Nukentės ir medikai, ir įstaigos
 
Greta naikinamų priemokų įstatyme numatyta, kad jeigu pacientas gydymo metu, kai tam naudojamos PSDF lėšos, pageidauja brangesnės medicininės priemonės, jis sumoka skirtumą tarp jos ir valstybės kompensuojamosios. Tokiu atveju pacientas, pageidaujantis brangesnės priemonės, turės raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamosios. Visų priemonių tipų, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, sąrašą tvirtina ir kainų skirtumų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Į šią kategorija pateks lęšiukai, endoprotezai ir kitos.
 
Dar Seimo posėdžio išvakarėse trys medikų interesus ginančios organizacijos – Lietuvos medikų sąjūdis, Jaunųjų gydytojų asociacija ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga – raštu kreipėsi į visas Parlamento frakcijas, prašydamos per svarstymą nepalaikyti ministerijos teikiamų įstatymų pataisų. Anot medikų, problema yra tai, jog teikiamas teisės aktas priemokas už paslaugas naikina, tačiau iki šiol daugelio bazinių paslaugų sudėtis nėra aiškiai nustatyta, taip pat neapibrėžta tiksli kai kurių paslaugų apimtis.
 
„Išsamios specialisto konsultacijos apimtis svyruoja nuo 2 iki 13 instrumentinių ir laboratorinių tyrimų už fiksuotą 69,62 eurų įkainį, tačiau vien laboratorinių tyrimų savikaina dažnai viršija bazinę kainą“, – rašte nurodo organizacijos.
 
Kartu atkreipiamas dėmesys, jog naikinant priemokas pažeidžiamos PSD įmokas mokančių šalies gyventojų teisės, nes tokiu būdu atimama galimybė pacientams teikti kokybiškiausią šiuolaikinę diagnostiką bei gydymą, kas dažniausiai yra papildoma paslauga, kurios Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja. Tokią teisę pacientams užtikrina ir šalies Konstitucija, šiuo klausimu Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dar 2013 metais.
 
„Pažymėtina, kad valstybės pareiga sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, kuri leistų užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros prieinamumą, negali būti aiškinama taip, esą visuomenė turi prisiimti visų įmanomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo naštą. Šioje srityje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp asmens, kaip sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento), ir visos visuomenės interesų. [...] Asmens sveikatos priežiūros finansavimo teisiniu reguliavimu turėtų būti sudarytos paskatos kiekvienam asmeniui rūpintis savo sveikata, prisiimti pareigą pagal išgales prisidėti prie jos priežiūros finansavimo, atsakingai ir racionaliai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis“, – Konstitucinio Teismo išaiškinimą rašte cituoja medikų organizacijos.
 
Anot medikų, uždraudus galimybę teikti paslaugas su priemokomis, kyla rizika darbuotojų atlyginimo stabilumui bei regioninių antrinio lygio gydymo įstaigų išlikimui. Atkreipiamas dėmesys, kad šių galimybes kaupti finansinį rezervą gerokai apribojo sausį įsigaliojęs įstatymas, kuriuo panaikintos pelno mokesčio lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms.
 
„Papildomas neigiamas finansinis veiksnys  – šiemet sumažintas viršsutartinių paslaugų apmokėjimas, o tai reiškia, kad pajamų iš PSDF įstaigos gauna mažiau, nei suteikia paslaugų, nors yra įpareigotos tas paslaugas teikti“, – tikina medikai.
 
Prognozuoja chaosą valstybėje
 
Antradienį Seimo posėdyje svarstant klausimą, prieš ministerijos teikiamus projektus pasisakė opozicinės konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos. Konservatorė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad teikiami pakeitimai nedidins paslaugų prieinamumo gyventojams ir nesumažins eilių pas gydytojus, o atvirkščiai – gali tik daugiau įnešti chaoso valstybėje.
 
„Priminsiu, kad ši Vyriausybė pasiūlė tris esminius sprendimus: riboti pacientų galimybę rinktis, nukreipiant juos iš esmės į viešąjį sektorių, atskirti privačias įstaigas, joms nesuteikiant kvotų, o trečioji dalis, kuri daugiausiai vilčių teikia sveikatos sektoriui – pažadas didinti valstybės draudžiamų asmenų įmokas, priartinant jas prie savarankiškai besidraudžiančių ir dirbančių asmenų. Tačiau matome, kad pokytis yra 0,9 procento. Tai tokiu greičiu mes valstybės draudžiamųjų asmenų įmokas prie dirbančiųjų priartinsime per 100 metų. Po tiek laiko nė vienam iš mūsų nereikės nei sveikatos, nei paslaugų“, – kritiką žėrė G.Skaistė.
 
Pataisų nuo pat pradžių nepalaikiusi konservatorė Jurgita Sejoneinė priminė daug kartų medikų išsakytą baimę, kad panaikinus priemokas liks pacientams arba viešasis sektorius, arba teks už gydymą privačioje įstaigoje mokėti visą kainą. Kas nepajėgs gydymo dengti iš savo kišenės, turės stoti į ir taip mėnesiais besidriekiančias eiles. Norėdami jas apeiti greičiau pacientai į ligonines ir poliklinikas vėl ims plūsti su vokeliais, taip sugrąžins dešimtmečius iš gydymo įstaigų gujamą korupciją.
 
„Aš noriu paklausti valdančiųjų ir SAM – tų kurie rengia šituos projektus: ką jums padarė Lietuvos pacientai? Nes nėra jokių prielaidų, kad priėmus šiuos įstatymų projektus paslaugų prieinamumas galėtų didėti, kad valstybinės įstaigos galėtų suteikti daugiau paslaugų, nes paslaugų įkainiai iš esmės nedidėja, neatsiranda daugiau darbuotojų ir daugiau galimybių pacientams gauti sveikatos priežiūros paslaugas laiku“, – piktinosi J.Sejonienė.
 
Palaikyti SAM teikiamas pataisas ragino socialdemokratė Orinta Leiputė ir valstiečių frakcijos narys Bronis Ropė. Anot O.Leiputės, SAM teikiamos pataisos ne tik naikins galimybę neteisėtai iš pacientų reikalauti priemokų už paslaugas, tačiau patiems gyventojams sistema bus aiškesnė ir skaidresnė, nes pacientas pats galės rinktis, kokią paslaugą jis nori gauti: mokamą ar valstybės kompensuojamą.
 
B.Ropė dėkojo SAM už pataisas, kurios, jo teigimu, yra esminės kiekvienam žmogui. Parlamentaras tikino pamenantis, kad kuriantis privačiam sveikatos sektoriui buvo sakoma, kad jis padės viešajam.
 
„O kaip gavosi? Mes per 20 metų leidome privačioms įstaigoms daryti, ką jie nori, išsirinkti pelningiausias paslaugas, vienas teikti, kitų – neteikti, imti neteisėtai priemokas, nes su VLK sutartys sudarytos vienokios, o žmogus moka už kita ir net nežino, už ką moka“, – palaikyti ministerijos pataisas ragino B.Ropė.
 
Valdančioji Seimo dauguma medikų būgštavimų bei opozicijos raginimų neišgirdo. Už Sveikatos sistemos įstatymo pataisas svarstymo stadijoje balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 38, susilaikė – 5. Panašus rezultatas balsuojant ir už  Sveikatos draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 37, susilaikė – 10. Jeigu parlamentarai pataisoms pritars ir priėmimo stadijoje, jos turėtų įsigalioti kitų metų gegužės 1 dieną.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!