Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi sparčiai populiarėjančia asmeninio asistento paslauga. Tačiau žmonių su negalia organizacijos tikina, kad poreikis gerokai lenkia galimybes.
 

„Problema dėl asmeninio asistento slypi realiuose resursų apribojimuose: nepakanka kvalifikuotų darbuotojų, atlyginimai yra mažesni nei turėtų būti, o valstybės ir savivaldybių lėšų trūksta. Dėl to tie, kurie kreipiasi, dažnai turi stovėti ilgose laukiančiųjų eilėse“, – sako Lietuvos asmenų su negalia draugijos prezidentas Ignas Mačiukas.

 
„Tokia situacija ne tik apriboja žmonių su negalia galimybes gyventi savarankiškai, bet ir daro įtaką jų socialiniam gyvenimui, galimybei dirbti, mokytis ir dalyvauti bendruomenės veikloje. Deja, ši problema tampa vis aktualesnė, nes paslaugos poreikis auga, o galimybių jį patenkinti vis dar trūksta.“
 
Stabdo administraciniai procesai
 
Draugijos teisininkė Agnė Klemanskienė pabrėžia, kad norint gauti paslaugą, reikia atlikti tam tikras procedūras: pateikti prašymą, užpildyti dokumentus, įvertinti asmens poreikius – tik tada priimamas sprendimas. Laukimo eilės susidaro dėl administracinių ir organizacinių reikalavimų.
 
„Šiuo metu sudaryta darbo grupė, vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuria naują tvarką dėl asmeninio asistento paslaugos. Tikimasi, kad nauja tvarka palengvins paslaugos teikimą ir geriau atlieps žmonių su negalia poreikius. Paslauga ypač reikalinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems įvairių negalios formų. Svarbu, kad pagalbą teiktų žmonės, kuriais asmenys su negalia pasitiki“, – teigia A.Klemanskienė.
 
„Laukimo laikai priklauso nuo savivaldybės, asistentų prieinamumo ir pateiktų prašymų skaičiaus. Dažniausiai reikia laukti nuo kelių savaičių iki mėnesio, kartais ilgiau. Natūralu, kad poreikis nuolat auga, todėl sistema turi būti tobulinama ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų visus, kam jos reikia“, – priduria teisininkė.
 
Trūksta informacijos
 
Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos Jolantos Baltaduonytės pateikti duomenys rodo dvi tendencijas: paslaugos poreikis auga, tačiau jos viešinimo informacija ribota.
 
Metų pradžioje fiksuota, kad Kaune paslaugą gauna 122 žmonės su negalia. Vien per 2025 metus gauti 28 nauji prašymai rodo akivaizdų poreikio augimą.
 
Tiesa, apie galimybę gauti pagalbą informuojama tik per savivaldybės interneto svetainę, seniūnijų socialinio darbo organizatorius ir nevyriausybines organizacijas. Specializuotų kampanijų, skirtų didinti paslaugos žinomumą, nevykdoma ir artimiausiu metu vykdyti neplanuojama.
 
Kad paslauga gali būti efektyvi bei auganti, rodo ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Irmanto Kuzo pateikti duomenys. 2025 m. asmeninio asistento paslauga naudojosi 223 žmonės su negalia, o nuo 2021 m. rudens gavėjų skaičius nuosekliai didėja.
 
Visgi informavimo spragos išlieka: publikuojama informacija dažniausiai pasiekia tik tuos, kurie jau turi kontaktą su socialinėmis ar sveikatos paslaugomis arba moka ją rasti patys. Aktyvių informacinių kampanijų nėra, todėl paslauga nepasiekia visų, kuriems ji reikalinga.
 
Pagalbos per mažai
 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Paulė Kuzmickienė pabrėžia, kad asmeninio asistento paslauga neabejotinai keičia žmonių su negalia gyvenimus – ji didina savarankiškumą, stiprina visavertiškumo jausmą ir realiai palengvina kasdienybę ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems.

 
„Būtent todėl svarbu aiškiai įvardyti, jog tai nėra teorinė ar tik „graži idėja“ popieriuje – tai realiai veikianti, pasiteisinusi paslauga, kurios paklausa nuosekliai ir sparčiai auga. Negana to, 2024-ųjų rudenį ši paslauga tapo viena labiausiai naudojamų pagalbos formų, kas dar kartą patvirtina jos būtinumą“, – priduria ji.
 
Valstybė šį poreikį mato ir supranta, tačiau jo nepadengia – 2026 metų biudžete individualiai pagalbai trūksta apie 40 milijonų eurų. „Vien kalbėti apie įtrauktį, savarankiškumą ir orų gyvenimą neužtenka – tam būtinas adekvatus, realų poreikį atitinkantis finansavimas. Priešingu atveju, visa ši politika lieka tik gražių žodžių lygyje, o sprendimai priimami per vėlai, kai savivaldybėms jau tenka konstatuoti, kad „per vėlu ką nors pakeisti“, – sako P.Kuzmickienė.

---

 
Verta žinoti
 
Pagalba kasdien
 
Asmeninis asistentas teikia pagalbą tiek namuose, tiek viešojoje erdvėje. Tai gali būti pagalba pasirūpinti asmens higiena, maistu, lydėjimas į institucijas, laisvalaikio organizavimas ar finansinių reikalų tvarkymas. Asistentas taip pat padeda orientuotis aplinkoje, rasti transportą, palydėti į darbo pokalbį ar judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.
 
Svarbiausia, kad asistentas veikia kartu su žmogumi, o ne už jį. Tokiu būdu stiprinamas savarankiškumas ir užtikrinama, kad žmogus su negalia išliktų veiklios visuomenės dalimi. Tai ne tik praktinė pagalba, bet ir galimybė žmogui išmokti naujų įgūdžių bei dalyvauti socialiniame gyvenime.
 
Asmeninio asistento paslaugą gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šis poreikis nustatytas socialinių darbuotojų. Neatsižvelgiama į amžių, negalios pobūdį ar sunkumą. Paslaugos poreikis nustatomas metams, o asistuoti gali tik fizinis asmuo, neturintis artimų giminystės ryšių su pagalbos gavėju. Asistentai prieš darbą išklauso specialius įvadinius mokymus.
 
Kaina priklauso nuo pajamų: jei žmogaus pajamos mažesnės nei 294 eurai, paslauga teikiama nemokamai. Pajamoms viršijus šią ribą, žmogus moka iki 20 proc. paslaugos kaštų, tačiau įmoka negali viršyti 20 proc. pajamų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!