D.Naumovas: e.sveikatos mums pavydi Dubajus

Greta Vanagienė
2025-10-30
„Tokios turtingos šalys, kaip Šveicarija, Jungtiniai Arabų Emyratai, mums pavydi e sveikatos sistemos. Šveicarija dabartinį mūsų lygį planuoja pasiekti tik po dešimties metų“, – apie sveikatos sektoriaus skaitmenizacijos procesus kalba sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
D.Naumovas: e.sveikatos mums pavydi Dubajus
„E.sveikata ypač svarbi, todėl ketiname rengti planą, kada ir ar galime perimti e.sveikatos valdyseną į savo rankas. Kai dėl sunkios geopolitinės padėties neturime daug resursų, nesinori, kad tai būtų per didelė našta valstybei. Lauksime valdžios pritarimo“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

- Ar e.sveikata gydytojai vis dar skundžiasi?
 
- Jei sistema užlūžta, apie tai sužinome tą pačią minutę, nes pasidalina gydytojai ir kolegos socialinėje erdvėje. E.sveikatą turime jau dešimtmetį, taigi tai, kas buvo aktualu tada, šiandien jau pasenę. Kai ji buvo kuriama, visi priešinosi tikindami, kad su ja bus tik blogiau. Nors produktas ir tobulintinas, šiandien be jos gyvenimo nebeįsivaizduotume. Šis įrankis – neatsiejama sveikatos priežiūros dalis. Minimaliausi lūkesčiai – kad sistema neužlūžtų ir gydytojams netektų sėdėti po darbo valandų surašinėti visko ranka, todėl norime stiprinti Registrų centro pajėgas.
Taip pat mūsų tikslas sukurti vieningus standartus, kadangi kiekviena gydymo įstaiga turi savus, valdymo struktūrą, terminologiją. Kartais net ir ligoninių skyriai tarpusavyje nesusikalba, ką jau kalbėti, kai pacientas blaškomas tarp skirtingų miestų gydymo įstaigų ir poliklinikų.
 

- Neseniai buvote komandiruotėje Estijoje. Kokių žinių parvežėte į Lietuvą?
 
- Estai – pirmūnai kuriant skaitmenines erdves. Centrinėje ir Vakarų Europoje skaitmenizacijos procesų nedaug. Kolegos Belgijoje ir Vokietijoje pasakoja, kad paslaugas už komunalinius vis dar apmoka ne internetu. Vis dar daug popierizmo. Mūsų mažos šalies privalumas, kad į priekį galime judėti greičiau. Lietuva kartu su suomiais pagal skaitmenizacijos lygį patenka į top penketuką. Tokios turtingos šalys, kaip Šveicarija, Jungtiniai Arabų Emyratai, pavydi mūsiškės sistemos. Nors patys turi galimybę pasamdyti aukščiausio lygio ekspertus, mūsiškė jiems vis dar yra pavyzdinė. Šveicarija tokį e.sveikatos lygį, kokį turime mes dabar, planuoja pasiekti tik po dešimties metų. Jų ambasada kreipiasi į mus norėdama bendradarbiauti įvairiais sveikatos klausimais.
 
- Ar naujoves Registrų centras paveš? Vienas Vyriausybės planų buvo atskirti e.sveikatą nuo Registrų centro.
 
- Nesitikėjome, kad e.sveikata taip užaugs. Jau dabar ji užima pusę Registrų centro turimų resursų, tad iš jų priežiūros jau išaugo. Vis dėlto Registrų centru džiaugiamės. Jie turi įgiję kompetencijas, užauginę daugybę gerų darbuotojų, kurie per dešimtmetį sistemą išplėtojo tiek, kad Europoje ir net pasaulyje ji yra pavyzdinė.
Tačiau naujos įstaigos kūrimas – biurokratizmo didinimas. Vis dėlto e.sveikata ypač svarbi, tad svarstome apie atskirą įstaigą, o galbūt veiklą išplėsti ant esamos... Ketiname rengti planą, kada ir ar galime perimti e.sveikatos valdyseną į savo rankas. Kai dėl sunkios geopolitinės padėties neturime daug resursų, nesinori, kad tai būtų per didelė našta valstybei. Lauksime valdžios pritarimo.
 
- Ką jau esate nuveikę dėl e.sveikatos?
 
- Sistemą modernizavome: e.sveikatos medicinines formas, ambulatorinius apsilankymus, stacionarų epikrizes, siuntimus. Viskas standartizuota. ES siekia, kad visi duomenys būtų struktūrizuoti ir standartizuoti. Siekiame, kad dabartiniai mūsų sveikatos duomenys būtų pasiekę aukščiausią lygį ir kad šie būtų tinkami antriniam panaudojimui – statistikai, kokybės rodikliams, inovacijos ir moksliniams tyrimams vykdyti.

Turime ir naujovių: iki šiol nebuvo renkami duomenys susiję su nėščiųjų, gimdyvių bei naujagimių sveikata. Taip pat e.sveikatoje neturėjome informacijos apie pirmą kartą nustatytą onkologinę ligą, kas aktualu tolesniam gydymui. Psichikos sveikatos duomenims taip pat yra atskira posistemė. Kadangi tai vieni jautriausių duomenų, jie turės aukščiausią saugumo lygmenį. Turėsime galimybę patikrinti, kas įėjo į mūsų e.sveikatą ir žiūrėjo mūsų psichikos sveikatos duomenis. Tai bus kontroliuojama paciento. Sveikatos duomenys – ypač jautrūs, tad norime juos ypač apsaugoti, kad žmonės įgytų pasitikėjimą valstybinėmis sistemomis. Be abejo, šią informaciją turi žinoti gydytojas, kad galėtų pritaikyti geriausią gydymo taktiką ir vaistus.
Kita nauja posistemė skirta ambulatorinės sveikatos paslaugoms namuose, pridedamas specialus klausimynas.
Taip pat įdiegti nauji funkcionalumai: gydytojams papildoma insulino skaičiuoklė, detalesnė vaistų paieškos skiltis, fiksuojami vaistų tiekimo sutrikimai. Būdavo atvejų, kai gydytojo išrašytų vaistų pacientui tekdavo ieškoti kažin kur. Nerasdavo net savame mieste. Kad tokių atvejų nebenutiktų, gydytojas matys, kai bus sutrikęs vaistų tiekimas ir galės išrašyti kitą. Taip užkardysime papildomus vizitus pas gydytojus naujo recepto ir nesudarysime eilių. Taip pat bus pateikiama edukacinė medžiaga, informacija apie galimas alergijas, vaistų suderinamumą.
 
- Nors popieriniai receptai dar netolima praeitis, vargu, ar šiandien kas norėtų grįžti į tuos laikus...

 
- Kaip bebūtų, jų visiškai atsisakyti negalime. Sutrikus e.sistemai turime palikti galimybę išrašyti receptus ranka. O kai kas jaučia nerimą, kad vaistas, įrašytas į e.sistemą, paliks pėdsaką patikrinti pašalinėms akims. Tokį mentalitetą dera keisti. Tokie duomenys gydytojams ypač svarbūs, tad siekiame, kad popierinių receptų būtų vis mažiau. Norime stebėti vaistų vartojimą. Ypač žinant, kokią turime bėdą dėl bakterijoms atsparių antibiotikų. Popieriniai receptai prie to prisideda. Pacientai išgeria pusę antibiotikų kurso, pasijunta žymiai geriau ar simptomai išnyksta visai, ir nutraukia jų vartojimą. Taip žmogui gali formuotis atsparios tam antibiotikui bakterijos, o antibiotikų rūšys nėra beribės. Antibiotikams atspari infekcija žmogui yra pati pavojingiausia. Būdamas pussveikis gali atvykti į ligoninę ir ten ją pasigauti. Sepsis, o gydymo nėra. Mokslininkai ties šiuo klausimu daug dirba, tačiau kol kas nesėkmingai. Paskutiniais duomenimis, iki 2050-ųjų mirtingumas bus padidėjęs dėl to, kad 60 procentų antibiotikų neveiks. Turime apie tai galvoti patys, kadangi mumyse gyvenančios bakterijos evoliucionuoja.

 
Dosjė
2015-2016 m. vyr. laborantas Gamtos tyrimų centre Genetikos laboratorijoje.
2016-2018 m. praktikantas Nacionaliniame vėžio institute Molekulinės onkologijos laboratorijoje.
2018-2019 m. jaunesnysis mokslo darbuotojas ThermoFisher Scientific.
2019-2020 m. vyresn. medicinos biologas VUL SK Biobanke.
Nuo 2020 m. – Biobanko skyriaus vedėjas VUL SK.
Nuo 2025 m. SAM viceministras, atsakingas už farmacijos politiką ir investicijas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      U.Juodytė: pagal perdegimo riziką esame treti pasaulyje

      U.Juodytė: pagal perdegimo riziką esame treti pasaulyje

      „Galime turėti puikų darbuotoją, iš kurio išspaudžiame visas sultis. Bet kas lieka paskui? Paskui ketveriems p...
      A.Dimšienė: svarbiausia – „nešiukšlinti“ galvos

      A.Dimšienė: svarbiausia – „nešiukšlinti“ galvos

      „Meilė mediko profesijai tokia didelė, kad net nuovargio nejaučiu.“ 80-ties metų jubiliejų atšventusi alyti&sca...

      Budinti vaistinė


      Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

      Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

      Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
      Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

      Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

      „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

      razinka


      Sveika šeima


      Klimato kaitą išduoda kasmet registruojami rekordai

      „Sunku pasakyti, ar Lietuvoje dar bus karščio bangų. Aš nežinau ir niekas pasaulyje to nežino. Galbūt jau ir buvo vasaros pikas“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika. Tačiau dėl vieno dalyko jis yra tikras: klimato kaita tikrai vyksta, kitaip nebūtų nuolat registruoj...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Laboratoriją iškeitė į teisėjos švilpuką

      Dar 2019-ųjų pavasarį Kathryn Nesbitt vadovavo chemijos laboratorijai Tausono universitete JAV ir tobulino metodus, kuriais mokslininkai analizuoja smegenų neuromediatorius. Šiandien 37-erių mokslų daktarė bėgioja žiūrimiausio planetos sporto renginio aikštėje. Birželio 18-ąją Atlantoje ji su dviem kolegėmis įraš...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
      Aurelijus Veryga Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
      Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus
      Vaida Pranarauskaitė Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus
      Apie pamirštą žaidimą
      Henrikas Vaitiekūnas Apie pamirštą žaidimą

      Naujas numeris