Kiekvienas kompromisas turi kainą
 
SAM ir LVK pasirašytas susitarimas apima daug aspektų: gydymo paslaugų teikimą, jų apmokėjimą, privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą, rezidentų ruošimą bei privataus sveikatos draudimo klausimus. Tačiau dalis svarbiausių susitarimo punktų prieštarauja arba dabar galiojantiems įstatymams, arba SAM teikiamiems įstatymų pakeitimams, kurie, medikų bendruomenės tikinimu, Seime stumiami buldozeriu.
 
Pavyzdžiui, vienas susitarimo punktų skelbia, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus finansuojamos gydymo paslaugos, kurias teikia tiek viešosios gydymo įstaigos, tiek privačios. Tiesa, dabar teikiamose pataisose Seimui nurodoma, kad sutartys dėl antrinio lygio gydymo paslaugų pirmenybės tvarka bus sudaromos su viešuoju sektoriumi, o ko šis nesugebės paimti – likutis bus pasiūlytas privačioms gydymo įstaigoms. Susitarime su LVK atsirado nuostata, kad antrinio lygio paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų, privačios gydymo įstaigos visgi galės teikti, bet ne didesne apimtimi, nei tai daro dabar. Ir vėlgi – susitarime yra, o keičiamuose teisės aktuose tokio punkto nėra. Privačių gydymo įstaigų atstovai teigia, kad tai glumina.
 
„Dėl šio susitarimo iš laimės nešokinėjame ir nedžiūgaujame. Kiekvienas kompromisas turi savo kainą. Tiek, kiek mums pavyko susiderėti, manau, kad tai yra pakankamai geras rezultatas, turint omenyje, kad remiantis šiuo susitarimu, mes tam tikrą stabilumą veikloje galime išlaikyti. Ministerija atsitraukė nuo pirminės pozicijos – po truputį atimti PSDF finansavimą iš viso ir kai kurioms privačioms įstaigoms toks kelias būtų reiškęs bankrotą arba savanorišką užsidarymą. Dabar pagal šį susitarimą veiksime tokia apimtimi, kaip iki šiol. Plėtra, aišku, bus sudėtinga ir komplikuota.
 
Tiesa, į Seimą keliauja pirminės versijos teisės aktai, kurie visiškai nepriimtini nė vienai privačiai gydymo įstaigai. Šis susitarimas nėra joks įstatymas, joks Vyriausybės nutarimas ir jis neturi įpareigojančios teisinės galios. Tačiau tai yra gairės, kokia kryptimi reguliavimo pakeitimai turi būti daromi. Remiantis šiuo susitarimu dabar turi būti koreguojami visi teisės aktų projektai, teikiami Seimui“, – vylėsi „Meliva Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis.
 
Teks kliautis VLK gerumu?
 
Tokia pati painiava yra ir dėl kito susitarimo punkto, kuris leidžia pacientui bet kurioje gydymo įstaigoje gauti ir tęsti gydymą, nepriklausomai, ar tai buvo mokamos paslaugos, ar finansuojamos PSDF lėšomis. Kitaip tariant, pacientas turi teisę migruoti po privačias ir valstybines gydymo įstaigas, kaip jam patogiau ir greičiau. Tačiau realybėje to būti negali, nes nuo 2024 metų vasario 1 dienos galioja Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kurios draudžia po gautų mokamų paslaugų gydymą tęsti PSDF lėšomis.
 
„Dabar galiojantis teisės aktas yra absurdas, o susitarime įrašytas sakinys reiškia, kad ta praktika, kai žmogus po mokamos gydymo paslaugos galės gauti nemokamą, bus įteisinta. Žadama keisti įstatymą, kuris aiškiai pasakys, kad tokia praktika bus legali ir sveikintina, nes tai yra pacientų interesas. Ir iki šiol rinka taip veikdavo, ignoruodama tiesioginę įstatymo raidę. Ligonių kasai penkerius metus tokia praktika buvo OK, niekas nebausdavo. Bausti pradėjo tik paskutinį pusmetį, bet po šio susitarimo yra bendras supratimas, kad baigsis visi šie patikrinimai, nebus baudžiama, net jeigu tai neatitinka įstatymo raidės, nes visi žino, kad įstatymą numatyta keisti“, – teigė K.Broniukaitis.
 
Perklausus, ar jau dabar gydymo įstaigos gali teikti nemokamas paslaugas iš mokamos konsultacijos atėjusiam pacientui, jis atsakė, kad pagal įstatymą – ne, bet pagal susitarimą – taip ir niekas už tai gydymo įstaigų nebaus. Kokiu pagrindu? VLK direktoriaus neviešu pažadu.
 
Negali sau leisti tuščiažodžiauti
 
„Affidea Lietuva“ direktorius Vitalijus Orlovas taip pat tikino susitarimą vertinantis teigiamai, nes pagaliau apibrėžtas viešųjų ir privačių gydymo įstaigų veiklos laukas, pastarosioms užtikrinant, kad finansavimas, koks yra dabar, nesikeis. Dar vienas svarbus aspektas – stiprinamas privataus sveikatos draudimo vaidmuo. Susitarime įrašyta, kad neapmokestinamos įmokų už savanorišką draudimą lubos keliamos iki 1038 eurų metams.
 
„Darbdaviai – tiek viešųjų, tiek privačių įstaigų – galės motyvuoti darbuotojus. Tie žmonės galės rinktis sveikatos priežiūros įstaigas ir sveikatos draudimas bus kaip alternatyvi, papildoma priemonė prie PSDF. Sveikatos sistema yra tvari tuomet, kai yra tiek pajamos, tiek išlaidos subalansuotos. Akivaizdu, kad susiduriama su tuo, jog nėra pakankamas PSDF biudžetas. Palyginti su ES šalimis, Lietuva atsilieka. Kaip ir buvo išaiškinta Konstitucinio Teismo, kad piliečiai taip pat gali prisidėti. Piliečiai yra ir žmonės, kurie gali patys draustis, drausti gali ir darbdaviai. Alternatyvi opcija yra didelis privalumas“, – komentavo V.Orlovas.
 
Tiesa, dabar kitų metų biudžeto projekte numatytas neapmokestinamas dydis siekia apie 400-600 eurų. Susitarime minėtos lubos, sieksiančios 1038 eurus, nėra derintos su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Visgi V.Orlovas viliasi, kad susitarime įrašyta nuostata bus įgyvendinta.
 
„Čia turėtų būti politinės valios dalykas ir šio susitarimo pagrindu turėtų pokyčiai įvykti. Susitarimai daromi, kad jie būtų vykdomi. Todėl net neabejoju, kad taip bus, nes jeigu susitarimo pasirašyme dalyvauja valdančiosios didžiausios partijos pirmininkas, ministrė, premjerė, manau, kad tai turėtų būti kaip garantas ir vargu bau, ar tokio kalibro politikai leistų sau tuščiažodžiauti“, – vylėsi „Affidea Lietuva“ direktorius.
 
Kas iš to viešajam sektoriui?
 
Kaip teigia Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, tai pirmasis toks sveikatos sistemos susitarimas tarp viešojo ir privataus sektorių, kuris aiškiai apibrėžia pagrindinius bendradarbiavimo principus.
 
„Susitarimas numato paslaugų teikimo plėtros prioritetą viešajam sektoriui, kuris turi užtikrinti Konstitucijoje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, taip stiprinant jo pajėgumus ir tvarumą. Iš viešojo sektoriaus perspektyvos svarbu, kad abi pusės įsipareigoja dirbti vienodomis sąlygomis: privatus sektorius sutinka neimti priemokų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus brangesnes medicinines priemones arba SAM nustatytų išimčių atvejais dėl nemedicininių paslaugų“, – komentavo Kauno klinikų generalinis direktorius.
 
Pasak jo, nuo 2027 m. viešasis sektorius turės galimybes plėsti iš PSDF apmokamų paslaugų apimtis, taip pat ir teikiant viršsutartines paslaugas. Pagal susitarimą, privatus sektorius galėtų teikti viršsutartines paslaugas tik tuo atveju, jei viešasis sektorius negalėtų užtikrinti reikiamų paslaugų apimties.
„Kad šios sutartos nuostatos būtų įgyvendintos, jos turi būti įtvirtintos Lietuvos teisinėje bazėje“, – pabrėžė prof. R.Jurkevičius.

---

 
Komentarai
 
Lietuvos pacientų organizacijos atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė:
 
- Nelabai tikiu pažadu, kad privačios gydymo įstaigos galės teikti PSDF apmokamas paslaugas tokia pačia apimtimi kaip iki šiol. Tokie prieš televiziją pasirašyti popieriai, man atrodo, didelės vertės neturi. Jeigu keičia, priiminėja teisės aktus, kuriais pirmenybė bus teikiama viešosioms gydymo įstaigoms, o privačioms – kas liks, tai jie dabar, kad nuramintų visuomenę, kažkokius viražus ir daro. Ir mes nieko nepadarysime, nes jie vis vien važiuoja su buldozeriu.

---

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė:
 
- Mano nuomone, šis susitarimas buvo kompromisinis, juo buvo siekiama, kad ministerijos teikiami įstatymų pakeitimai būtų kuo greičiau priimti. Todėl reikėjo papildomo elemento, kad netektų ginčytis su niekuo. Šis susitarimas turėtų būti viena sąlygų įstatymo pakeitimui. Jeigu įstatymų pakeitimuose nėra susitarime numatytų dalykų, vadinasi, kažkas kažkam užmovė maišą ant galvos.


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!