- Sveikinu prie naujos valdžios išsaugojus kėdę. Kuo naujam ministrui įtikote, kad jus pasiliko komandoje?
 
- Visiems buvo netikėta, kad neliks ministrės Marijos Jakubauskienės, o Sveikatos apsaugos ministerija bus atiduota kitai partijai. To niekas nesitikėjome iki paskutinės dienos. Smagu, kad ministras vertina darbų tęstinumą, tad iš buvusios ministerijos komandos norėjo pasilikti net du viceministrus. Tai rodiklis, kad darbai buvo geri ir toliau bus tęsiami.
Būtų gaila palikti darbus, kurie, mano manymu, buvo daromi neblogai. Besiruošiant artėjančiam Europos Sąjungos pirmininkavimui, kad Lietuvai nebūtų gėda, teko įdėti daug širdies. Kita vertus, jau norėjosi ir atostogų, tad į kėdę nagais įsikibęs nebuvau. Vis dėlto sulaukęs skambučio iš Lino Kukuraičio nudžiugau. Darbo pokalbis truko ilgai. Spėjome daug išdiskutuoti. Panašu, vienas kitam tikome. Per pusantros savaitės darbo matau, kad veikti kartu bus malonu ir produktyvu. Jis greitai įsivažiavo į darbus, jų aptarti susitinkame kasdien, be to, ryškiai jaučiama jo patirtis kitoje ministerijoje.
 
- Vienas ministro užmojų – atgaivinti valstybines vaistines.
 
- Vyriausybės programoje įrašyta, kad reikėtų įvertinti galimybes. Tai daryta ir anksčiau – išvados įvairialypės. Šiandien planuojame atlikti panašią analizę, nes valstybinės vaistinės turi privalumų. Tiesa, bet koks pokytis turi ir trūkumų. Norime įvertinti, kas svers daugiau. Be to, tai glaudžiai susisiję su viešųjų pirkimų įstatymu, kuris, kaip juokaujama, yra aukščiau visko. Ligoninės, net jei ir norėtų užpirkti daugiau vaistų, to lengvai negalėtų padaryti, nes yra apribotos viešųjų pirkimų įstatymų: reikalinga pirkti tik tam tikrą veikliąją medžiagą arba būtinai per Centrinę perkančiąją organizaciją. Su daugiau informacijos grįšime netolimoje ateityje.
 
- Gydymo įstaigos aktyviai žvalgosi robotų. Kauno klinikos, įdiegusios garsiąją robotinę sistemą „Da Vinci“, pereina prie kito lygio paslaugų. Ministerija remia šias investicijas? Ligonių kasa už šias paslaugas apmokės?
 
- Visos investicijos, susijusios su sveikatos kokybės gerinimu ir produktyvumo didinimu, yra sveikintinos. Ministerija jas palaiko ir jei tik gali, stengiasi finansuoti. Naujiena iš Kauno klinikų sveikintina, rudenį jau turėtume sulaukti pirmųjų šia technologija gydytų pacientų. Jei tuo būdu bus padidinta gydymo kokybė, įkainis už tokias paslaugas galėtų padidėti. Galbūt fiksuosime sumažėjusį nepageidautiną šalutinį poveikį, o gal taip bus mažinama hospitalizacija, tad sveikatos sistemoje tai bus taupymo priemonė, nes pacientas trumpiau gulės ligoninėje, sumažės lovadienių skaičius. Be to, inovacijos gali taip pagreitinti medikų darbą, kad vietoje valandos darbo tereikės dešimties minučių. Tad sveikatos sistema gali išlaikyti ir apmokėti tokias inovacijas.
 
- Lietuva iš Europinių lėšų fondo nuo 2028 iki 2034 metų yra numačiusi įsisavinti šimtamilijonines investicijas. Jau dabar žvalgomasi, kas bus ant bangos po aštuonerių metų. Kokias investicijas numatote?
 
- Ateities investicijos dar derinamos, atliekami pirmieji žingsniai, stebime, kokios inovacijos galėtų pagerinti pacientų sveikatą ir palengvinti sveikatos priežiūros specialistų darbą. Sveikatos sistemoje yra nemažai dalykų, kur pinigus galime investuoti, kalbant ne tik apie kietąsias, bet ir minkštąsias inovacijas: naują mokymosi būdą, dirbtinį intelektą, mobiliąsias programėles ir kitas skaitmenines sistemas. Visa tai ant bangos. Be to, investuoti svarbu ir į duomenų saugą, kibernetinį saugumą, ligoninių pasiruošimą potencialioms grėsmėms. Turime tikslą investuoti ten, kur nauda bus čiuopiama vėlesniame laikotarpyje.
 
- Dėl kibernetinio išpuolio Akreditavimo tarnyboje atliekamas nemažas patikrinimas. Kaip į tai reagavo ministerija?
 
- Apie kibernetinę saugą dėl įsilaužimų iš trečiųjų šalių niekas per daug nekalbėjo, tam nebuvo nei projektų, nei finansavimo. Šiandien paradigma jau yra pasikeitusi, gyvename kitais laikais, tad ateities finansavimo projektuose turi būti numatoma dalis ir kibernetiniam saugumui, tą planuojame daryti. O šiandien Valstybinėje ligonių kasoje steigiame skyrių, kuriame bus didesnis specialistų kiekis, vertinantis pavaldžių įstaigų, ypač ligoninių, veiklą, ar ten duomenys tvarkomi saugiai, ar sistemos nėra kiauros. Nebebus taip, kad priešai duomenis galės pasiimt kada panorėję. Tai žmogiškųjų išteklių investicija – dirbame ties žmonių kompetencija, auditais. Šiuos darbus pradėjome iškart vos sužinoję apie Akreditavimo tarnybos bėdą.
 
- Patikslinkite, investicijas į kibernetinę saugą ligoninėms reikės numatyti iš jų kiauro biudžeto?
 
- Ligoninių finansinė padėtis to nepakels. Girdime apie dažniausiai minusinį finansinį jų balansą. Suprantame, kad tokios įstaigos pačios finansuoti kibernetinės saugos negalės. Tai turėtų būti valstybės rūpestis. Pinigų tam ieškoti turime su Krašto apsaugos ministerija.
 
- Kaip sekasi su Akreditavimo tarnyba vykdyti medikų pritraukimo į Lietuvą programą? Užsieniečiams mes patrauklūs?
 
- Projektas veikia sėkmingai. Matome tendenciją, kad daugiau žmonių į Lietuvą atvyksta, nei išvyksta. Tas pats galioja ir sveikatos sistemos dalyviams. Prie to prisideda ir kitos minkštosios intervencijos, taip pat ir tai, jog Lietuvoje yra ženkliai padidėjusi gydytojo ir slaugytojo reputacija bei profesijos prestižas. Tai rodo per pastaruosius penketą metų sparčiai augęs atlyginimas. Lietuva galėtų net su kai kuriomis šalimis pasilyginti. Lietuvių tauta yra patriotiška, jie nori čia gyventi. Tie, kurie iš šalies išvyko dėl geresnio atlygio, nori sugrįžti. Lietuvą vis dažniau renkasi ir užsieniečiai, žinodami, kokio aukšto lygio turime mokslą, įstaigas, o gydytojo profesija yra vertinama. Norime, kad slaugytojo profesija savo prestižu taptų tolygi gydytojui, šias studijas rinktųsi kuo daugiau studentų ir dirbtų pagal profesiją Lietuvoje.
 
- Kokio priemonės sudaro pritraukimo paketą?
 
- Orientuojamės į visą sisteminių sprendimų paketą, kuris palengvina atvykimo, įsidarbinimo ir integracijos procesą.
Pirmiausia plėtojame Kompetencijų platformą, kad vienoje vietoje būtų galima lengvai rasti aktualią informaciją apie grįžimą į Lietuvą, profesinės kvalifikacijos pripažinimą, licencijos gavimą ir darbo pasiūlymus. Kartu siekiame optimizuoti profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir licencijų išdavimo procesus, kad jie būtų greitesni ir paprastesni.
Didelį dėmesį skiriame ir diasporos specialistų pritraukimui. Šiuo tikslu bendradarbiaujame su Užsienio reikalų ministerija, kartu vykdome informavimo veiklas, skirtas užsienyje gyvenantiems Lietuvos sveikatos priežiūros specialistams, ypač slaugytojams.
Taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdami sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvoje studijuojantiems užsienio studentams rinktis profesinę karjerą mūsų šalyje. Šiemet ministerija pradėjo taikyti stipendijas, o informaciją apie šias galimybes užsienyje padeda skleisti Švietimo mainų paramos fondas, kuris jas pristatė ir Filipinuose vykusiame renginyje.
Svarbi paketo dalis – finansinės ir praktinės skatinamosios priemonės. Planuojama kompensuoti išlaidas, susijusias su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, įskaitant stažuotes ir kvalifikacijos tobulinimą. Taip pat numatoma organizuoti lietuvių kalbos kursus užsienio valstybių piliečiams.
Kartu su sveikatos priežiūros įstaigomis ieškome galimybių prisidėti prie specialistų apgyvendinimo, įsikūrimo ir kitų su persikėlimu susijusių išlaidų. Be to, šiuo metu svarstome ir papildomas skatinamąsias priemones, kurios ateityje galėtų dar labiau sustiprinti sveikatos priežiūros specialistų pritraukimą į Lietuvą.

---

 
Dosjė

2015-2016 m. vyr. laborantas Gamtos tyrimų centre Genetikos laboratorijoje.
2016-2018 m. praktikantas Nacionaliniame vėžio institute Molekulinės onkologijos laboratorijoje.
2018-2019 m. jaunesnysis mokslo darbuotojas „ThermoFisher Scientific“.
2019-2020 m. vyresn. medicinos biologas VUL SK Biobanke.
Nuo 2020 m. – VUL SK Biobanko skyriaus vedėjas.
Nuo 2025 m. SAM viceministras, atsakingas už farmacijos politiką ir investicijas.