Nuo darželio iki regioninio centro
 
Psichikos dienos stacionaro istorija Alytuje prasidėjo dar 2013-aisiais, kai buvusio vaikų darželio patalpose įsikūrė pirmasis toks centras visoje Dzūkijoje. 
 
„Tai buvo atsakas į valstybės pokyčius – mažėjo vietų psichiatrijos ligoninėse, todėl reikėjo kurti ambulatorines paslaugas. Mes buvome vieni pirmųjų Lietuvoje, kurie ėmėsi šio iššūkio“, – prisimena Alytaus poliklinikos direktorius Marius Jasaitis.
 
Per dvylika metų stacionaras išaugo į svarbų regioninį centrą, kuris priima pacientus ne tik iš Alytaus miesto, bet ir iš Kazlų Rūdos, Varėnos, Druskininkų, net Šalčininkų. 
 
„Dzūkijoje kitų psichikos dienos stacionarų tiesiog nėra. Kai kurie pacientai sąmoningai renkasi atvykti pas mus – jiems čia ramiau, mažiau pažįstamų veidų, daugiau saugumo“, – pasakoja direktorius.


 
Iš archyvo į terapijos centrą
 
Augantis pacientų skaičius privertė ieškoti papildomų erdvių. Sprendimas rastas čia pat – tame pačiame pastate, kuriame anksčiau veikė savivaldybės archyvas. 
 

„Ministerija skyrė finansavimą plėtrai, bet kelias nebuvo lengvas. Teko prisidėti ir mums – stogo remontui skyrėme 20 tūkstančių eurų. Kai jau buvome nudažę sienas ir įrengę kabinetus, per vasaros liūtis vanduo ėmė varvėti tiesiai į naujas patalpas, – šypteli Alytaus poliklinikos direktorius Marius Jasaitis. – Bet išsprendėme viską – dabar turime modernią, jaukią ir visiškai atnaujintą erdvę.“

 
Iš viso projektui skirta per 253 tūkst. eurų. Už šias lėšas įrengta moderni ventiliacija, atnaujinta šildymo sistema, įsigyta speciali terapinė įranga, nauji baldai ir įrengti jaukūs kabinetai. 
 
Vieta, kur kvepia namais
 
Vienas pagrindinių Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų – kad dienos stacionaras primintų namų aplinką, o ne ligoninę. 
 
„Daug diskusijų kilo dėl spalvų, baldų, net paveikslų ant sienų. Norėjome, kad žmogus, atėjęs pagalbos, jaustųsi saugiai, o ne kaip ligoninėje“, – sako M.Jasaitis. 
 
Todėl čia – šiltos, natūralios spalvos, dekoratyviniai augalai, minkšti foteliai, o registratūra atvira, be įprastų stiklinių pertvarų. 
 

„Kai kurie pacientai juokiasi – klausia, kur čia lovos, net rankšluosčius atsineša. Tenka paaiškinti, kad tai dienos stacionaras – vakare visi grįžta namo, – šypsosi Psichikos sveikatos slaugytoja ir administratorė Jūratė Vaitulevičienė. – Bet jei žmonės čia jaučiasi taip gerai, kad nenori išeiti, vadinasi, tikrai pavyko sukurti jaukumą.“

 
Šiuo metu stacionare gydosi 27 pacientai. Jauniausiam – 20, vyriausiam – beveik 90 metų. Naujos patalpos leis priimti iki 35 pacientų.
 
Kasdienybės ritmas: nuo arbatos iki terapijos
 
„Pacientai ryte renkasi mūsų valgomajame. Kartu geriame arbatą, pasikalbame, kaip sekasi. Tada pagal tvarkaraštį skirstomės į grupes – vieni eina į kineziterapiją, kiti pas psichologą, dar kiti – į kūrybines dirbtuves“, – pasakoja J.Vaitulevičienė.
 
Diena čia prasideda anksti – pacientai į stacionarą atvyksta nuo aštuntos valandos ryto. Visą dieną pacientai užsiima įvairiomis veiklomis. „Svarbu, kad žmogus visą dieną būtų užimtas prasminga veikla, bet kartu nepervargtų. Tarp intensyvių terapijų įterpiame ramesnių veiklų – dailės užsiėmimus, relaksaciją“, – sako administratorė.

Stacionare dirba dešimt specialistų – nuo psichiatrų, psichologų ir socialinių darbuotojų iki ergoterapeutų, kineziterapeutų bei užimtumo specialistų. Neseniai prie komandos prisijungė šokio ir judesio terapeutė, netrukus pradės dirbti dar viena psichiatrė.


 
„Prakalbinti kiekvieną“
 
Grupinių užsiėmimų kabinete – tylos ir susikaupimo atmosfera. Baltos sienos, kėdės ratu, du langai. 
 
„Pas mus ateina labai pažeidžiami žmonės. Papildomi daiktai gali blaškyti, todėl sąmoningai siekiame paprastumo“, – pasakoja medicinos psichologė Asta Draugelienė.
 
Per grupines terapijas pacientai kalbasi, analizuoja tekstus, kuria pasakas. Užsiėmimų metu pasitelkiamos įvairios terapinės priemonės – kortelės, žaidimai, vyksta biblioterapijos seansai.
 
„Mūsų tikslas – prakalbinti kiekvieną. Kartais žmogus tepasako „šiandien nenoriu kalbėti“ – bet ir tai žingsnis. Svarbu, kad jis čia“, – sako psichologė. 
 
Pacientai taip pat turi teisę į individualias konsultacijas – iki penkių per savaitę.

„Pacientai dažniausiai ateina sugniuždyti, palūžę, be nuotaikos, turėdami nerimo sutrikimų. Po mėnesio, kai baigiame kursą ir aptariame, tikrai jaučiasi pokytis: ne tik artimieji mato pasikeitusias nuotaikas, reakcijas, elgesį, bet ir patys pacientai jaučiasi sustiprėję“, – teigiamais rezultatais džiaugiasi medicinos psichologė Asta Draugelienė.

 
„Jei jiems čia nepatiktų, jie nesugrįžtų. Bet grįžta – su šypsena, su dėkingumu“, – sako psichologė A.Draugelienė.
 
Kūryba gydo
 
Užsiėmimų terapeutės Vilmos Armanavičienės kabinetas – tarsi spalvinga dirbtuvė. Čia gausu dažų, molio, karpinių ir pacientų darbų. 
 

„Kai kuriems žmonėms lengviau išreikšti emocijas rankomis nei žodžiais. Piešdami ar lipdydami jie paleidžia įtampą“, – sako užsiėmimų terapeutė Vilma Armanavičienė. – Užsiimame kūryba: origami, tapymu, lipdymu, mozaikų kūrimu. Kartais piešiame ant vandens – tai pacientams labai patinka, nes rezultatas visada netikėtas.“

Kiekvienais metais pacientų darbais puošiamos kalėdinės atvirutės, kurios tampa oficialiais įstaigos sveikinimais.  „Tai jiems didžiulė garbė – matyti, kad jų kūryba tampa prasminga ir matoma“, – šypsosi V.Armanavičienė.

Meras išbandė terapiją
 
Alytaus meras Nerijus Cesiulis naujose erdvėse ne tik lankėsi, bet ir pats išbandė modernią įrangą. Relaksacijos kambaryje jis išmėgino atpalaiduojančią vaizdo ir garso terapiją.
 
Kineziterapijos salėje meras pasitikrino koordinaciją su virtualia konsolės sistema.
 
„Rytais sportuoju, bet čia visai kitoks iššūkis. Puiku, kad pacientai turi tokias galimybes“, – sakė jis.
 


„Dokumentams neskauda – skauda žmonėms“
 
Vizito pabaigoje N.Cesiulis pažymėjo, kad psichikos sveikatos stiprinimas – vienas svarbiausių miesto prioritetų. 
 

„Džiaugiuosi, kad turime tokį stiprų psichikos sveikatos centrą ir žmonėms nereikia važiuoti į didžiuosius miestus. Mes visada remsime tokias iniciatyvas. Šįkart prisidėjome paprastai – perkėlėme archyvą į kitą vietą. Dokumentams juk neskauda – juos gali perkelti bet kur. Skauda žmonėms“, – kalbėjo Alytaus meras Nerijus Cesiulis. 

 
Žvilgsnis į ateitį
 
Poliklinikos vadovas M.Jasaitis pritaria: stigma vis dar egzistuoja, bet mažėja. „Kai kūrėme iškabą, gamintojai siūlė nerašyti „Psichikos dienos stacionaras“ – sakė, žmonės bijos. Bet mes pasirinkome kalbėti tiesiai. Jei patys bijosime žodžių, kaip padėsime kitiems?“ 
 
Didžiausias iššūkis šiandien – kvalifikuotų specialistų trūkumas, ypač vaikų psichiatrų. „Vaikų psichiatrų Lietuvoje vos keliolika. Kol kas sustabdėme vaikų ir paauglių psichikos dienos stacionaro paslaugų teikimą, bet tikimės, kad situacija keisis“, – sako direktorius. 
 
Nepaisant sunkumų, stacionaro komanda žvelgia pirmyn – į naujus projektus ir bendruomenės iniciatyvas. „Pradėjome dalyvauti gydymo bendruomenėse projekte. Mūsų specialistai važiuos pas žmones į namus – ypač ten, kur pagalbą sunku pasiekti. Norime, kad pagalba pasiektų kiekvieną“, – pabrėžia M.Jasaitis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!