Laukia sukandę dantis
 
Intensyvios terapijos klasterius nuspręsta steigti per COVID-19 pandemiją, pastebėjus, kad ne visur intensyvios terapijos paslaugos atitinka pacientų saugumo reikalavimus. Ties šiuo klausimu intensyviai darbavosi dabar jau buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė. Aiškinta, kad Lietuvoje turėtų būti 476 intensyvios terapijos lovos – jų tinklas paskirstytas įvertinus gyventojų demografiją ir geografinius atstumus. Suplanuoti penki klasteriai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Juose intensyvios terapijos paslaugos priskirtos 23-ims įstaigoms 19-oje miestų. Į klasterius patekusios įstaigos viliasi sulaukti daugiau pacientų, o už borto likusios jaudinasi, kad be intensyvios terapijos ligoninėje nebeliks nei kitų skyrių, nei pačios ligoninės.
 
Klaipėdos krašte klasterio ligoninėmis paskirtos Klaipėdos universiteto ligoninė, Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir Tauragės ligoninės. O nuo šių metų prie Klaipėdos ir Tauragės apskričių yra prijungtas ir Plungės rajonas. Nors Plungės ligoninė reikalavimų sąrašą išpildo, ar pateks į intensyvios terapijos klasterį, atsakymo iš SAM laukia sukandusi dantis. Beje, savo pajėgumus jie turėjo progą pademonstruoti ir sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei, kai ši neseniai lankėsi ligoninėje.
 

„Ministerijos vadovybė aiškiai mus išgirdo ir iš Plungės išvažiavo su žinute, kad norime būti klasterio dalis“, – sėkmei pirštus sukryžiavo Plungės ligoninės vadovas Remigijus Mažeika. Jo skaičiavimais, šalies pakraštyje įsikūrusi Plungės ligoninė per metus iš 390 pacientų į trečiąjį lygį perveža 7, o likusieji gydomi vietoje.

 
„Ministerijai pateikėme 2025 metų kokybinius, kiekybinius intensyvios terapijos rodiklius, kurie įpareigoja mus atlikti tiek pacientų sudėtingumo, tiek jų mirtingumo, darbo kokybės, saugumo parametrų analizes. Turimi rodikliai dar kartą įrodo, kad intensyvi terapija pas mus yra itin aukšto lygio, tad esame verti būti klasterių komandos dalimi“, – kalbėjo R.Mažeika, tikindamas, kad iš SAM taip ir nesulaukęs tikslaus atsakymo.
 
Vilčių patekti į klasterį taip pat turi ir Biržų ligoninė. Nors pastarieji iš Akreditavimo tarnybos patvirtinimo, kad jų paslaugos atitinka reikalavimus, sulaukė dar pernai balandį, patvirtinimo iš SAM vis dar neturi. Savo vertę ministerijos valdžiai jie taip pat bandė įrodyti gyvo susitikimo su ministre metu. Kaip aiškina įstaigos vadovas Petras Bimba, Biržai esantys pats kraštinis rajonas – lyg už poliarinio rato, o periferiniai taškai nuo centrų nutolę per šimtą kilometrų, tad pervežti pacientų į didesnes įstaigas neturintys laiko.
 

„Iki kitų ligoninių nuvežti pacientus – per didelis atstumas. Jei neturėtume reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus (RITS) paslaugų, pacientas galėtų laiku nesulaukti pagalbos. Todėl į klasterius patekti tikrai pretenduojame. Viską lems ministerijos sprendimai“, – vilties nepraranda Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba.

 
Negavus teigiamo atsakymo, kaip aiškina vadovas, lauktų itin liūdnos pasekmės: netektų chirurgijos, neišlaikytų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje budinčių chirurgų, traumatologų. Kol tai neįvyko, gydymo įstaigos kolektyvas ypač stengiasi, kad būtų atliekama kuo daugiau paslaugų.
 
„Ministrė išklausė ir žadėjo įvertinti mūsų situaciją bei priimti sprendimą. Žiūrėsime, į kurią pusę jis versis“, – kalbėjo P.Bimba.
 
Sutinka dirbti į minusą
 
Raseinių ligoninės vadovybė dėl klasterio rami. Likę už brūkšnio dėl RITS finansavimo jie numojo ranka. Mat jiems svarbiausia turėti galimybę dirbti ir taip išlaikyti ligoninės gyvybingumą. Taigi, vos supratę grėsmę, kad intensyvios terapijos skyrius gali pakibti, tą pačią akimirką ėmėsi pertvarkų, suskubo pirkti brangią medicininę įrangą. Kaip pasakoja įstaigos direktorius Gintaras Pikūnas, tai kainavo didelius pinigus tiek pačiai ligoninei, tiek savivaldybei.
 
„Kadangi dar nežinojome, kad klausimas bus nuolat nukeliamas, suskubome tvarkytis pagal naujus ministro reikalavimus. Greituoju būdu vos per kelis mėnesius įrengėme patalpas, supirkome reikiamą įrangą, įskaitant ir kompiuterinį tomografą, kurio reikėjo. Keturių reanimacijos lovų, izoliacinės palatos, taip pat poanestetinių palatų išlaikymas, kai ligonių kasos už paslaugas neapmoka, gydymo įstaigai – didžiulis nuostolis. Neverta net gilintis, skaičiuoti ir kitų nervuoti“, – atvirai kalba ligoninės vadovas. Pasak jo, svarbiausia paslaugas teikti, nepaisant to, kad šios gydymo įstaigai yra minusinės.
 
Be to, anot G.Pikūno, intensyvios terapijos skyriaus, o kartu dėl chirurgijos, traumatologijos, protezavimo išsaugojimo tenka įveikti ir kitas dedamąsias. Įrodyti savo vertę reikia ir sukurta infrastruktūra, operacijų skaičiumi, gydytojų etatais. Tai Raseinių ligoninė sugeba.
 
Vis dėlto G.Pikūnas įsitikinęs, jog klausimą apie tai, kad į klasterius nepatenkančios įstaigos turi išlaikyti RITS skyrius pačios, reikia kelti nacionaliniu lygiu.
 

„Apmokėjimą už paslaugas turėtų gauti visos įstaigos, gavusios licenciją ir vykdančios veiklą. Klasteriai nieko nereiškia. Gali būti klasterinė ligoninė, bet turėti vos vieną pacientą per savaitę ir gauti už tai pinigus..?“ – Lietuvos ligoninių asociacijos viceprezidentas, Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas, įsitikinęs, kad šį klausimą būtina aptarti asociacijoje.

 
Reikalavimai – Santaros lygio
 
Priešingai nei Raseiniai, Šilutės rajonas nepajėgus išlaikyti RITS paslaugų. Anot ligoninės vadovo Algio Starkaus, su naujojo įstatymo įsigaliojimu ligoninė pasmerkta mirčiai.
 
„Reikalavimų sąrašas – Santaros klinikų lygio. Dvidešimt penkerius metus reanimacija dirbo ir visus reikalavimus atitikome, o dabar staiga nebeatitinkame. Pavyzdžiui, su hemodializėmis dirbame daugiau kaip trisdešimt metų, o dabar dar būtina turėti ir hemodefiltraciją. Tokie pacientai – patys sunkiausi ir turėtų gulėti trečio lygio gydymo įstaigoje. Negali juk rajoninė ligoninė atlikti tokių pačių procedūrų kaip trečiasis lygis. Bet tai nereiškia, kad mes visai negydome tokių pacientų. Skiriasi tik jų sveikatos būklės sudėtingumas“, – kalba vadovas, teigiantis, kad naujai intensyvios terapijos skyriui keliami SAM reikalavimai – ne jų dantims.
 
Anot jo, nauji reikalavimai – priemonė rajonuose sunaikinti gydymo įstaigas, paverčiant jas slaugos ligoninėmis.
 

„Įsakymo priėmimas tolygus ligoninės naikinimui. Jei jį priims ir mums sustabdys licenciją, ligoninėje negalėsime nieko daryti. Su intensyvios terapijos naikinimu, automatiškai naikinama ir chirurgija, o ši – mūsų duona. Ji tiesiogiai susijusi su ligoninės gyvybingumu. Panaikinus intensyvią terapiją, lieka tik slaugos ligoninė“, – kaip priimtas įsakymas paveiks gydymo įstaigą, aiškina Šilutės ligoninės direktorius Algis Starkus.

 
„Taip būtų lengviausia išspręsti ir specialistų trūkumą. Juk ten gali dirbti bet kas. Intensyviai priežiūrai galima surasti ir apmokinti kokį terapeutą. Bet ar tai bus reanimacija? Tai bus intensyvi terapija. Ar tai bus gydymas? Tai bus slaugos ligoninė. Šis įsakymas, išleistas dar 2022 metais, regionus ir rajonus nužudė: užkirto kelią pritraukti specialistus, nes visi į tą įsakymą badė pirštais ir sakė, kad pas tave nevažiuosiu dirbti, nes tuoj tave uždarys. Ką aš ten veiksiu tavo slaugos ligoninėje? Jau dabar niekas nesiryžta ateiti dirbti, nes nežino, kas iš tos rajoninės ligoninės liks rytoj“, – apmaudą liejo A.Starkus. O darbo rajonuose, anot jo, yra pakankamai. Pernai Šilutės ligoninėje atlikta per du tūkstančius operacijų, o dienos chirurgijos paslaugų viršyta 50 procentų.
 
Dar vienas minėtos pertvarkos kliuvinys – reikalavimas skyriuje didinti slaugytojų skaičių.
 
„Puikiai žinome, kad šalyje slaugytojų visur trūksta, ir nebus iš kur jų paimti. O naujas reikalavimas – jų turėti dvigubai“, – problematines vietas įvardijo pašnekovas.
 
Vadovą jaudina, kad užuot atšaukus įsakymą, vilkinama jo priėmimo data.
„Damoklo kardas kaip kabojo taip ir kabo. Nieko naujo, protingo niekas negali sugalvoti, nes visur koją kiša pinigų klausimas. Klasterinėms įstaigoms už lovą mokama 38 tūkstančiai eurų per metus. Mes turime tokias šešias lovas. Reikėtų ir mums mokėti, bet nesinori... Ministrei siūliau sprendimą – nefinansuoti visų lovų, bent dvi. O dabar teikiame intensyvią terapiją, bet už ją mums nemoka nieko. Tai – dvigubas nuostolis, dvigubas skausmas ir dvigubas absurdas. Grasina, kad uždarys, dirbti leidžia, bet už darbą nemoka“, - nepasitenkinimą lieja Šilutės ligoninės vadovas.
 
„Naujajame įsakyme įdomiausias punktas tas, kad, nepaisant to, jog neatitiksime reikalavimų ir turėsime tik intensyvią priežiūrą, žodžiu, būsime laikomi žemiau plintuso, sulaukę intensyvios terapijos paciento, turėsite jį gydyti ir stabilizuoti būklę, kad šis nebepriklausytų intensyviai terapijai, – pasakojo pašnekovas. – Padaryta gudriai: mus automatiškai nurašo ir neapmoka paslaugų, nes neatitinkame reikalavimų. Bet jei atveš pacientą, jį vis tiek turėsime gydyti.“

---

 
SAM pozicija

Lovų skaičių prašė sumažinti

Kaip aiškina SAM, pernai svarstant intensyviosios terapijos klasterio veiklos rezultatus, buvo konstatuota, kad Lietuvoje nėra stebimas intensyviosios terapijos lovų skaičiaus trūkumas.
 
„Priešingai, dalis gydymo įstaigų informavo, kad įvertinus faktinius paslaugų teikimo srautus, esamas joms nustatytas lovų skaičius yra per didelis, todėl prašė jį sumažinti“, – teigė SAM atstovas Julianas Gališanskis.
 
Šiuo metu yra patvirtintas minimalus gydymo įstaigų Intensyviosios terapijos tinklas, teikiantis 14 intensyviosios terapijos lovų ir 3 specializuotos intensyviosios terapijos lovos 100 tūkst. gyventojų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Įstaigos, patekusios į klasterį, yra įpareigotos teikti intensyviosios terapijos paslaugas ne tik savo įstaigoje gydomiems pacientams, bet ir sudaryti sutartis dėl pacientų pervežimo ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo su visomis gydymo įstaigomis regione, teikiančiomis intensyviosios priežiūros, dienos chirurgijos, stacionarines palaikomojo gydymo, slaugos, paliatyviosios pagalbos, medicininės reabilitacijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
 
SAM atstovo teigimu, visos įstaigos, atitinkančios įsakyme nustatytus reikalavimus ir turinčios licenciją intensyviosios terapijos paslaugai teikti, gali būti įtrauktos į intensyviosios terapijos klasterį, jei atitinkamame regione atsirastų šių paslaugų trūkumas. Vis dėlto, jo tvirtinimu, kol kas intensyviosios terapijos paslaugų trūkumo pastebėta nėra, todėl vertinama, kad plėsti intensyviosios terapijos klasterį poreikio taip pat nėra.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!