Leis medikams rinktis?
 
Seimo narys įregistravo Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo keisti 14 straipsnį, kad medikai, kurie norėtų būti priskirti į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, būtų išbraukti iš CMPR sąrašų. „Lietuvos sveikata“ primena, kad sprendimą, kurie darbuotojai (įskaitant ir medikus) turi būti įtraukti į CMPR, priima konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Į rezervą įtraukiami tie specialistai, kurie yra būtini gyvybiškai svarbioms funkcijoms užtikrinti mobilizacijos metu.
 
Kaip „Lietuvos sveikatai“ komentavo pats A.Radvilavičius, medikai, kurie yra šauliai, pagal dabar galiojančius teisės aktus bet kokiu atveju būtų įtraukti į CMPR, Lietuvos šaulių sąjunga rizikuotų prarasti jau parengtus šaulius medikus, negalėtų pritraukti naujų medicinos specialistų ir netektų galimybės plėtoti medicinos paramos pajėgumų.
 

„Šaulių sąjunga stiprėja, nariai vis aktyviau renkami ne tik pilietiniam pasipriešinimui, bet ir komendantinėms, kovinėms užduotims, kurių metu būtina patikima, profesionali medicininė parama. Kaip tik dabar Šaulių sąjungoje plečiami medicininiai pajėgumai, rengiami šauliai gelbėtojai, steigiami specializuoti medicinos vienetai, užtikrinama medicininė pagalba pratybų metu, teikiama parama civilinėms institucijoms ekstremalių situacijų atvejais. Jeigu ši kliūtis nebūtų pašalinta, šie Šaulių sąjungos medikai negalėtų, dienai X atėjus, dalyvauti tiesiogiai Šaulių sąjungos veikloje. Todėl bandome šiuo įstatymo projektu pakeisti straipsnį, kad medicinos, slaugos ar paramedikų studijas baigę asmenys, kurie yra šauliai, pateikę prašymą būtų priskiriami Šaulių sąjungos koviniams, komendantiniams ar specializuotiems medicinos vienetams“, – tikino pataisų iniciatorius Seimo narys, socialdemokratas Audrius Radvilavičius.

 
Nors pagrindinis pataisų rengėjas yra A.Radvilavičius, visgi projektą teikia ne jis vienas, o 18 Seimo narių grupė, kurių dauguma – Seimo socialdemokratų frakcijos nariai. Tiesa, prieš įregistruojant pataisų projektas, kaip pripažino ir pats A.Radvilavičius, nederintas nei su medikų bendruomene, nei su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pataisų idėja gimusi po diskusijų Laikinosios Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Šaulių sąjungos draugų grupėje, kuriai Seimo narys vadovauja, pataisos aptartos ir su Krašto apsaugos ministerija.
 
„Šiek tiek diskusijų buvo: su gerbiamu Arvydu Pociumi šnekėjome, jis kaip buvęs kariuomenės vadas iš dalies pataisoms pritaria, iš dalies – ne, nes šiandien dar nėra visiško reglamentavimo pačios Šaulių sąjungos veiklos. Dienai X atėjus, kokioje vietoje jie atsidurtų ir koks vaidmuo jiems tektų. Mano žiniomis, šis klausimas Krašto apsaugos ministerijoje yra svarstomas ir yra baigiamojoje stadijoje“, – tikino A.Radvilavičius.
 
Endokrinologas: eičiau ginti Tėvynės
 
Vienas tokių medikų, kuris priklauso ir Lietuvos šaulių sąjungai, yra Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkas bei endokrinologas Robertas Knispelis. „Lietuvos sveikatai“ jis komentavo, kad nors apie šias pataisas dar nieko nebuvo girdėjęs, iš esmės tokią iniciatyvą palaiko.

„Aiškumas turėtų būti ir jis visiems reikalingas. Jeigu kalbame apie X dieną, tai tada jau nebus laikas spręsti, kur turėtum prisistatyti – ar į tarnybą, ar į mobilizacijos punktą, ar į darbo vietą. Tai turėtų būti įvardinta iš anksto“, – įsitikinęs Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkas bei endokrinologas Robertas Knispelis.

 
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad medikai, kurie yra ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai, nebūtinai ekstremalios situacijos ar karo atveju dirbtų medicininį darbą. Tai priklauso nuo to, kokiame padalinyje šaulys tarnauja: ar jis yra ginkluoto, ar neginkluoto pasipriešinimo šaulys, o gal jis priklauso specializuotam vienetui (bepiločių sistemų valdymo, inžinerinės, informacinės, medicininės, psichologinės paramos, ryšių ir IT sistemų ar kitam vienetui). Tačiau koks vaidmuo medikams, kurie kartu yra ir šauliai, tektų X dienos akivaizdoje, R.Knispelio nuomone, būtina plačiau apie tai diskutuoti. Mat tai kartu susiję ir su kita šio klausimo medalio puse – o kiek gi medikų, kurie yra įtraukti į CMPR, liktų dirbti gydymo įstaigose. Todėl jis viliasi, kad jei pataisos pasieks Seimo salę bei bus pradėtos svarstyti komitetuose, į klausymus bus pakviesti ir medikus vienijančių organizacijų atstovai.
 
„Juolab kad yra dar viena dalis medikų – kurie nėra Šaulių sąjungos nariai, bet galbūt yra savanorių pajėgų nariai, yra dalis karo prievolininkų, yra baigę jaunesniųjų vadų kursus. Yra medikų, kurie gali būti traktuojami kaip karo lauko medicininis personalas. Tad išsprendus klausimą su šauliais, atsakius, kiek jų yra apskaitoje, kur bus pirminė jų atvykimo vieta – ar tai turėtų būti dalinys, ar medicininis punktas – kartu turi būti sprendžiamas ir kitas aktualus klausimas – kiek medikų lieka civilinėje tarnyboje“, – įsitikinęs R.Knispelis.
 
Paklaustas, o kur jis pasirinktų vykti X dieną – į šaulių gretas ar į gydymo įstaigą, gydytojas tikina, kad atsakymas yra vienareikšmis – eitų ginti Tėvynės, nes jis, tapdamas šauliu, davė tokią priesaiką. O kaip tuomet Hipokrato priesaika, kurią duoda medikai?

„Čia reikėtų aiškiai atriboti, kokios yra priesaikos. Priesaika, duodama kario, yra duodama valstybei ir ji – čia net kalbos nėra – yra prioritetinė, ji yra įpareigojanti. Kalbant apie Hipokrato priesaiką, ji yra daugiau simbolinė. Nevienodo svorio yra šie dalykai“, – pabrėžė R.Knispelis.  
 
Reikėtų ir daugiau iniciatyvų
 

Palankiai Seimo narių iniciatyvą vertino ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė: „Kadangi nėra iki šiol tokio aiškaus žinojimo, kas ką ir kaip, išaušus dienai X, daro, mūsų medikai iki šiol nežino, kaip turėtų elgtis tokioje situacijoje, tai aš manau, kad tai nors kažkoks judesys yra – dalis medikų bus patraukta ekstremalios situacijos atveju, padės sužeistiems žmonėms ar kariškiams.“

 
Tiesa, jos nuomone, apskritai visiems medikams būtinas gilesnis pasiruošimas, kaip teikti pagalbą nukentėjusiems ekstremalios situacijos ar karo metu, ypač, kai yra daugybiniai sužalojimai. Jos tikinimu, tokių įgūdžių dalis šalies medikų stokoja.
 
„Jeigu nėra galimybės organizuoti kursus, galima sukurti vaizdo filmukus ir paleisti – tai būtų minimali, bet bent jau prieinama informacija. Nes jeigu yra politrauminis pacientas, jo sužeidimai giluminiai, stabdant kraujavimą tu turi kišti pirštus, užspausti kraujagyslę, nes kraujas liejasi aktyviai, ir grūsti specialius tvarsčius, kurie yra impregnuoti kriauklių miltais. Ten tų tvarsčių gali sueiti ir vienas, ir du, ir penki – kiek reikia. Tie tvarsčiai padeda kraujui sukrešėti ir tik tada žaizdą sutvarstai. Tai tokių dalykų niekas niekur nemoko. O tokie kursai, nors ir yra brangūs – bet ką tai reiškia, palyginti su tuo, kad aš galėsiu išgelbėti savo vaiko, artimojo gyvybę“, – komentavo A.Gerliakienė.
 
SAM: klausimas kompleksinis
 
Visgi Sveikatos apsaugos ministerija, nors Seimo narių iniciatyvą ir sveikina, į ją žiūri atsargiai. Pasak viceministro Skirmanto Krunkaičio, šis klausimas yra kompleksinis.
 

„Viena vertus, medikai, esantys Lietuvos šaulių sąjungos nariais, turi turėti teisę pasirinkti, kur jie nori atlikti savo pareigą. Tas yra svarbu kontekste, jog apskritai mažai žmonių turi valią kariauti, kovoti. Taip yra. Bet iš kitos pusės Šaulių sąjungoje yra daug specialistų medikų, kurie būtų naudingi ir ligoninėse, apskritai sistemos valdyme. Taip pat yra trečia dedamoji dalis – karo medicinos tarnybos vaidmuo. Reikia turėti omenyje, kad Karo medicinos tarnyba, kaip kariuomenė in corpore, gali sumobilizuoti medikus savo poreikiui. Tai vienareikšmiškai dabar atsakyti į šitą klausimą sudėtinga“, – „Lietuvos sveikatai“ komentavo sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis.

 
Dar vienas svarbus aspektas, S.Krunkaičio tikinimu, kad šiandien nėra aišku, koks bus Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo bendrame gynybos plane. Teikiant pataisas, kuriomis medikui, kartu esančiam ir šauliu, būtų leidžiama rinktis, kur jis vyktų teikti pagalbos ekstremalios situacijos metu, tą vaidmenį paraleliai būtina sukurti.
 
„Jeigu to nėra, tada reikia pasakyti, kad medikai, kurie yra Šaulių sąjungoje, neturi vietos ginkluotosios gynybos planuose ir tada jų vieta yra civilinėje – toje vietoje, kur numatyta CMPR. Ir tada nereikia jiems turėti lūkesčio ir gaišti laiko Šaulių sąjungoje. Nes Šaulių sąjunga yra savanorystės principu grindžiamas veikimas: žmonės skiria savo laiką, perka įrangą, investuoja daug resursų ir natūralu, kad nori ten dalyvauti.
 
Bet valstybės interesas turi būti irgi aiškiai įvardintas, kad jeigu yra aukštos kvalifikacijos specialistas Šaulių sąjungoje ir kartu jis yra mobilizaciniame rezerve ligoninėje, galbūt jis atlieka viso centro valdymo funkciją, tada reikia pasverti, ar valstybei yra geriau, jog jis valdytų didelės ligoninės visą centrą, ar jis turi veikti taktiniame lygmenyje su Šaulių sąjungos vienetu? Tai yra atviras diskusinis klausimas. Dabar užimti vieną ar kitą poziciją nebūtų teisinga, ypač kol nematome ant stalo ginkluotųjų pajėgų užmanymo“, – įsitikinęs S.Krunkaitis.

Parlamentarų teikiamos įstatymo pataisos greičiausiai bus nagrinėjamos Seimo pavasario sesijoje.

---

 
Komentaras

Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus 1040-osios medicinos šaulių kuopos 2-ojo būrio vadė Aistė Samuilytė:
 
- Lietuvos šaulių sąjunga yra visuomeninė sukarinta organizacija, vienijanti daugiau kaip 18 tūkstančių narių, ir pagrindinė organizacija, telkianti Lietuvos gyventojus visuotinei valstybės gynybai. Ruošiantis atlikti kovines ir komendantines užduotis neišvengiamai reikalinga ir medicininė parama.
 
Nauja sritis – specializuotų medicinos šaulių vienetų steigimas. Šių vienetų šauliai mokosi ir tobulina praktinius įgūdžius sužeistųjų būklės stabilizavimo ir medicininės evakuacijos srityse, yra pasiruošę teikti medicininę pagalbą šauliams pratybų metu, taip pat rengiasi ateiti į pagalbą valstybės institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už civilių asmenų gelbėjimą ekstremalių situacijų atvejais. Šių krypčių vystymą gali užtikrinti tik šauliai medikai, gerai išmanantys specifinius taktinės medicinos algoritmus ir geriausią karo medicinos praktiką.

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą medikas, įtrauktas į CMPR, negali būti nei koviniu, nei komendantiniu, nei specializuoto vieneto šauliu, o be medikų neįmanomas Lietuvos šaulių sąjungos medicininio pajėgumo veikimas. Todėl įstatymo pataisa yra gyvybiškai reikalinga, kad būtų galima užtikrinti šaulių pasiruošimą bei medicininės pagalbos teikimą ekstremalių situacijų ir ginkluotos agresijos atvejais. Iš 18 tūkstančių organizacijos narių tai aktualu maždaug 60-80 šaulių medikų, veikiančių visoje Lietuvoje. Tai – lašas jūroje, atsižvelgiant į tai, kiek visoje Lietuvoje yra medikų (gydytojų, slaugytojų, paramedikų ir kt.).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!