„Mus labai nuvylė“
 
„Lietuvos sveikatos“ kalbintų gydymo įstaigų vadovų pirmieji įspūdžiai apie šiųmetes sutartis – niūrūs: siūlomos sutartinės sumos, akivaizdu, kad nepadegs išlaidų, tad biudžetų subalansavimas metų pabaigoje taps rimtu iššūkiu. Jei pernai metus pusė šalies gydymo įstaigų baigė su skylėmis biudžetuose, šiemet, panašu, tokių ligoninių bus dar daugiau, jei VLK neras būdų, kaip gydymo įstaigoms padidinti numatomą finansavimą.
 

Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro direktorius Linas Vitkus, paklaustas, kaip vertina šių metų sutarties projektą, su apmaudu atsiduso: „Mus labai nuvylė. Jeigu lygintume su praėjusių metų sutartimi, šių metų projekte nurodyta suma didėja tik 1,5 procento, o minimali alga padidėjo 12 procentų. Iš kur man paimti dar 10 procentų? Kodėl numatyta tokia suma, nežinau, negaliu atsakyti. Bandysime aiškintis, derėtis su Valstybine ligonių kasa. Nes mes darbuotojų atlyginimams pritrūksime pinigų.“

 
Pasak Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro direktoriaus, šiemet, jei VLK neatsižvelgs į pastabas, teks pacientams teikti mažiau paslaugų bei mokėti mažesnes algas personalui. „Apie atsisveikinimą su dalimi darbuotojų kalbėti dar per anksti“, – tikino jis ir pridūrė, kad sutarčių klausimas artimiausiu metu bus keliamas Lietuvos rajonų ligoninių ir sveikatos centrų asociacijos susitikime, bus ieškoma bendrų sprendimų ir derybinių svertų su VLK.
 
Paklaustas, ar mato būdų, kaip VLK galėtų padidinti sutartinę sumą gydymo įstaigai, L.Vitkus pabrėžė matantis du būdus: pirma – panaikinti Nacionalinėje šakos sutartyje numatytą įpareigojimą darbdaviui, kuriuo kasmet didinamos algos medikams, arba pakelti įkainius už pacientams teikiamas paslaugas. Paslaugų apimčių didinimas, anot jo, problemos nespręstų.
 
„Juk begalinio žmonių skaičiaus nėra, gyventojų rajone yra tiek, kiek yra ir daugiau neatsiras. Todėl ir virškvotinių paslaugų negali būti begalybė, čia gi ne batų pora, kur vietoje 50 porų gali imti 150. Iš kitos pusės, kas iš to, kad tu teiksi virškvotines paslaugas, jeigu vis tiek veikia baudžiava: gydyti atsisakyti negali, o už tai tau nesumoka“, – situacijos sudėtingumą apibūdino Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro direktorius.
 
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad finansinę naštą gydymo įstaigoms palengvintų, jei būtų grįžta prie anksčiau galiojusios virškvotinių paslaugų apmokėjimo tvarkos, kai šios būdavo dengiamos 100 proc. Šiandien, priklausomai nuo paslaugos pobūdžio, esančios virš sutarties ribų apmokamos įvairiai: būtiniausios dengiamos ir toliau 100 proc., kitos – 70 arba net 30 proc. Visgi, net ir grįžus prie apmokėjimo 100 proc., anot L.Vitkaus, tai visų finansinių bėdų neišspręstų. 
 
„Pas mus – ne geriau“
 
Panašiai į sutarties projektą reaguoja ir Kėdainių ligoninės vadovybė – projektas nuviliantis ir keliantis daug klausimų. Mat šių metų sutartis tik minimaliai didesnė už pernykštę, didėjimas preliminariai tesiekia apie 300 tūkstančių eurų. „Pirmas įspūdis – blogas. Tiksliau, didelė nuostaba. Bandau suprasti, kaip formuota sutarties suma, bet kol kas nematau aiškios logikos“, – teigė Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė.
 
Tiesa, Kėdainiuose situacija geresnė ta prasme, kad administracija medicinos personalui atlyginimus kilstelėjo jau spalį, atsižvelgdama į Nacionalinėje šakos sutartyje sulygtus įsipareigojimus. „Su atlyginimais dar susidėliosiu, nes šiuo klausimu visada buvome žingsneliu priekyje ir visą laiką stengėmės, kad turėtume laisvės dėliotis su kitais dalykais. Bet tai nereiškia, kad pas mus geriau – niekuo negeriau. Todėl, kad ligoninėje vyksta priėmimo ir reanimacijos skyrių remontai, iš reanimacijos teks pacientus iškelti savomis lėšomis. Turim daug darbų atlikti, susitvarkyti, kad reikalavimus atitiktume, reikia įrangą atnaujinti. Tai čia yra iššūkiai“, – tikino A.Šakickienė.
 
Didelį nerimą jai kelia ne tik bendra sutarties suma, bet ir nauja sutarties dalis, kurioje detaliai išskaidytos gydytojų specialistų konsultacijų apimtys, kiek jų šie galės per metus suteikti pacientams. Tokios dalies pernykštėje sutartyje nebuvo, tad gydymo įstaigos administracija bando VLK pateiktus kiekius sulyginti su pernai metų realiai suteiktų konsultacijų apimtimis. Tačiau jau iš pirmo žvilgsnio, anot A.Šakickienės, matyti nelogiškų sprendimų.
 
„Pavyzdžiui, terapeutui per metus reikės suteikti 247 konsultacijas pacientams. Iš kur tokie skaičiai? Iš viso mūsų ligoninės gydytojai specialistai per metus turės suteikti apie 59 tūkstančius konsultacijų ir tada išvardinti visi iš eilės: kalbos korekcija, urologas, radiologas, akušeris, anesteziologas, chirurgas ir kiekvienam nurodyta, kiek turi suteikti paslaugų. Pavyzdžiui, echoskopijų numatyta 3,4 tūkstančio. Iš kur? Suprantu, kad norisi viską tiksliai surašyti ir suskaičiuoti, bet juk yra dar ir realus paslaugų poreikis ir tu privalai suteikti tas paslaugas pacientams“, – stebėjosi ligoninės direktorė.
 
Pasak direktorės, derybos su VLK neišvengiamos, tačiau į jas daug vilčių A.Šakickienė nededa. Mat pernai per derybas sutarties projektą pavyko pakoreguoti minimaliai.
 
Atrodo absurdiškai
 
Kretingos ir Šakių ligoninių administracijas sutarčių projektai irgi nuvylė – numatytos sumos nepadengia realių paslaugų apimčių, augančių ligoninių išlaidų, daugiausia tenkančių darbo užmokesčiui, o Šakių atveju, kaip tikino ligoninės direktorius Ignas Sadauskas, sutartinė suma šiemet numatyta net pora procentų mažesnė už pernykštę. „Įspūdis nuviliantis labai, net absurdiškai atrodo“, – komentavo jis.
 
Jam antrinęs Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas tikino, kad jų ligoninei pateiktas sutarties projektas administracijos netenkina, nes neatsižvelgta į praėjusių metų realius paslaugų kiekius.
 

„Praėjusiais metais mes paslaugų apimtis beveik 0,5 milijono eurų viršijom, apmokėjimo negavom, vadinasi, labdarą Lietuvos pacientams padarėm, bet šiame projekte į tai nėra atsižvelgta ir ta suma vėl lieka už borto. Ir vėl kaip kiekvienais metais reikės eiti ranką ištiesus – gal apmokės, gal neapmokės“, – piktinosi Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.

 
Jis pridūrė, kad nors bendra sutarties suma formaliai didėja 4,7 proc., realiai šis augimas nepadengia būtinų išlaidų, kurių nemažai teks atriekti dėl kylančių algų medikams.
 
Kartu R.Sakalauskas baksnojo į nelogiškas kvotas: pavyzdžiui, Kretingos ligoninei 200 proc. padidintos paliatyviosios slaugos apimtys, o lovų ten kaip buvo trys, taip ir liko ir jos visus metus būna užpildytos. „Kaip galima, turint tris lovas, padaryti, kad jos dirbtų 200 procentų efektyviau? Jas dviaukštes statyt?“ – ironizavo vadovas.
 
O štai Šakių ligoninės direktorius I.Sadauskas rimtai svarsto, ar galės padidinti darbuotojams atlyginimus. Būtent dėl to sutarties projekto laukta labiausiai. Ir čia iškyla dilema – nekeliant algų darbdaviui gresia administracinė atsakomybė. „Bet jeigu bandysime laikytis šitos sutarties reikalavimų, prognozuojamas neigiamas finansinis rezultatas“, – apgailestavo jis. Mat praėjusius metus gydymo įstaigai pavyko baigti nors ir su nedideliu, bet teigiamu biudžetu.
 
Ligoninės atsakymą dėl sutarties projekto VLK turi pateikti per 10 dienų, vėliau į pastabas atsakyti per tam tikrą laiką turės ir VLK. Iki tol, kol nepasirašyta sutartis, gydymo įstaigai už suteiktas paslaugas bus mokama remiantis pernykšte sutartimi, išmokant per mėnesį 1/12 visos metinės sumos. „Tai nėra naudinga, bet tikimės, kad kokį nors kompromisą surasime“, – vylėsi L.Vitkus.

---

 
Komentaras

Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius:
 
- Savaitgalį išsiuntėme šių metų sutarčių projektus gydymo įstaigoms. Iš 733 įstaigų šiandien esame sutartis jau pasirašę daugiau nei su 300. Kol kas liko nepasirašytos sudėtingesnės sutartys didesnėms sumoms, iš šių gydymo įstaigų laukiame argumentuotų komentarų, kaip sutartis jos norėtų koreguoti. Visos sutartinės sumos šiemet kilo apie 4 procentus. Mes pasilikome nedidelę dalį PSDF lėšų naujų paslaugų plėtrai ir deryboms su gydymo įstaigomis. Per derybas sutartinė suma gali kilti ne daugiau nei 1-2 proc., atsižvelgiant į įstaigų pagrįstus poreikius.
 
Dėl lėšų poreikio – kokį PSDF biudžetą turime, tokį ir išskirstome, stebuklingų dalykų čia nėra, nes fondas ne begalinis ir priklauso nuo surenkamų pajamų. Paslaugų įkainius indeksavome gruodį, atsižvelgdami į medikų atlyginimų augimą ir infliaciją. Poreikio dramatiškai didinti paslaugų skaičiaus pacientams niekur nėra, reikia išlaikyti panašias apimtis ir paslaugas teikti gerai.
 
Atlyginimų didinimas medikams yra visiškai gydymo įstaigų atsakomybė. Nacionalinės šakos susitarimai atlyginimų kilimui turi labai menką reikšmę, nes numatytas minimalaus fiksuotos dalies atlyginimo kilimas, gydytojams tai sudaro 2600 eurų prieš mokesčius, bet tokio atlyginimo nė vienas gydytojas negauna. Vidutinė gydytojo alga Lietuvoje prieš mokesčius siekia 5650 eurų. Tai reiškia, kad gydymo įstaigas mokėti gydytojams didžiulius atlyginimus verčia ne šakos sutartis, o rinka. Ir ateityje daug uždirbančių darbuotojų atlyginimai augs lėčiau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!