu - vadinamasis „darbas gatvėse“. Pasiteisino ir puikiai tarptautinių ekspertų įvertinta viena žalos mažinimo priemonių - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas muzikos festivaliuose. Šiemet norime šią veiklą plėsti. Kalbant apie mokslinius tyrimus, didelę vertę sukūrė ekonominės alkoholio vartojimo žalos vertinimas. Tokiu plačiu spektru kol kas mažai šalių yra atlikę tyrimus. Buvom puikiai įvertinti ir užsienio kolegų, ir Pasaulio sveikatos organizacijos. Tyrimas pravers ir priimant sprendimus dėl tolesnės alkoholio kontrolės politikos. Taip pat vis dar vyksta vadinamasis tuščių cigarečių pakelių tyrimas, kuris ateityje manau taip pat bus naudingas priimant įstatymus, susijusius su tabako vartojimu.
- Kaip vyksta tuščių cigarečių pakelių tyrimas. Negi mokslininkai vaikštinėja po miestą ir iš šiukšliadėžių juos renka? Ir apskritai ką toks tyrimas duoda?
- Na, pradėkime nuo to, kad tai pirmas kartas, kai valstybės mastu vyksta nepriklausomas tyrimas. Iki šiol juos
užpirkdavo tabako pramonė. Dėl to buvo galima pastebėti nemažai manipuliacijų, ypač svarstant klausimus, susijusius su tabako kontrole, akcizų didinimu. Viena pagrindinių frazių, kurias girdėdavome: išaugs šešėlis. Turėdami nepriklausomą tyrimą galėsime geriau įvertinti situaciją.
Tyrimas vyksta dviem kryptimis. Pirmiausia nuspręsta atlikti socialinę apklausą: rūkote ar ne? Jei taip, kokias cigaretes rūkote, perkate vietoje ar kontrabandines, o gal legaliai atsivežate iš kitų šalių. Antra kryptis – atliekama reprezentatyvių vietų atranka ir iš šiukšliadėžių renkamai cigarečių pakeliai. Žiūrima, ar jie paženklinti Lietuvos Respublikos banderolėmis ar ne. Tai sąlyginai leidžia įvertinti situaciją. Aišku, teigti, jog viskas, kas ne su lietuviškomis banderolėmis, yra kontrabanda, negalime. Tai labiau priskiriama neapskaitytam tabakui, už kurį nemokami mokesčiai Lietuvai.
- Ilgą laiką kaip vienos didžiausių visuomenės sveikatos bėdų pas mus buvo įvardinami žalingi įpročiai ir psichikos sveikata. Ar per tuos porą metų, kai veikia fondas, pastebite kokius nors pokyčius?
- Prevenciniai projektai, susiję su savižudybių mažinimu, pasiteisino. Matome gerėjančią situaciją. Beje, yra minčių prevencinius projektus finansuoti ne vienerius metus, o dvejus. Šiemet to nespėjome padaryti, bet ateityje tokia galimybė neatmetama. Pavyzdžiui, svetur yra itin populiari metančiųjų rūkyti telefono linija. Faktas, kad toks projektas negali būti finansuojamas tik metus. Norėdami pasiekti rezultato turime kalbėti apie dvejus trejus. Kol kas dvejų metų finansavimo terminas skiriamas tik moksliniams tyrimams, bet akivaizdu, jog ilgesnio laiko reikia ir prevenciniams projektams.
- Karantino metu vis pasirodo naujienų, kad ženklai išaugo alkoholio vartojimas. Kiek tame yra tiesos, o kiek tik perdėtų emocijų? Ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pastebi tokias tendencijas?
- Vargu ar žmonės, žeriantys tokius argumentus, yra atlikę kokius nors tyrimus. Kaip žinia, jiems reikia laiko. Tikslių skaičių, išaugo ar sumažėjo alkoholio vartojimas karantino metu, neturime. Tačiau nagrinėjant prieš daugiau nei dešimtmetį pasaulį ištikusią ekonominę krizę, kuri palietė ir Lietuvą, tyrimai rodo, jog tuo metu alkoholio vartojimas ženkliai krito. Bent šioje srityje krizė davė teigiamų dalykų, nes žmonės sumažino alkoholinių gėrimų vartojimą. Tai matoma atliekant tyrimus įvairias pjūviais. Manau, kad ir šiandienė situacija privers pagalvoti, pirkti alkoholį ar būtinas prekes? Žinoma, minčių gali kilti įvairių. Lankausi parduotuvėje ir matau, kad alkoholio skyriuje yra perkančiųjų. Matyti, kad jie parvykę iš svečių šalių, nesilaiko saviizoliacijos, rengia vakarėlius ir neįvertina dabartinės situacijos grėsmės. Vis dėlto tikrai negalima daryti prielaidų, jog alkoholio vartojimas karantino metu auga. Kiek teko girdėti iš prekybininkų, tiesa, taip pat per masines informavimo priemones, būtent šių gėrimų pardavimai per pastarąsias savaites neauga.
- Šiuo metu neabejojama, jog dėl kilusios pandemijos ekonominė krizė neišvengiama. Ar ji neišvengiama ir kalbant apie visuomenės sveikatą?
- Kol kas dar sunku spręsti. Nežinome, kiek ši situacija truks bei kokias pasekmes pajausime. Tačiau, remiantis ankstesnės ekonominės krizės duomenimis, yra kelios sritys, kur visuomenės sveikatai išėjo į naudą. Tarkim, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tuomet ženkliai sumažėjo. Natūralu, tai susiję su žmonių pajamomis. Tačiau tenka ir naujas iššūkis - suteikti reikiamą pagalbą tokiems asmenims. Iki šios pandemijos įsitraukus priklausomybės centrams paslaugų prieinamumas gerėjo. Tikiuosi, kad jis išsilaikys ir tobulės toliau.
Dosjė
Gražina Belian – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja.
Metus laikinai vadovavo šiai institucijai, kuomet pasibaigus penkerių metų kadencijai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorės pareigas pernai metų balandžio mėnesį paliko Inga Juozapavičienė.
nuo 2020 metų vadovauja Valstybiniam
visuomenės sveikatos stiprinimo
fondui
Nuo 2012 m. laisvai samdoma Parlamento Sveikatos reikalų komiteto patarėja.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: