„Problemų dėl jo (maisto atsargų sandėliavimo – BNS) yra keletas. Viena iš tų problemų yra finansiniai dalykai – ne visuomet yra gaunami finansai maisto atsargų kaupimui. Kita problema yra tinkamas patalpų turėjimas (maisto – BNS) laikymui“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Klišonis.
BNS kol kas nepavyko susisiekti su A.Klišoniu.
 
Pasak Valstybės kontrolės, dabar numatyta, kad iškilus grėsmei valstybės saugumui, pirmąsias tris dienas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis jo tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės, tačiau auditas parodė, kad jos šiam tikslui maisto atsargų nekaupia.
 
Valstybės kontrolieriai taip pat pabrėžia, kad tvarka, kai maisto atsargos kaupiamos ne jas sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis, grindžiama mažesnėmis sąnaudomis, bet kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta.
 
Premjerė Inga Ruginienė bei Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį teigė, kad nuo šiol maistas valstybės rezervui bus perkamas tiesiai iš Lietuvos ūkininkų, o artėjant galiojimo pabaigai bus perduotas nepasiturintiems.
 
BNS dar 2022 metais rašė, jog tuometinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad Lietuva turi užpildytą valstybinį maisto rezervą.
 
2022 metų pavasarį Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, susijusius su rezervo išplėtimu, ir leido jį kaupti ne tik valstybės valdomose, bet ir privačiose įmonėse su tam tikromis garantijomis. Tikėtasi, kad tai išplės ir paįvairins rezervą.
 
Kiek sutarčių ir su kokiais tiekėjais pasirašoma, neskelbiama, nes tai riboto naudojimo informacija. 
 
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas yra sakęs, kad sutarčių skaičius netenkina, todėl ketinama imtis tam tikrų pakeitimų.  
 
Pasak Žemės ūkio ministerijos, rezervo sąraše yra makaronai, kruopos, daržovių ir mėsos konservai, miltai, geriamasis vanduo ir kiti produktai. Anksčiau daug metų dalį rezervo – grūdus, druską ir cukrų – kaupė bendrovė „Jonavos grūdai“, tačiau nuo 2023 metų rudens ji to nebedaro.