Po politinių fantazijų skaudžios pagirios
 
Praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete klausta tiek SAM, tiek Registrų centro, kodėl su 4 milijonų eurų metiniu finansavimu e.sveikata nuolat šlubuoja, o po sistemos atnaujinimo darbų išvis strigo ir iš mirties taško neišjudėjo dvi savaites. Komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė baksnojo į Estijos pavyzdį, kur skaitmeninei sveikatos sistemai metams skiriamas perpus mažesnis finansavimas, bet ten panašaus masto trikdžių nėra.
 
Paaiškėjo, kad Lietuvoje naudojama e.sveikatos sistema yra unikali: kaupiami duomenys tokiu formatu, kuris išpučia failų kiekį iki neregėtų aukštumų ir vargu ar dar kas Europoje naudoja tokį duomenų kaupimo modelį. Antra – pati sistema yra monolitinė, ant kurios lipdomos vis naujos funkcijos, tačiau nuolatinis sistemos atnaujinimas nebuvo politikų, atsakingų už e.sveikatą, prioritetas. Nes, kaip minėjo posėdyje Registrų centro generalinis direktorius Adrijus Jusas, prieš rinkėjus visada smagiau pasigirti naujomis sistemos funkcijomis: elektroniniais receptais, išankstine pacientų registracija ir panašiomis naujovėmis.
 
Po tokių prioritetų ateina politinės pagirios, kai pagaliau prisiruošus atnaujinti sistemą ši stringa dviem savaitėms, o sveikatos apsaugos ministrams tenka viešai aiškinti, kad vienintelis išsigelbėjimas tokiu atveju – laikinai grįžti prie popierinių receptų ir siuntimų.
 
„Akivaizdu, kad yra bėda, bet kitos alternatyvos, išskyrus popierių, dabar nėra. Todėl turime koncentruotis ir dėti prioritetą, jog sutvarkytume šią elektroninę sistemą, kad būtų galima kokybiškai dirbti“, – penktadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis.
 
Ką tai reiškia – kad medikai vėliau, atsigavus sistemai visus popierinius siuntimus ir receptus, kurių per dvi savaites prisikaupė šūsnys, vis tiek privalės suvesti į e.sveikatą. Jau dabar socialiniuose tinkluose mirga medikų įrašai, kad kas ryte 6 val. lovoje į kompiuterį suvedinėja pacientų duomenis, kažkas laukia vėlyvo vakaro, kai sistema stringa mažiau. Bet kokiu atveju visi darbai atliekami po darbo valandų ir vargu ar medikams bus sumokėta už viršvalandžius, kaip tai numatyta Darbo kodekse.
 
Ministerijos ieško sprendimų
 
SAM šiuo metu ieško galimybių, kaip užbaigti e.sveikatos prakeiksmą. Pirmadienį susitikime su Ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu ir viceministru Dariumi Zailsku ministrė Marija Jakubauskienė bei viceministras Daniel Naumovas sutarė, „kad darbo dienomis atnaujinimai bus stabdomi ir diegiami savaitgaliais po papildomo testavimo, o ilguoju laikotarpiu bus rengiama e. sveikatos sistemos valdysenos stiprinimo studija“, – informavo D.Naumovas.
 
Sveikatos apsaugos viceministras sako, kad taip pat bus dekomponuojamos atskiros e.sveikatos sistemos dalys, priimta daugiau darbuotojų ir skiriamos papildomos investicijos.
 
Seimo Sveikatos reikalų komitetas taip pat pavedė ministerijai surinkti duomenis, kaip elektroninės sveikatos sistemos veikia kaimyninėse šalyse, taip pat pavesta patikrinti su e.sveikata susijusius viešuosius prikimus bei atlikti finansinį bei veiklos efektyvumo auditą.

---

 
Interviu

Laikas naujai e.sveikatai
 
Tik ko verti SAM pamąstymai, kai klausantis IT srities specialistų aiškėja, jog tiesiausias kelias, siekiant išvengti e.sveikatos strigimų ateityje – keisti pačią sistemą į naują, efektyvesnę, kuri būtų išskaidyta į atskirus modulius. „Lietuvos sveikatai“ apie sistemos nuo pirmų diegimo dienų užkoduotas ydas ir problemų sprendimo būdus papasakojo Registrų centro IT skyriaus direktorius Antanas Raguotis.
 
- Ar tikrai šiuo metu e.sveikata veikia stabiliai, be trikdžių?
- Jau baisu ką ir sakyti. (Juokiasi.) Bet pagal dabartinius duomenis e.sveikatos veikla stabilizavosi. Komanda dirbo visą savaitgalį: šeštadienį nuo 9 valandos ryto iki sekmadienio vėlaus vakaro. Mums pavyko surasti jautrias vietas, kurios trukdė greitaveikai, ir jas optimizuoti.
 
- Žiūrint į visą e.sveikatos evoliuciją nuo jos sukūrimo, ar iš viso įmanoma sutvarkyti dabartinę e.sveikatą taip, kad ji nestrigtų arba strigtų mažai po atnaujinimų?
 
- Aš sakyčiau arti neįmanomo, jeigu naudojame tą patį principą. Analogija būtų kaip seno garvežio, kuris tempia vagonus. Mes vis daugiau vagonų prie galo kabiname. Vagonai sąlyginai yra naujas funkcionalumas, bet nei geležinkelio remontuojame, nei paties garvežio, tad natūralu, kad kada nors jis pasieks ribą ir sustos.
 
- Pasirinkta kaupti duomenis tokiu formatu, kai failų dydis susidaro milžiniškas ir kažkada jų prisikaups tiek, kad sistema lūš. Ar dar kas nors Europoje kaupia tokio keisto, neefektyvaus formato duomenis?
 
- Nepasakysiu Europos kontekste, nes ten visko yra, bet normaliai taip nedaroma. Normaliai naudojamas duomenų kaupimo mechanizmas, kai duomenys ištraukiami ir saugomi kaip įmanoma švaresni. Analogas – VMI, kurie irgi sukūrė didelę sistemą, saugo nuo kiekvieno čekio informaciją, kurią galima lengvai rasti. Jie irgi galėtų saugoti duomenis, kaip e.sveikatoje, kartu su perdavimu, tokiu atveju jie būtų didžiausia sistema Lietuvoje ir turėtų panašų galvos skausmą.
 
- Galima dabar e.sveikatoje pereiti prie duomenų kaupimo kitokiu formatu?
 
- Ne, reikia perdarinėti sistemą – tai yra esminis pokytis.
 
- Kiek laiko turim iki visiško sistemos lūžio, jeigu kaupsime tokio milžiniško dydžio formatu, duomenų netrindami?
 
- Objektyviai šnekant, tokio atsakymo nėra, nes ir įranga tobulėja, daugiau duomenų sugeba apdoroti. Mažiausiai tai yra kelerių metų klausimas, gal ir ilgesnis laikotarpis.
 
- Tai kokį sprendimą jūs matytumėte: metame šitą sistemą per bortą ir paraleliai kuriame naują bei prie jos pereiname?
 
- Mes matytume taip: iš šitos sistemos gal ką ir galime išskaidyti, yra atskiri moduliai, pavyzdžiui, išankstinė pacientų registracija, gal dar ką būtų galima atskirti. Šiek tiek žemai kabančių vaisių yra, bet jų nedaug.
Siūlome daryti šalia normalios architektūros sistemą, po to į ją migruoti duomenis, kuriuos esame sukaupę – tai yra siaubingai dideli darbai. Tada reikia apmokyti žmones, parengti perėjimo planą ir tada pereiti prie pačios sistemos naudojimo. Tai galėtų trukti trejus ketverius metus.
Dabar esame kelio pradžioje, užsiimame analize, žiūrime, kas yra rinkose. Labiausiai tikėtina, kuo baigsime, tai hibridiniu modeliu, kai dalis sprendimų bus nupirkta standartinių, o dalį specifinių poreikių mums reikės pasigaminti pagal naują architektūrą. Tai čia atsakant į klausimą, kaip turėtų atrodyti sistema.
 
- Kiek šiuo metu dar yra vykdoma projektų, kurie susiję su ES lėšomis ir kurie vis dar kabinami ant šitos senos sistemos?
 
- Tokių projektų tikrai yra ne vienas ir tai yra keliolikos milijonų eurų sumos, grubiai. Pagrindinis finansavimo šaltinis yra RRF (europinis finansavimas, skirtas ekonomikos gaivinimui po COVID-19, Recovery and Resilience Facility – aut past).
 
- Kai ta sistema, jau aišku, kad nėra tokia, kokia turėtų būti ir mums reikia naujos, ar beverta šituos projektus vykdyti?
 
- Šiuo metu tikrai turime įsipareigojimų, sutartys jau yra pasirašytos. Klausimas, verta ar ne – supraskite, mes, kaip įmonė, esame sistemos tvarkytojas, ne valdytojas.
 
- Bet nuomonę tai turit, matot, ar tai racionalu, ar ne?
 
- Pasakysiu taip, kad dabar nėra pasirinkimo ir tą reikia daryti.
 
- Labiausiai nustebino žinia, kad sistema atnaujinta tik po 10 metų, nes tai nebuvo politinis prioritetas. Jūs sakėt politikams, kuo tokie populistiniai žingsniai jiems gresia?
 
- Aš čia dirbu penkerius metus, mes tą kartojame nuo 2021 metų.
 
- Ir?
 
- Na va, darome plėtrą.
 
- Kalbate apie politinius norus: skaitmenizuotas pacientų korteles, pacientų registracijos sistemą, elektroninius receptus?

- Taip. Negaliu sakyti, kad SAM, kaip valdytojas, visiškai neatsižvelgia, nes šioje plėtroje yra keli išspręsti techniniai dalykai, kurie leistų ilgesnį laikotarpį išgyventi. Nėra taip, kad ta problema nebūtų žinoma, bet, suprantant sistemos reikšmę ir dydį, manau, kad turėtų būti daug ryžtingesni žingsniai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!