D.Naumovas: e.sveikatos mums pavydi Dubajus

Greta Vanagienė
2025-10-30
„Tokios turtingos šalys, kaip Šveicarija, Jungtiniai Arabų Emyratai, mums pavydi e sveikatos sistemos. Šveicarija dabartinį mūsų lygį planuoja pasiekti tik po dešimties metų“, – apie sveikatos sektoriaus skaitmenizacijos procesus kalba sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
D.Naumovas: e.sveikatos mums pavydi Dubajus
„E.sveikata ypač svarbi, todėl ketiname rengti planą, kada ir ar galime perimti e.sveikatos valdyseną į savo rankas. Kai dėl sunkios geopolitinės padėties neturime daug resursų, nesinori, kad tai būtų per didelė našta valstybei. Lauksime valdžios pritarimo“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

- Ar e.sveikata gydytojai vis dar skundžiasi?
 
- Jei sistema užlūžta, apie tai sužinome tą pačią minutę, nes pasidalina gydytojai ir kolegos socialinėje erdvėje. E.sveikatą turime jau dešimtmetį, taigi tai, kas buvo aktualu tada, šiandien jau pasenę. Kai ji buvo kuriama, visi priešinosi tikindami, kad su ja bus tik blogiau. Nors produktas ir tobulintinas, šiandien be jos gyvenimo nebeįsivaizduotume. Šis įrankis – neatsiejama sveikatos priežiūros dalis. Minimaliausi lūkesčiai – kad sistema neužlūžtų ir gydytojams netektų sėdėti po darbo valandų surašinėti visko ranka, todėl norime stiprinti Registrų centro pajėgas.
Taip pat mūsų tikslas sukurti vieningus standartus, kadangi kiekviena gydymo įstaiga turi savus, valdymo struktūrą, terminologiją. Kartais net ir ligoninių skyriai tarpusavyje nesusikalba, ką jau kalbėti, kai pacientas blaškomas tarp skirtingų miestų gydymo įstaigų ir poliklinikų.
 

- Neseniai buvote komandiruotėje Estijoje. Kokių žinių parvežėte į Lietuvą?
 
- Estai – pirmūnai kuriant skaitmenines erdves. Centrinėje ir Vakarų Europoje skaitmenizacijos procesų nedaug. Kolegos Belgijoje ir Vokietijoje pasakoja, kad paslaugas už komunalinius vis dar apmoka ne internetu. Vis dar daug popierizmo. Mūsų mažos šalies privalumas, kad į priekį galime judėti greičiau. Lietuva kartu su suomiais pagal skaitmenizacijos lygį patenka į top penketuką. Tokios turtingos šalys, kaip Šveicarija, Jungtiniai Arabų Emyratai, pavydi mūsiškės sistemos. Nors patys turi galimybę pasamdyti aukščiausio lygio ekspertus, mūsiškė jiems vis dar yra pavyzdinė. Šveicarija tokį e.sveikatos lygį, kokį turime mes dabar, planuoja pasiekti tik po dešimties metų. Jų ambasada kreipiasi į mus norėdama bendradarbiauti įvairiais sveikatos klausimais.
 
- Ar naujoves Registrų centras paveš? Vienas Vyriausybės planų buvo atskirti e.sveikatą nuo Registrų centro.
 
- Nesitikėjome, kad e.sveikata taip užaugs. Jau dabar ji užima pusę Registrų centro turimų resursų, tad iš jų priežiūros jau išaugo. Vis dėlto Registrų centru džiaugiamės. Jie turi įgiję kompetencijas, užauginę daugybę gerų darbuotojų, kurie per dešimtmetį sistemą išplėtojo tiek, kad Europoje ir net pasaulyje ji yra pavyzdinė.
Tačiau naujos įstaigos kūrimas – biurokratizmo didinimas. Vis dėlto e.sveikata ypač svarbi, tad svarstome apie atskirą įstaigą, o galbūt veiklą išplėsti ant esamos... Ketiname rengti planą, kada ir ar galime perimti e.sveikatos valdyseną į savo rankas. Kai dėl sunkios geopolitinės padėties neturime daug resursų, nesinori, kad tai būtų per didelė našta valstybei. Lauksime valdžios pritarimo.
 
- Ką jau esate nuveikę dėl e.sveikatos?
 
- Sistemą modernizavome: e.sveikatos medicinines formas, ambulatorinius apsilankymus, stacionarų epikrizes, siuntimus. Viskas standartizuota. ES siekia, kad visi duomenys būtų struktūrizuoti ir standartizuoti. Siekiame, kad dabartiniai mūsų sveikatos duomenys būtų pasiekę aukščiausią lygį ir kad šie būtų tinkami antriniam panaudojimui – statistikai, kokybės rodikliams, inovacijos ir moksliniams tyrimams vykdyti.

Turime ir naujovių: iki šiol nebuvo renkami duomenys susiję su nėščiųjų, gimdyvių bei naujagimių sveikata. Taip pat e.sveikatoje neturėjome informacijos apie pirmą kartą nustatytą onkologinę ligą, kas aktualu tolesniam gydymui. Psichikos sveikatos duomenims taip pat yra atskira posistemė. Kadangi tai vieni jautriausių duomenų, jie turės aukščiausią saugumo lygmenį. Turėsime galimybę patikrinti, kas įėjo į mūsų e.sveikatą ir žiūrėjo mūsų psichikos sveikatos duomenis. Tai bus kontroliuojama paciento. Sveikatos duomenys – ypač jautrūs, tad norime juos ypač apsaugoti, kad žmonės įgytų pasitikėjimą valstybinėmis sistemomis. Be abejo, šią informaciją turi žinoti gydytojas, kad galėtų pritaikyti geriausią gydymo taktiką ir vaistus.
Kita nauja posistemė skirta ambulatorinės sveikatos paslaugoms namuose, pridedamas specialus klausimynas.
Taip pat įdiegti nauji funkcionalumai: gydytojams papildoma insulino skaičiuoklė, detalesnė vaistų paieškos skiltis, fiksuojami vaistų tiekimo sutrikimai. Būdavo atvejų, kai gydytojo išrašytų vaistų pacientui tekdavo ieškoti kažin kur. Nerasdavo net savame mieste. Kad tokių atvejų nebenutiktų, gydytojas matys, kai bus sutrikęs vaistų tiekimas ir galės išrašyti kitą. Taip užkardysime papildomus vizitus pas gydytojus naujo recepto ir nesudarysime eilių. Taip pat bus pateikiama edukacinė medžiaga, informacija apie galimas alergijas, vaistų suderinamumą.
 
- Nors popieriniai receptai dar netolima praeitis, vargu, ar šiandien kas norėtų grįžti į tuos laikus...

 
- Kaip bebūtų, jų visiškai atsisakyti negalime. Sutrikus e.sistemai turime palikti galimybę išrašyti receptus ranka. O kai kas jaučia nerimą, kad vaistas, įrašytas į e.sistemą, paliks pėdsaką patikrinti pašalinėms akims. Tokį mentalitetą dera keisti. Tokie duomenys gydytojams ypač svarbūs, tad siekiame, kad popierinių receptų būtų vis mažiau. Norime stebėti vaistų vartojimą. Ypač žinant, kokią turime bėdą dėl bakterijoms atsparių antibiotikų. Popieriniai receptai prie to prisideda. Pacientai išgeria pusę antibiotikų kurso, pasijunta žymiai geriau ar simptomai išnyksta visai, ir nutraukia jų vartojimą. Taip žmogui gali formuotis atsparios tam antibiotikui bakterijos, o antibiotikų rūšys nėra beribės. Antibiotikams atspari infekcija žmogui yra pati pavojingiausia. Būdamas pussveikis gali atvykti į ligoninę ir ten ją pasigauti. Sepsis, o gydymo nėra. Mokslininkai ties šiuo klausimu daug dirba, tačiau kol kas nesėkmingai. Paskutiniais duomenimis, iki 2050-ųjų mirtingumas bus padidėjęs dėl to, kad 60 procentų antibiotikų neveiks. Turime apie tai galvoti patys, kadangi mumyse gyvenančios bakterijos evoliucionuoja.

 
Dosjė
2015-2016 m. vyr. laborantas Gamtos tyrimų centre Genetikos laboratorijoje.
2016-2018 m. praktikantas Nacionaliniame vėžio institute Molekulinės onkologijos laboratorijoje.
2018-2019 m. jaunesnysis mokslo darbuotojas ThermoFisher Scientific.
2019-2020 m. vyresn. medicinos biologas VUL SK Biobanke.
Nuo 2020 m. – Biobanko skyriaus vedėjas VUL SK.
Nuo 2025 m. SAM viceministras, atsakingas už farmacijos politiką ir investicijas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.Tomkevičienė: mums skauda, kai kitam skauda

      S.Tomkevičienė: mums skauda, kai kitam skauda

      „Negali kokybiškai pasirūpinti artimuoju, jei niekas nesirūpina tavimi“, – sako prestižinį apdovanojimą p...
      Už ką dėkoti medikams?

      Už ką dėkoti medikams?

      Du iš trijų – tiek Lietuvos medikų svarstė keisti profesiją. Tyrimas atskleidė, kad psichologinę įtampą kelia ne tik ...

      Budinti vaistinė


      Bus kompensuojami nauji vaistai, skirti gydyti įvairioms vėžio formoms

      Bus kompensuojami nauji vaistai, skirti gydyti įvairioms vėžio formoms

      Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuo šiol bus kompensuojami nauji vaistai, skirti gydyti įvairiom...
      Nemaloni staigmena vaistininkams: pastebėjome netyčia

      Nemaloni staigmena vaistininkams: pastebėjome netyčia

      Vaistinių darbuotojus šokiravo vėl keliamos diskusijos dėl jų darbo laiko ilginimo ir atostogų trumpinimo. Šįkart va...

      razinka


      Sveika šeima


      Myli, bet bėga…

      Partneris randa priežasčių nesimatyti po kiekvieno artimesnio momento? Atšaukia bendrus planus paskutinę minutę? Ima ginčytis dėl smulkmenų, kai viskas klostosi gerai? Psichologai ramina: nepriimkite to asmeniškai – tai senos baimės, verčiančios partnerį bėgti nuo artumo.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Juoda kepurėlė – cerebriniam paralyžiui suvaldyti

      Trijų savaičių Teo kietai miega lovelėje, nežinodamas, kad padeda išbandyti naujas technologijas, kurios galėtų pakeisti kitų žmonių gyvenimus. Maža juoda kepuraitė, panaši į įprastą plaukimo ar regbio puolėjo kepurę – nauja Kembridže esančios ligoninės technologija, leidžianti nuskenuoti sparčiai besivystančių kū...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      „Socialinės valandos“ ar sovietinės tvarkos sugrįžimas?
      Andrius Bagdonas „Socialinės valandos“ ar sovietinės tvarkos sugrįžimas?
      Saldi vaisių skonio muzika
      Henrikas Vaitiekūnas Saldi vaisių skonio muzika
      Psichikos sveikata – daugiau nei asmeninis reikalas
      Karilė Levickaitė Psichikos sveikata – daugiau nei asmeninis reikalas

      Naujas numeris