- Nesuglumino tai, kad buvote bene vienintelis asmuo, panoręs vadovauti Klaipėdos universitetui. Kas atbaigė potencialius konkurentus - švietimo sistemos reformos?
- Prieš tai buvo ir šeši kandidatai. Dalyvaudamas pirmą kartą buvau gavęs daugiausiai tarybos palaikymo - man pritrūko tik vieno balso, tad, galima sakyti, buvau beveik laimėjęs rektoriaus rinkimus. Tik įstatymas reglamentuoja, kad turi būti ne dauguma, o absoliuti dauguma. Kandidatai greičiausiai pasiskaičiavo, nes prieš tai, kaip minėjau, dalyvavo šeši tiek iš KTU, tiek iš Romerio universiteto bei kitur.
 
- Jūsų neatbaigė gana niūriai pieštas universiteto scenarijus?
- Buvusi ministrė (Jurgita Petrauskienė – red.) labai stipriai apsiriko sakydama, kad universitetas nesurinks norinčiųjų studijuoti – Klaipėdoje universitetas surinko ne ką mažiau negu praėjusiais metais. Ministrė labai norėjo, kad čia būtų viskas labai blogai, bet jai nepasisekė.
 
- Ar randate kalbą su dabartiniu švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi?
- Ministras, kuris yra buvęs universiteto rektoriumi, tikrai supranta mūsų problemas. -- --
 
- Koks klimatas vyrauja akademinėje bendruomenėje: visi buvo išgąsdinti griozdiškų švietimo sistemos reformų?
- Be abejonės, buvo tam tikras išgąstis. Pas mus lankėsi premjeras. Iki kovo pirmos dienos kaip tik buvo patvirtintas mūsų optimizavimo planas ir turėjome atsiskaityti. Ne vieną kartą sakiau, kad mūsų universitetas yra mažiausiai asignuojamas valstybės – tai yra tik trisdešimt aštuonis procentus skiria valstybė, o kitos lėšos ateina iš mokslinių projektų, už studijas mokančių studentų. Realiai patys užsidirbame apie šešiasdešimt procentų lėšų. Vėlgi valstybės lėšos ateina su krepšeliais, kas irgi realiai yra užsidirbama už mokslinį produktą.
Taip, esame nedidelis universitetas, tačiau vienintelis turime laivyną, Jūros tyrimų institutą, kuris šiuo metu tarp mažųjų universitetų yra moderniausias Baltijos šalyse. Jūrinių mokslinių tyrimų srityje patenkame į dušimtuką pasaulyje, o Baltijos šalyse esame aštunti. Tad esame stiprūs, turime savo sritį – tai yra jūros mokslai, jūros technologijos, akvakultūra. Visgi negalime lygintis, kai mus asignuoja penkiolika kartų mažiau negu kai kuriuos didžiuosius universitetus, o produkcijos iš mūsų nori tiek pat. Sustatykime imtynėse, bokse keturiasdešimt kilogramų sveriantį atletą prieš šimto dešimtiems kilogramų varžovą ir pažiūrėkime, kas laimės...
 
- Dėstytojai nesiskundžia algomis?
- Algos mažos visuose universitetuose. Tad ir mūsiškės nei didesnės, nei mažesnės. Bet noriu akcentuoti, kad mūsų mokslininkai dalyvaudami projektuose uždirba daugiau. Jie gali gauti iki keturių šimtų procentų priedą, europinės lėšos leidžia mokėti keturgubą atlyginimą. Taigi pripažinti mokslininkai, dalyvaujantys projektuose, gauna pakankamai normalų darbo užmokestį. Stengiamės juos motyvuoti išleisdami išvykti į užsienį, į komandiruotes, ar premijuodami už monografijas, mokslinius tyrimus. Nėra taip, kad jie bėgtų iš mūsų universiteto, priešingai, nori dirbti. Turime ir jaunų mokslininkų, atvažiuojančių tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno.
 
- Ko iš jūsų, stojusio už universiteto vairo, gali tikėtis dėstytojai, studentai: ar imsitės kardinalių reformų?
- Pirmiausia laukia tam tikri iššūkiai, nes ne tik Klaipėdoje - visuose universitetuose demografiniai pokyčiai lemia, kad studentų skaičius mažėja. Iš esmės pagrindinis kelias yra pritraukti studentų iš užsienio. Tai Rytų partnerystės šalys: Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Kazachstanas – valstybės, kurioms Lietuvos universitetai vis dar yra patrauklūs.
Toliau yra infrastruktūriniai dalykai. Ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ir VGTU atsisako infrastruktūrinio turto, kuris nereikalingas, tai yra nenaudojamų pastatų. Klaipėdos universitetas taip pat turi nereikalingų pastatų, laukiame Vyriausybės pritarimo ir rengiame investicinį projektą, kad tie pastatai būtų realizuojami – mes juos parduotume ir gautas lėšas investuotume į infrastruktūrą, kuri reikalinga. Pirmiausiai matome, kad turi mūsų mieste atsirasti akademinė biblioteka, kuri dirba visą parą. Gali studentai ateiti kada nori. Nereikia budinčių darbuotojų, yra apsaugos sistemos, kurios įleidžia, šiais laikais naudojamos elektroninėmis priemonėmis. Klaipėdos mieste to nėra.
Reikia gerinti ir sporto sales. Klaipėdoje devynių universitetų rektoriai, premjerui dalyvaujant, pasirašėme bendradarbiavimo sveikatos tausojimo ir stiprinimo sutartį. Universitetai į visas strategijas įtrauks sveikatos tausojimo ir stiprinimo dalykus, pradedant studentų, dėstytojų fizinio aktyvumo skatinimu. Matome gi, jei apie šešiasdešimt procentų mūsų jaunuomenės netinka tarnybai kariuomenėje, reikia ką nors daryti. Tad fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena yra vienas prioritetų ir mūsų universitete.

---

 
Dosjė
1988 m. baigė Vilniaus universiteto medicinos fakultetą, suteikta gydytojo profesinė kvalifikacija.
2001 m. Vilniaus universitete eksternu baigė doktoratūros studijas ir sėkmingai apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją.
2010 m. baigė Mykolo Romerio universiteto strateginio valdymo ir politikos fakultetą, teisės ir valdymo magistras.
1988–1989 m. Vilniaus miesto VI – osios klinikinės ligoninės internas – chirurgas, 1989–1994 m. Klaipėdos miesto ligoninės (dabartinė Klaipėdos universitetinė ligoninė) chirurgas, nuo 1995 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės abdominalinės chirurgijos skyriaus chirurgas, nuo 2003 m. – Klaipėdos jūrininkų ligoninės chirurgijos klinikos vedėjas.
1995 m. – suteikta I–oji kvalifikacinė chirurgo kategorija, 1999 m. – licencijuotas bendrasis ir pilvo chirurgas.
Nuo 2001 m. Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakulteto slaugos katedros vedėjas, Klaipėdos universiteto Senato narys, Sveikatos mokslų fakulteto mokslo tarybos pirmininkas, Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, profesorius.
Nuo 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys.
2018 m. gegužės 2 d. - 2019 m. kovo 1 d. Klaipėdos universiteto taryba paskyrė į laikinojo rektoriaus pareigas. 2019 m. vasario 21 d. Klaipėdos universiteto išrinko rektoriumi. Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!