Nors gimdymų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, regioninės ligoninės kovoja dėl kiekvieno naujagimio. Ligoninių vadovai atvirai kalba apie nuostolius, kuriuos neša akušerijos skyriai, ir apie finansavimo modelį, kuris regionuose neveikia. „Kartojama – „regionai, dėmesys regionams“, bet vietoje skambių pareiškimų norisi realių darbų. Be pinigų nieko nepadarysi“, – sako Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė.
Šių metų pradžioje regioninės ligoninės galėjo lengviau atsikvėpti – nauja valdžia atsisakė ankstesnės Vyriausybės reikalavimo pasiekti 600 gimdymų per metus ir grąžino 300 kartelę.
Tempia į minusą
„Akušerija tempia ligoninę į duobę, – tiesiai šviesiai sako Utenos ligoninės direktorius Gedas Kukanauskas. – Vaikų ligų skyrius irgi nėra pelningas, bet esame vienintelė regiono ligoninė, kur jis veikia. Turime pagalvoti apie kiekvieną pacientą ir apie tai, kad žmonės gautų paslaugas, kai jų prireiks.“
Anot jo, Utenos ligoninė patiria didžiausią nuostolį tarp regioninių ligoninių šalyje. Pernai čia gimė 304 kūdikiai – vos keturiais daugiau nei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sugrąžinta trijų šimtų gimdymų kartelė. „Kiekvienam gimdymui turi budėti visa komanda – akušerės, gydytojas, anesteziologas. Ar tą parą gimdo viena moteris, ar penkios – personalas tas pats. Tų vaikų kiek bus, tiek bus, bet visos mamos ir visi kūdikiai sulaukia maksimalaus komandos dėmesio“, – aiškina direktorius.
Telšiuose situacija panaši. Regioninės Telšių ligoninės vadovės Jovitos Seiliuvienės teigimu, cezario pjūvio operacijos ir komplikuoti gimdymai Valstybinės ligonių kasos (VLK) apmokami geriau, bet natūralus gimdymas ligoninei nuostolingas.
„Tai mūsų ligoninės prestižas ir pasididžiavimas. Kiekvienos gimdyvės laukiame ir stengiamės, kad tik ji gimdytų čia. Pernai pas mus gimdė moterys iš aštuoniolikos aplinkinių rajonų. Gydytojai atvažiuoja dirbti ir iš Klaipėdos, ir iš Šiaulių“, – pasakoja Regioninės Telšių ligoninės, kurioje pernai gimė 305 kūdikiai, direktorė Jovita Seiliuvienė.
Mažeikiuose padėtis sudėtingesnė – pernai čia gimė 215 kūdikių, tad ministerijos nustatyta 300 gimdymų kartelė liko nepasiekta. „Nuo 2025 metų sausio gimdymo atvejai nebėra apmokami iš VLK lėšų, paslaugų teikimą dalinai finansuoja rajono savivaldybė, – pasakoja ligoninės direktorius Alfonsas Motuzas. Visgi baimių, kad skyrius bus visai uždarytas, vadovas neturi: – Mūsų tikslas ne emocinis reagavimas, o argumentuotas dialogas su ministerija.“
Sumažino kartelę
Šių metų pradžioje regioninės ligoninės galėjo lengviau atsikvėpti – nauja valdžia atsisakė ankstesnės Vyriausybės reikalavimo pasiekti 600 gimdymų per metus ir grąžino 300 kartelę. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), dešimties apskričių centruose akušerijos skyriai liks nepriklausomai nuo gimdymų skaičiaus.
Primename, kad 2022 metų gegužę buvo uždaryti akušerijos skyriai Anykščiuose, Trakuose, Kretingoje, Ukmergėje, Kėdainiuose ir kitur. 2023-iaisiais ministerija kartelę pakėlė iki šešių šimtų – regionų ligoninės tai pavadino absurdu. Reikalavimas buvo atidėtas, o šiemet grąžinta trijų šimtų gimdymų kartelė.
SAM sprendime numatyta ir geografinė sąlyga – jei ligoninė nutolusi nuo artimiausios gimdymo įstaigos daugiau nei penkiasdešimt kilometrų, skyrius gali veikti net ir nepasiekęs trijų šimtų gimdymų. Utena, Telšiai ir Marijampolė yra apskričių centrai – kol kas jų skyriai turėtų likti. Mažeikiai tokios apsaugos neturi.
Marijampolės ligoninėje pernai užfiksuoti 253 gimdymai. „Nepasiekta riba atspindi ne mūsų ligoninės darbo kokybę, o objektyvią demografinę realybę. Svarbiausia – paslaugų saugumas, kokybė, specialistų kompetencija. Vien kiekybiniu kriterijumi sprendimų priimti negalima. Gimdymas gali prasidėti netikėtai ir pareikalauti skubios pagalbos – artimas regioninis skyrius užtikrina greitesnį paslaugų suteikimą ir mažina rizikas“, – teigia Marijampolės ligoninės vadovas Mantas Čėsna.
„Vertinant pačią ribą, ji neatitinka regionų realybės. Vienodas reikalavimas didmiesčiams ir rajonams ignoruoja demografinius skirtumus, todėl tampa neproporcingai griežtas. Esant dabartinėms gimstamumo tendencijoms, tokia „kartelė“ gali net atgrasyti kai kurias moteris nuo gimdymo regionuose, nes jos baiminasi, kad prasidėjus gimdymui nespės pasiekti tolimos gydymo įstaigos. Tai mažina regionų patrauklumą jaunoms šeimoms. Finansavimas turėtų būti siejamas su realiai suteiktomis paslaugomis, o ne su iš anksto nustatytu skaičiumi“, – teigia Mažeikių ligoninės direktorius A.Motuzas.
Valanda iki gimdymo namų
Anot A.Motuzo, regiono moterys turi teisę gauti paslaugas savo krašte ir neturi būti diskriminuojamos dėl gyvenamosios vietos.
Panašiai situaciją vertina ir Utenos ligoninės vadovas. Ši ligoninė – vienintelė šiaurės rytų Lietuvoje, turinti gimdymo skyrių. „Aplinkui – Zarasai, Rokiškis – tai penkiasdešimt, šešiasdešimt kilometrų. Valanda kelio. Nežinau, ar rasit kitą regioną Lietuvoje, kur iki gimdymo namų reikėtų tiek važiuoti. O jeigu atsisakome skyriaus Utenoje, kelias pailgėja iki dviejų valandų. Tiesiog padaugėtų gimdymų greitosios pagalbos automobiliuose“, – tikina G.Kukanauskas.
Tikisi dotacijų
Anot ligoninių vadovų, VLK apmoka tik faktinius gimdymus, tačiau skyriai veikia visą parą: akušerės, anesteziologai, neonatologai budi nepriklausomai nuo to, ar tą dieną gimsta vienas kūdikis, ar nė vieno.
„Girdėjome tokias kalbas, kad tiek akušerija, tiek vaikų ligų skyriai turėtų būti dotuojami, bet kol kas realių skaičių ar teisės aktų dar nematom. Labai jų tikimės“, – sako Utenos ligoninės direktorius Gedas Kukanauskas.
Telšių ligoninės vadovė teigia taip pat girdėjusi kalbų apie bazinį finansavimą, nepriklausantį nuo gimdymų skaičiaus. Tačiau sulaukus šių metų sutarties projekto, tokios eilutės jame nebuvo.
„Tai leistų giliau įkvėpti, nes labai daug ką sprendžia finansavimas. Kartojama – „regionai, dėmesys regionams“, bet vietoje skambių pareiškimų norisi realių darbų. Be pinigų nieko nepadarysi“, – tikina J.Seiliuvienė.
Taip, yra svarstoma dėl bazinio mokėjimo stacionarines akušerijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, kuriose pagal galiojančius teisės aktus gali būti saugiai teikiamos paslaugos nėščiosioms ir naujagimiams, jeigu finansinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybės leis. Tiksliai pasakyti datos kol kas negalime.
Prognozės niūrios
VLK duomenimis, 2026 metų sausį visoje Lietuvoje gimė 1 353 kūdikiai – 56 mažiau negu tuo pačiu metu pernai. Gimstamumas mažėja ne tik regionuose – sausį gimdymų sumažėjo ir Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (21 proc.), ir Šiauliuose (17 proc.).
„Tai tiesiogiai susiję su bendromis demografinėmis tendencijomis – mažėjančiu gimstamumu, emigracija ir vėlesniu šeimų apsisprendimu susilaukti vaikų“, – komentuoja M.Čėsna.
Regioninėse ligoninėse sausio rezultatai skiriasi. Telšiuose ir Mažeikiuose gimdymų skaičius augo. „Kiek jau praėję šių metų dienų, tiek turėjome naujagimių – keturiasdešimt devynis. Kiekvieną dieną po vieną“, – džiaugiasi J.Seiliuvienė.
Marijampolėje gimdymų skaičius sausį nekito, o Utenoje sumažėjo penktadaliu.
G.Kukanauskas neslepia – metų pradžia nenuteikia optimistiškai. „Apskritai prognozuoti, kokie bus šie metai – sudėtinga, bet matydami pas mus besilankančias nėštukes ir kaip pildosi kortelės ginekologų kabinete, panašu, kad birželis gali būti „derlingesnis“. Balandis, matyt, buvo per šaltas – tėveliai nedarbštūs“, – šypteli direktorius.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!