- Gydymo įstaigos laipteliu aukščiau, kai jas palaiko ir remia savivaldybės. Prisidedate prie Elektrėnų ligoninės gerovės kūrimo?
 
- Savivaldybė negali būti gera vien tik gydymo įstaigoms ar vien tik ligoninei. Statusas įpareigoja rasti būdą, kad mūsų pacientai ir visa bendruomenė būtų sveika, iš gydymo įstaigų gautų kokybiškas paslaugas, o jose dirbantys žmonės būtų motyvuoti veikti. Turime tenkinti abi šalis ir mums tai yra nemažas iššūkis. Už tai ligoninei turime būti ir reiklūs, ir kartu atlaidūs, skirti pakankamai dėmesio, nes tiek, kiek jos kuria valstybė, nepakanka, todėl darome finansines injekcijas. Džiaugiamės turėdami galimybę pasinaudoti sveikatos reformos finansavimu, tačiau jos nevykdome visa apimtimi sujungę visas rajono gydymo įstaigas. Taip būtume galėję išpešti maksimalią finansinę sumą, bet dalyvaudami reformoje priėmėme mums palankiausią būdą: jungėme tik kai kurias įstaigas. Atsižvelgėme į medicinos bendruomenės nuomonę. Ji visų gydymo įstaigų jungimui priešinosi. Matėme, kad medicinos darbuotojų kolektyvuose gali kilti nepasitenkinimas. Savivaldybės taryba priėmė kompromisinį variantą, iš kurio gydymo įstaiga bent šiek tiek gaus pinigų. Su mūsų pagalba ji dalimis renovuojama.
 
- Kita vertus, sakoma, kad gaudamos savivaldybių paramą gydymo įstaigos išlempa…
 
- Tame tiesos gali būti. Tiesa, iki šiol Elektrėnų ligoninę remiame tik trupinukais. Vis dėlto vienas lauke – ne karys. Ligoninei vienai sunku. Tenka atremti konkurenciją, kai aktyviai atsiranda privačios įstaigos. Konkurencija jaučiama ir tarp rajoninių ligoninių, pritraukiant specialistus. Savivaldybė neišvengiamai privalo tame dalyvauti. Savo biudžete tam esame numatę finansavimą. Apmokėjimas už būsimų medikų studijas – vienas būdų, tačiau taikome ir „vienkartines injekcijas“. Medikas, atėjęs dirbti į gydymo įstaigą, gauna tam tikrą pinigų sumą. Norėtųsi, kad tokios priemonės pasiteisintų labiau. Tiesa, gydytojo profesija yra prestižinė. Ji yra gerai apmokama, palyginti su kitų profesijų atstovais, todėl tokias pačias programas taikome švietimo įstaigoms, policijai, kur atlyginimų sumos yra gerokai mažesnės.
 
- Minėjote, kad ligoninę remiate etapais. Kokius renovacijos darbus iš savivaldybės biudžeto šiuo metu atliekate?
 
- Šiuo metu atliekamas bendras Terapijos skyriaus remontas. Nelaukėme, kol skyrius visai subyrės. Matėme, kad ten situacija grėsminga, galima sakyti, tragiška, tad finansinės injekcijos buvo būtinos. Nelaukėme, kol atkeliaus sveikatos reformos pinigai, renovacijai naudojame savivaldybės biudžeto lėšas.
 
- Vietos verslininkai į ligoninės gerovės kūrimą neįsitraukia? Gyventojai savo iniciatyva neretai mėgsta suorganizuoti labdaros akcijas.
 
- Apie tokias iniciatyvas netenka girdėti. Jei tai ir vyksta, geri darbai, matyt, vyksta tyliai…
 
- Mažame mieste paprastai viskas sukasi apie ligoninę – tiek politinės batalijos, intrigos, tiek džiugios miesto šventės. Ligoninė, kaip ir bažnyčia, – neatsiejama mažo miestelio ašis. Pavyksta išvengti politinių intrigų?
 
- Gydymo įstaigos turi savo profesines šventes, kurias organizuojame kartu su savivaldybe. Vienas pavyzdžių – ligoninės šešiasdešimtmetis, kurį kartu švenčiame miesto bibliotekoje. Miesto gyventojus ir ligoninę bendroms veikloms jungia ir savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jis rūpinasi, kad grandinė tarp visuomenės, ligoninės ir kitų gydymo įstaigų būtų nepertraukiama.
 
- Kadangi rajonai – senstantys, aktyviau imamos plėtoti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. Kokia situacija Elektrėnuose?
 
- Slaugos lovų turime ne tik Elektrėnuose, bet ir Vievyje. Sveikatos reformos teikiamas lėšas kaip tik numatome investuoti į Slaugos skyriaus plėtrą. Vietos bus optimizuojamos. Ateityje numatome Vievio slaugos ligoninę sujungti su Elektrėnų ligonine. Elektrėnuose šiam tikslui ketiname suremontuoti patalpas. Siekiame, kad teikiamos slaugos paslaugos čia būtų kokybiškos, pacientams įrengta jauki aplinka, o slaugos gydymo specialistai susitelktų vienoje vietoje. Išskaidant juos per du miestus, dvi skirtingas įstaigas, kokybę išgauti sunkiau. Sutelkus pajėgumus, pacientai gali tikėtis gauti geresnę sveikatos priežiūrą.
 
- Prie gyventojų sveikatos gerovės neabejotinai prisidės ir Elektrėnuose kylantis sveikatingumo kompleksas. Jis kaip nors bus integruotas į sveikatos apsaugos sistemą, susietas su ligoninės veikla?
 
- Renovuojame seną baseiną, pastatytą dar kuriant Lietuvos nepriklausomybę. Per tą laiką jis dar nė karto nebuvo renovuotas, tad gerokai paseno. Elektrėnų savivaldybei tai – visų laikų brangiausia investicija. Jos vertė – dvylika milijonų eurų. Baseinas jau netrukus turėtų atverti duris.
Neabejoju, kad veikloje dalyvaujant visuomenės sveikatos biurui čia veiks specialios programos įvairaus amžiaus žmonėms. Iki šiol čia vyko plaukimo pamokos pradinių klasių moksleiviams. Šiomis pramogomis turi mėgautis ir senyvo amžiaus gyventojai. Kad visi gyventojai galėtų aktyviau naudotis baseino paslaugomis, per elektrėniškio kortelę ir programėlę esame numatę teikti nuolaidas.
 
- Elektrėnuose gausu vandens pramogų, o jūsų dosjė įrašytas kultūrizmas. Vandens sportą pralaimi treniruoklių salei?
 
- Vanduo yra jėga. Neišvengiamai naudojuosi šiais malonumais. Kai turiu galimybę, žiemą su sveikuoliais pasimaudau ir šaltoje eketėje. Vis dėlto mano gyvenimo aistra, kuriai esu atidavęs pastaruosius šešiolika metų – treniruoklių salė. Čia sportuoju reguliariai.

---

 
Dosjė

1977 m. gimė ir užaugo Vievyje. Nuo 2000 m. gyvena ir dirba Elektrėnuose.
1995 m. baigė Vievio vidurinę mokyklą.
2000 m. baigė Lietuvos teisės akademijos magistrantūros studijas, įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.
2004 m. Lietuvos advokatų tarybos pripažintas advokatu.
2008 m. apdovanotas Elektrėnų savivaldybės metų tarnautojo nominacija.
Nuo 2000 m. iki šiol dirba Elektrėnų savivaldybės administracijoje (teisininku, padalinio vadovu, Administracijos direktoriumi, meru).
Teisinio darbo stažas – 27 metai.
Pomėgiai ir vertybės: kultūra, kultūrizmas, donorystė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!