Statistika gerėja ne tik popieriuje
Sodros spalio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti daugiau nei 48 tūkst. dirbančių neįgaliųjų. Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų rugsėjį šalyje iš viso buvo 166 757 darbingo amžius žmonės su negalia, iš jų dirbo 26,3 proc.
Pasak Sodros Komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič, dirbančių neįgaliųjų asmenų vidutinės darbo pajamos siekia apie 1014 eurų.
 
Per šių metų devynis mėnesius užimtumas suteiktas daugiau nei 9 tūkst. neįgaliųjų ir tai net 39,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Užimtumo tarnyba tarpininkavo įdarbinant apie 6 tūkst. neįgaliųjų, dar 2 tūkst. vykdo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, daugiau nei tūkstantis dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
 
Neįgaliųjų integracijai į darbo rinką padidinti Tarnyba įgyvendina Europos Socialinio fondo finansuojamą projektą „Profesinė reabilitacija“, kuris beveik tūkstančiui neįgaliųjų asmenų suteiks galimybę dalyvauti reabilitacijos programoje. Nuo projekto pradžios jame jau dalyvavo 661 neįgalusis.
 
Rugsėjį Užimtumo tarnyba prisijungė prie Neįgaliųjų reikalų departamento kampanijos „Jokio skirtumo“, kviesdama darbdavius parodyti, kad svarbiausia yra sugebėjimai, išsilavinimas bei asmeninės darbuotojo savybės. „Šią informaciją platinome Užimtumo tarnybos interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Linkedin“. Taip pat bendradarbiaudami su darbdaviais, rekomenduojame darbo skelbimuose ir (ar) socialinių tinklų paskyrose rinktis specialų rėmelį su grotažyme #JokioSkirtumo. Tokia simbolinė žinutė būtų ženklas, kad šalyje yra darbdavių, pasirengusių įdarbinti žmones su negalia pagal jų žinias ir kompetencijas“, – pasakoja Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė. Tarnyba darbo skelbimų informacinėje platformoje artimiausiu metu planuoja atskirai įdiegti ir išskirti funkciją darbdaviams pažymėti, kad priima dirbti negalią turintį darbuotoją.
 
Galimybės ir atviroje darbo rinkoje 
Negalią turintys asmenys darbo gali ieškoti ne tik socialinių įmonių statusą turinčiose darbovietėse, bet ir atviroje rinkoje. Ir būtent čia jų dirba daugiausiai.
UAB „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė sako, jog negalią turinčių asmenų integracija jau turi gilias tradicijas „Rimi“ padaliniuose bei prekybos centruose. Čia darbo vietos  negalią turintiems asmenis siūlomos dar nuo 2007 m.
 

„Mintis įdarbinti ir negalią turinčius asmenis kilo dėl to, jog aplinkoje matydavau, kad negalią turintieji lieka tarsi užribyje. Norėjosi juos traukti į šviesą ir sudaryti visas įmanomas sąlygas socializuotis, dirbti, suteikti galimybę siekti karjeros, tobulėti. Norėdami tai įgyvendinti kreipėmės į NVO ir bandėme statyti tiltą tarp darbo rinkos ir negalią turinčių žmonių, nes jiems taip pat buvo kiek nedrąsu“, – sako UAB „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.

 
„Neįgaliuosius mokėme pasirašyti CV, dalyvauti darbo pokalbiuose, rodėme būsimas darbo vietas jiems ir jų tėvams, kurie taip pat jaudinosi. Žinoma, pradžioje jiems buvo nedrąsu, kaip reaguos kolektyvas, pirkėjai, kurių tikrai buvo įvairių, tačiau galiausiai pasikeitė ir visuomenės požiūris, o neįgaliesiems atsivėrė naujos perspektyvos. Beje, mes nesakome „negalią turintys asmenys“, tai yra mūsų skirtingus gebėjimus turintys darbuotojai“, – pradžią prisimena V.Kaikarienė.
Dar viena priežastis auginti neįgalumą turinčiųjų darbo galimybes buvo tuo metu šalį užklupusi krizė. Pasak „Rimi Lietuva“ personalo vadovės, atėjus krizei trūko darbuotojų, tad šis sprendimas leido praplėsti ir galimybes, ir darbuotojų paieškos apimtis.
 
„Swedbank“ taip pat prisijungė prie neįgaliųjų darbo galimybes skatinančios kampanijos „Jokio skirtumo, su ar be negalios“. Šiuo metu „Swedbank“ Lietuvoje dirba 23 darbuotojai, turintys negalią. „Siekiame kurti įtraukią darbinę aplinką ir puoselėti atvirumu bei tolerancija grįstą vidinę kultūrą. Darbuotojų atrankos procese užtikriname lygių galimybių principus, o darbo skelbimuose pabrėžiame, kad visi kandidatai laukiami, nepaisant lyties, amžiaus, tautybės, negalios ar įsitikinimų. Mums svarbiausia yra profesionalumas, žinios, gebėjimai ir motyvacija dirbti“, – sako „Swedbank“ Karjeros centro vadovė Simona Lėverienė.
 
Viena yra kviesti dirbti negalią turinčius asmenis, o kas kita – darbuotojo integracija į kolektyvą ir kolektyvo gebėjimas jį priimti. „Daug dirbame šiais klausimais. Mokome darbuotojus gestų kalbos, kad galėtų bendrauti su kolegomis, turinčiais klausos negalią. Dabar jau įdarbiname ir žmones, turinčius autizmo spektro sutrikimų“, – sako V.Kaikarienė.
 
Na, o manančius jog turint negalią lengviausia darbą rasti didmiesčio gyventojams, V.Kaikarienė patikina, jog negalią turintys žmonės gali pretenduoti į laisvas darbo vietas „Rimi Lietuva“ prekybos centrų tinkle visoje Lietuvoje, tiek parduotuvėse, tiek pagrindiniame biure sostinėje: „Tiesą sakant, jie gali dirbti ne tik parduotuvių kasose, salėje, biure užima pareigas nuo įvairių sričių specialistų iki aukščiausio lygio vadovų. Turime darbuotojų, kurie pas mus dirba nuo 2007-ųjų iki dabar, kai kurie padarė karjerą ir išėjo dirbti į kitas įmones. Džiaugiamės, galėdami prisidėti prie jų sėkmės.“

---

 
Tarp kitko
Sodros duomenimis, populiariausios dirbančių žmonių su negalia profesijos pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių ir jų vidutinės pajamos: daugiausiai – biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbiniai darbininkai (4303 asmenys) – 527,94 Eur;
parduotuvių pardavėjai (1928) – 721,19 Eur;
apsaugos darbuotojai (1245) – 757,49 Eur;
sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai (1474) – 921,39 Eur;
buhalteriai (1025) – 1095,75 Eur;
reklamos ir rinkodaros specialistai (866) – 1119,29 Eur;
pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai (873) – 1370,97 Eur;
slaugos specialistai (1372) – 1483,16 Eur;
politikos ir administravimo specialistai (627) – 1503,48 Eur;
Teisės aktų leidėjų, sveikatos paslaugų srities vadovų, multimedijos kūrėjų, IT specialistų vidutinės pajamos viršija du, o kartais ir tris tūkstančius eurų. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!