Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) direktorė Audronė Sviklaitė sako, jog pandemija verčia peržiūrėti, kaip suvokiame krizę, kaip ir kokiais įrankiais ji turi būti valdoma.
„Vakcinų išvykimas iš mūsų sandėlio į skiepijimo centrus yra paskendęs biurokratiniuose žingsniuose. Kai darbuotojų klausiu, kodėl taip yra? Man atsako: taip darėme visada. Ant kokio akmens tai iškalta, taip ir neradau“, – sako Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) direktorė Audronė Sviklaitė.
- Ką radote atėjusi vadovauti į Centrui pandemijos metu? Juk šios įstaigos vardas skambėjo ir dingusių vagonų istorijoje...
- Atėjusi radau subyrėjusį kolektyvą, bemaž trečdalio darbuotojų trūko, o tuo pat metu teko nesustoti vykdyti pagrindines funkcijas. Taigi, teko raitotis rankoves ir kurį laiką atlikti tiek priklausančius man, kaip vadovei, tiek nudirbti eilinio specialisto darbus. Radau tikrai prastas darbo sąlygas, gana prastą finansinę būklę ir žemą įstaigos vadybinę brandą. Turiu visą puokštę iššūkių, bet pasiduoti būtų lengviausia. Vadovo pareiga – augti pačiam ir auginti kolektyvą kartu. Nesitikiu, kad viskas bus lengva ir patogu.
- Turite ilgametę strateginio ir pokyčių valdymo, veiklos efektyvumo įrankių diegimo, procesų skaitmenizavimo, tarptautinio bendradarbiavimo patirtį. Kaip šias kompetencijas pritaikote vadovaudama ESSC?
- Turiu nemenką patirtį diegiant naujoves ir žinau, kad jos visos turi būti įvedamos po truputį, kartu būtina auginti ir darbuotojų kompetencijas. Joks vadybos įrankis negali būti perkeltas iš vienos organizacijos į kitą ar iš vadovėlio į praktiką taip tiesiogiai, kaip kartais norėtųsi. Todėl privalu įvertinti įstaigos būklę, infrastruktūrą, darbuotojų kompetencijas ir tik pagal tai spręsti, kokių pokyčių reikia bei kokius vadybinius sprendimus adaptuoti.
Stengiuosi neperlenkti lazdos, nors ir noriu greitesnio progreso. Pradėjau kolektyve taikyti kelis pagrindinius darbo organizavimo ir vidinės komunikacijos metodus, kurie padeda susivienodinti matymą, išmokti kartu daugiau komunikuoti, spręsti problemas ir nepamesti prioritetų, kas išties svarbu krizinėse situacijose. Pradėjome nuo kasdienių rytinių pasitarimų, kuomet vadovų komanda kalbasi apie dienos prioritetus, problemas ir reikiamus sprendimus. Svarbu matyti ne tik statistinius metų pabaigos rodiklius, bet suvokti, kaip kasdienis rezultatas lemia sėkmę arba indikuoja rizikas.
- Vyriausybė pritarė visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos projektui, panašu, jog jūsų įstaiga nebūtų nei naikinama, nei jungiama. Sveikatos apsaugos ministerija žada jums kokių nors pokyčių?
- Pertvarka lyg ir neturėtų paliesti mūsų centro, turime gana specifinį veiklos barą, tačiau diskusijos vis dar vyksta, tad anksti sakyti, kad sprendimas priimtas ir palaimintas.
Tiesa, su ministru esame kalbėję, kokių pokyčių ministerija tikisi iš mūsų, o mes iš ministerijos. Procesų optimizavimas – vienas SAM mums iškeltų tikslų. Turime nemažai procedūrų, užimančių per daug laiko. Pavyzdžiui, vakcinų išvykimas iš mūsų sandėlio į skiepijimo centrus yra paskendęs biurokratiniuose žingsniuose. Kai darbuotojų klausiu, kodėl taip yra? Man atsako: taip darėme visada. Ant kokio akmens tai iškalta, taip ir neradau, tad dabar siekiame suprastinti ir efektyvinti šį procesą, taupyti žmogiškuosius išteklius.
ESSC iš ministerijos tikisi palaikymo sprendžiant įstaigos finansavimo klausimus. Biudžetas paveldimas iš metų į metus, tačiau jo peržiūra mums labai reikalinga. Norime įstaigą kelti į aukštesnį lygį, jau nekalbant apie kasdienių bazinių poreikių tenkinimą. Šiuo klausimu dirbu ir pati, ieškau alternatyvių finansavimo šaltinių, Europos Sąjungos finansavimo iniciatyvų, projektų.
- Centras rūpinasi vakcinų donavimu į užsienį, humanitarine pagalba. Tai prioritetiniai darbai šiuo metu?
- Vakcinų paskirstymas Lietuvoje ir donavimas užsienio šalims yra mūsų prioritetas. Be to, rūpinamės ir vakcinavimo bei asmens apsaugos priemonių aprūpinimu gydymo įstaigoms – nuolat stebime kintančius gydymo įstaigų poreikius, analizuojame, prognozuojame trūkumus iš anksto, kad užtikrintume sklandų jų aprūpinimą.
Esame atsakingi ir už sveikatos priežiūros įstaigų patikrą įvairių krizių atvejais, ar užtikrinta infrastruktūra, reagavimo planai, apmokyti specialistas ir panašiai. Planiniai tikrinimai vyksta ir pandemijos metu. Taip pat ESSC yra valstybės medicininių išteklių rezervo saugotojai ir esame atsakingi už nuolatinį jo atnaujinimą, organizuoti pirkimus, kad ekstra atveju nepritrūktume jokių priemonių.
Pandemija verčia peržiūrėti, kaip mes suvokiame krizę, kaip ir kokiais įrankiais ji turi būti valdoma. Formali dalis – viena, tačiau atsidūrus krizėje paaiškėja, jog realiai visai kitų dalykų reikia. Kol neturėjome pandemijos, krizės, neturėjome ir iš ko mokytis. Dabar – puiki proga.
- Atrodo, kad nutilo kalbos apie Astravo grėsmes. Neužsiliūliuosime? ESSC rengs komunikacijos, švietimo kampanijas šalies piliečiams apie visas kylančias grėsmes?
- Būdami civilinės saugos sistemos dalimi, turime aiškias atsakomybes: užtikinti, kad sveikatos priežiūros įstaigos būtų tinkamos parengties, turėtų reikiamą sukauptą priemonių rezervą ir kita. Mes ta įstaiga, kuri organizuoja stabiliojo jodo pirkimą ir išdavimą įstaigoms. Tačiau to negana. Manau, kad įvairios švietimo kampanijos, informacijos sklaida visuomenėje apie grėsmes yra būtina ir jos niekada nebus per daug. Tam taip pat skirsime dėmesio.
- Kaip jums atrodo, esame pasirengę didesnėms krizėms, tam pačiam Astravui nelaimės atveju?
- Norėčiau tikėti, kad taip. Manau, kad valstybė turi būti nuolat besiruošianti krizėms, turime būti nuolatinėje parengtyje. Šiandien to ir trūksta – ne tik parengties palaikymo, bet ir jos tobulinimo. Bijau, kad nė viena institucija nėra taip nuosekliai šiuo klausimu atliekanti namų darbus, nes ramiuoju metu atrodo, kad prioritetai kitur, yra svarbesnių reikalų. Tačiau privalome keisti mąstymą ir resursus bei institucines kompetencijas sutelkti ne tik tada, kai jau užklumpa krizė, bet juos peržiūrėti, tobulinti ir testuoti nuolat taip, kad užklupus krizei nebūtų skaudžių pasekmių.
Dosjė
Išsilavinimas
1996 m. Vilniaus pedagoginis universitetas, edukologijos bakalauro laipsnis (užsienio kalba)
2001 m. Lietuvos teisės universitetas, teisės magistro laipsnis
2019 m. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, vadybos magistro laipsnis
Karjera
1998-2005 Policijos departamento prie LR VRM Tarptautinio bendradarbiavimo vyriausioji specialistė
2005 – 2016 m. Policijos departamentas prie LR VRM Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos viršininkė
2016-2021 m. Policijos departamentas prie LR VRM Organizacijos vystymo ir planavimo valdybos viršininkė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: