Didins bazinius įkainius
 
Žiūrint į kitiems metams numatomas išlaidas sveikatos sektoriui matyti, kad daugiausia bus investuojama į gydymo įstaigas, jų teikiamų gydymo paslaugų įkainių kėlimui (3 mlrd. eurų) ir kompensuojamiesiems vaistams bei medicinos priemonėms (837 mln. eurų). Žinia tokia, kad pusė šalies gydymo įstaigų pirmąjį šių metų pusmetį baigė skylėtais biudžetais, tad net ir numatytų lėšų visiems poreikiams padengti neužteks. Dalies ligoninių vadovai tikina, kad su dabar galiojančia apmokėjimo už paslaugas sistema metų pabaigoje kils keblumų išmokant medikams ir kitiems gydymo įstaigos darbuotojams atlyginimus.  
 
Komiteto posėdyje PSDF biudžeto projektą detaliau pristačiusi Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė teigė, kad pirmas tikslas yra gydymo įstaigų teikiamų paslaugų bazinių kainų indeksavimas, kuris yra būtinas ir infliacijos kontekste. Iš šių pajamų gydymo įstaigos moka atlyginimus, kurie, pagal šiais metais atnaujintą Nacionalinės šakos sutartį, kils mažiausiai uždirbantiems medikams.
 
„Yra numatytos pastoviosios dalies lubos. Susitarime yra įvardintas dydis – 2,5 koeficiento kart 2025 metų minimali alga, tai yra 2595 eurai ir tai yra pastovioji atlyginimo dalis, kuri visiems turėtų būti užtikrinama, jeigu dirbama visu etatu. Toliau yra kitos dalys: kintamoji, priedai, priemokos. Tai yra lanksčios dalys. Kitas dalykas, jeigu yra didesnis koeficientas ir įstaiga gali sau tą leisti be papildomo finansavimo, ji gali tą užtikrinti. Įstaigos yra vis tiek šiek tiek skirtingos, priklauso ir nuo to, kaip jos darbą organizuoja, kaip produktyviai veikia“, – posėdyje PSDF biudžeto projektą komentavo S.Adamkevičiūtė ir pridūrė, kad pastovioji mediko atlyginimo dalis gali didėti ir kintamosios dalies sąskaita, jei įstaigai lėšų nepakanka, kad būtų vykdomas susitarimas su profesinėmis sąjungomis.
 
Kartu siekiama 12 proc. padidinti ir slaugytojų darbo užmokestį, nes, pasak VLK Ekonomikos departamento direktorės, tai yra ta grupė medikų, kuriems algų didėjimas dažniausiai yra neužtikrinamas.
 
Tiesa, lėšų poreikis yra apskaičiuotas pagal pačių gydymo įstaigų pateiktus duomenis, tačiau patys įkainiai nėra paskaičiuoti.
 
„Niekas nežino tų procentų, mes nežinome. Mes kaip tik dabar, kai biudžetas bus nagrinėjamas, sėsime prie konkrečių koeficientų skaičiavimo“, – kalbėjo S.Adamkevičiūtė.
 
Kompensuos daugiau vaistų
 
Kalbant apie vaistus, buvo pabrėžta, kad Lietuvos gyventojai iš savos kišenės vaistams išleidžia gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Dėl to iki 2028 metų šiai sričiai pamažu planuojama didinti finansavimą. Jei kitais metais bus skiriama 837 mln. eurų, po poros metų finansavimas šiai sričiai turėtų pasiekti 959 mln. eurų.
 
Kitais metais vien kompensuojamiesiems vaistams bus skiriama 549,4 mln. eurų, gydymo įstaigų centralizuotai perkamiems vaistams įsigyti – 36,8 mln. eurų, retoms būklėms gydyti skirtiems medikamentams (Vosoritidum (Voxzogo), Enasidenibo (Idhifa), Crovalimab (Piasky), Ripretinibo (Qinlock) ir kt.) – 30,1 mln. eurų, ortopedinėms ir medicinos priemonėms (įtrauktos naujos priemonės: vaikiški sportiniai protezai, mioelektrinis žasto protezas, priemonės po nudegimo suaugusiems, kompresinės priemonės nuo limfedemos) – 31,5 mln. eurų ir medicinos pagalbos priemonėms – 72,6 mln. eurų.
 
„Paprastai tariant, būtų užtikrinamas tęstinumas visų jau pradėtų kompensuoti vaistų ir taip pat numatoma pradėti kompensuoti naujienas iš rezervinių sąrašų“, – teigė S.Adamkevičiūtė.
 
Grįžtame į viduramžius
 
Visgi priėjus prie prevencinių programų punkto kilo arši diskusija: mat investuojant į gydymą bei vaistus, kitais metais finansavimas prevencinių programų sričiai mažės 6,3 proc. arba apie 15 mln. eurų. Kaip aiškino VKL atstovė, pastebima, kad lėšos, skiriamos šioms programoms, nėra visiškai įsisavinamos, todėl planuoti finansavimą, kuris nebus panaudotas, „irgi būtų negerai“.
 
Toks paaiškinimas neįtikino prezidento patarėjos sveikatos klausimais prof. S.Jarmalaitės.
 

„Kur mes, į viduramžius grįžtame? Lietuvoje išvengiamas mirtingumas yra vienas didžiausių pasaulyje. Kur mes gyvename, kad investuojame tik į klasterius, į sunkiausias pažengusias ligas, kai seniai Europa sako, kad ligų išvengti yra lengviausias kelias sutaupyti valstybės sveikatai skiriamą biudžetą? Jei nebūtume susitikę ir kalbėję su VLK vadovu, gal suprasčiau tai, bet susitikom ir kalbėjom. Taip, sistema neveikia, nes mes skiriame lėšas, o ateina 50 procentų gyventojų, tiek pat neateina. Ką mes padarėme, kad jie ateitų?“ – sprendimą kritikavo prezidento patarėja sveikatos reikalams prof. Sonata Jarmalaitė.

 
Šiuo atveju lėšos prevencinėms programos reikalingos net didesnės, nei yra numatyta, ir ne tik dėl tyrimų kaštų – jų reikia ir informacinėms kampanijoms, ir pacientų pavėžėjimui. Mat daliai ypač regionuose gyvenančių pacientų pasiekti gydytojus, kurie galėtų atlikti kompensuojamus prevencinių programų tyrimus, nėra galimybių. Kita dalis žmonių nė nežino, ar jų savivaldybėje išvis veikia visuomenės sveikatos biuras, kuris ne tik užsiima šviečiamąja veika, bet ir vykdo sveikatingumą puoselėjančius projektus. Šie projektai taip pat galėtų padėti pailginti sveiko gyvenimo metus, jei būtų numatytas tinkamas finansavimas biurų darbuotojų algoms (šie kolektyvinės šakos derybose liko užribyje ir dėl jų algų bus deramasi kitąmet) bei sveikatingumo programoms.
 
„Dėl neskiriamo finansavimo visuomenės sveikatos biurų funkcijoms vykdyti, tai nuo 2024 metų finansavimas yra nepakankamas, 2025 metais tas pats buvo – apie 15 milijonų eurų trūko. Šiais metais mes, kaip savivaldybių asociacija, prašėme šių lėšų kartu su Visuomenės sveikatos biurų asociacija ir atkreipėme dėmesį į tai, kad neskiriant papildomo finansavimo yra priskiriamos papildomos funkcijos. Jų tikrai yra nemažai. Trūksta visuomenės sveikatos specialistų papildomoms funkcijoms įvykdyti. Susidedant visiems šitiems neigiamiems aspektams, visuomenės sveikatos biurų funkcijos tampa nepakankamai prieinamos“, – akcentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso.
 
PSDF ir valstybės biudžetų projektai po svarstymų komitetuose į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti lapkričio pabaigoje. Pirmasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 25 d., antrasis – ne vėliau kaip gruodžio 9 d.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!