Tragiškai trūksta gydytojų
 
Rezidentūros vietų mažinimas Lietuvoje kelia daugybę rūpesčių ir iššūkių ne tik jauniesiems medikams, bet ir visai sveikatos sistemai. ŠMSM sprendimas šiemet finansuoti 365 rezidentūros vietas vietoje 385, kaip yra šiais mokslo metais, sukėlė didžiulį akademinės bendruomenės pasipiktinimą. Kaip „Lietuvos sveikatai“ teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis, „šiame kontekste, kai trūksta gydytojų ir sunkiau sekasi darbo vietas užpildyti, šios valstybės finansuojamos vietos yra reikalingos. Nesame patenkinti mažinimu, tikrai to nenorėtume“. Ši nuomonė atspindi ne tik universiteto, bet ir visos medikų bendruomenės požiūrį: valstybės finansuojamos rezidentūros vietos užtikrina sveikatos sektoriaus stabilumą, kvalifikuotų specialistų paruošimą.
 
Šiai nuomonei pritaria ir Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas Laurynas Maciulevičius. Jis patikino, kad jaunieji medikai neigiamai vertina tokį sprendimą, kuris turės rimtų pasekmių ne tik baigiantiems vientisąsias medicinos studijas ir planuojantiems stoti į rezidentūrą, bet apskritai visai medikų bendruomenei.
 

„Sumažinus rezidentūros vietų skaičių gilėtų problema. Jeigu sakome, kad yra gydytojų trūkumas, tai čia būtų toks antisprendimas, nes dėl to galėtų toliau gilėti medikų perdegimo problema, esamiems gydytojams gali didėti darbo krūvis, lygiai taip pat gali ilgėti eilės pas gydytojus, prastėti paslaugų prieinamumas pacientams. Mes nematome, kaip šie rodikliai galėtų gerėti, turint mažesnius žmogiškuosius išteklius“, – komentavo Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius.

 
Prof. V.Kasiulevičius atkreipė dėmesį, kad jau dabar juntamas didžiulis gydytojų trūkumas ne tik regionuose, bet ir didžiuosiuose miestuose, ir ši problema tik gilėja. Tai iliustruoja ir STRATA atliekamos analizės. Skaičiuojama, kad 2032 metais Lietuvoje trūks 90 oftalmologų, 114 kardiologų, 134 skubios medicinos gydytojų, 269 šeimos gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 74 neurologų.
 

„Galima specialybes, kurių gydytojų trūksta, vardinti be galo. Akušerių-ginekologų trūksta, nors atrodytų, kad jų neturėtų trūkti, nes gimstamumas mažas. Trūksta chirurgų, anesteziologų, kardiologų, endokrinologų, jau nekalbant apie šeimos gydytojus, vaikų ligų gydytojus. Iš kur juos gaus? Iš oro gi nepagamins. Problema ta, kad jokia abra kadabra čia nesuveiks – gydytojų trūksta totaliai ir tai yra baisūs skaičiai“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Podiplominių studijų prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius.

 
„Badas juntamas visur, kur bedirbi: privačiam ar viešajam sektoriuje, net ir Vilniaus mieste. Tad kalbos, kad mes kažką pamažinsim, neduosim... Neduokit, bet kalbame apie esmines specialybes: sveikatos apsaugą, švietimą, policiją – visa tai, kas užtikrina visuomenės stabilumą, saugumą, jos raidą. Jų turi būti. Bet valdžia taupo šioje vietoje“, – apmaudo neslėpė VU Medicinos fakulteto Podiplominių studijų prodekanas.
 
Dėl mažinamo rezidentūros vietų skaičiaus medikus ruošiantys Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai raštu kreipėsi į atsakingas valdžios institucijas ir nurodė nesutinkantys su tokiu sprendimu. Juolab kad apie mažinamas rezidentūros vietas nebuvo kalbėta Valstybinio užsakymo komitete. Priešingai, anot prof. V.Kasiulevičiaus, buvo patvirtintas toks valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius, koks yra šiais mokslo metais, ir numatytos vietos paskirstytos.
 
„Apskritai turėtų būti Vyriausybės lygmens požiūris į šią problemą. Jo nėra. Juokingiausia, kad yra ekspertų tarybos, yra Valstybinio užsakymo komitetas, į kurį įeina tos pačios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, o finalas toks – viskas, kas buvo sutarta, nieko nereiškia. Nes nėra pinigų. Pernai lėšų rado 20-čiai vietų, o dabar sako – norit 40? Tai išvis neduosim“, – komentavo jis.
 
20 vietų bus, bet regionui?
 
Kaip vienas problemos sprendimo būdų minimos Medicinos praktikos įstatymo pataisos, kurių iniciatorė – Seimo narė, socialdemokratė Orinta Leiputė. Ji siūlo per trejus metus sukurti 60 papildomų valstybės finansuojamų vietų rezidentams, tačiau šie konkrečiai įsipareigotų dirbti regionuose tiek laiko, kiek trunka jų rezidentūros studijos. Pataisų projektas šiuo metu yra tik įregistruotas Teisės aktų informacinėje sistemoje, tačiau Seimui dar nepateiktas.
 
„Lietuvos sveikatai“ O.Leiputė teigė, kad dėl šio projekto iki vasario vidurio planuojama surengti apskritojo stalo diskusijas, kuriose dalyvautų tiek jaunieji medikai, tiek ir kitos gydytojus vienijančios organizacijos. „Detalių dėl šio projekto dar nėra. Sulaukėme pasiūlymų iš jaunųjų medikų, kokiomis temomis galėtume diskutuoti. Šiaip diskusija su Sveikatos apsaugos ministerija buvo tokia, kad bus skiriama dar papildomai 20 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų regionams prie jau suplanuotų 365 – tokia buvo diskusija ir manau, kad prie jos grįšime. Į tuos regionus pagal mano inicijuotas pataisas būtų skiriami rezidentai taip, kaip galvoja Sveikatos apsaugos ministerija, kuri ir turėtų nuspręsti, kokių specialybių rezidentūros reikia“, – komentavo Seimo narė.
 
Ji teigė žinanti, kad jaunieji medikai į šias pataisas žiūri nepalankiai. „Jie nenori jokių įsipareigojimų, bet mes matome didžiulį gydytojų poreikį regionuose, nes ten formuojasi kritinė situacija“, – tikino O.Leiputė.
 
Gydytojai kritikuoja pataisas
 
JGA prezidentas patvirtino, kad būsimi ir esami gydytojai rezidentai pataisų projektą laiko nepalankiu, ribojančiu gydytojų konkurenciją bei judumą. Panašias pastabas išsakė ir projektą išnagrinėję Teisingumo ministerijos ekspertai. Jie nurodė, kad kiekvienas pilietis turi teisę laisvai judėti ir dirbti kitose valstybėse narėse, todėl absoliutus reikalavimas išdirbti Lietuvos Respublikoje pabaigus studijas būtų šios laisvės ribojimas. Jauniesiems gydytojams pataisos kelia ir daugiau klausimų, nes nepateiktos visos modelio detalės, neatliktas šių pakeitimų poveikio vertinimas.
 
„Tai yra konkurencijos mažinimas, nes būtų įsipareigojimas dirbti viešajame sektoriuje, o kur privačios įstaigos? Vadinasi, visus ruošia tik viešajam sektoriui. Neįvertintas pataisų poveikis, koks jis bus, pavyzdžiui, didiesiems centrams, nes konkretus skaičius specialistų automatiškai būtų išsiunčiamas į regionus, nors jau dabar didžiosios gydymo įstaigos dažnai laikosi ant gydytojų rezidentų. Be to, yra pasiūlymas, kad gydytojas turėtų išdirbti regione tiek metų, kiek trunka rezidentūra, – penkerius šešerius metus. Sakytume, kad daug“, – pataisų trūkumus vardijo L.Maciulevičius.
 
Prof. V.Kasiulevičiaus nuomone, pataisų rengėjai privalo suvokti, kokia yra šiuolaikinė jaunoji karta, kokios jos vertybės ir lūkesčiai. Pasak jo, priemonės, kurios buvo naudojamos sovietmečiu, ribojant specialistų laisvę rinktis darbo vietą, šiandien nebepritaikomos.
 
„Palikite galimybę rinktis. Ne liepti vykti į konkrečią polikliniką, ligoninę, sveikatos centrą, bet suteikti kelis pasirinkimus skirtingose Lietuvos vietose. Jie patys pasirinks ir tuomet išvažiuos. Nes šita karta yra kitokia: jiems reikia rinktis, jie nori būti laisvi. Jiems netinka tvarka, kad aš pasakiau ir tu darysi. Nes galiausiai jauni specialistai visiškai išvažiuos iš Lietuvos. Gal laikas suprasti, kad parengtų specialistų yra kažkokia vertė? Turi būti supratimas, kad į jauną specialistą jau yra tiek įdėta lėšų: ar valstybės, ar jų pačių tėvų, ar dar kieno, bet tai yra vertybė. Žmogus yra vertybė, o kvalifikuotas specialistas – dar didesnė vertybė. Tai saugokim juos, stenkimės, kad jie čia liktų, kad jie čia dirbtų ir ieškokim, kaip pritraukti, o ne varykim su šautuvu kažkur į šviesų rytojų“, – siūlė prof. V.Kasiulevičius.

---

 
Komentaras
 
Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis:
 
- Gruodį baigėsi sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo procesas 2026-2027 mokslo metų priėmimui. SAM suformuotą užsakymą pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, juo siūloma didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, lyginant su 2025 m. Medicinos rezidentūros studijų valstybės finansuojamas vietas siūloma didinti skiriant regionams 20 vietų (2026 m. – 405 ir iš jų 40 regionams). SAM, gavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktą nutarimo projektą su mažesniu valstybės finansuojamų vietų skaičiumi, jai ir Finansų ministerijai išsiuntė raštą dėl finansavimo padidinimo. 
 
Jei būtų patvirtintas Seimo narių grupės teikiamas Medicinos praktikos įstatymo pakeitimas, įvedantis papildomas rezidentūros studijų vietas regionams, padaugėtų valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros studijų vietų (2025 m. – 20, 2026 m. – 40, 2027 m. ir vėlesniais – 60), būsimam gydytojui specialistui būtų garantuojama darbo vieta po medicinos rezidentūros studijų baigimo, sumažėtų sveikatos priežiūros specialistų trūkumas regionuose ir atlieptų esamus poreikius, pagerėtų sveikatos priežiūros pasiskirstymas nacionaliniu lygmeniu, tai turėtų įtakos didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir mažinant laukimo eiles. Įstaigos lėšas, sutaupytas studijų kainos finansavimui, galėtų skirti papildomoms skatinamosioms priemonėms, pvz., vienkartinėms išmokoms, stipendijoms, apgyvendinimo ar kitoms integracinėms priemonėms. Jei Medicinos praktikos įstatymo pakeitimas būtų patvirtintas šiais metais, tuomet jis įsigaliotų nuo 2027 sausio 1 dienos ir būtų taikomas 2027-2028 mokslo metų priėmimui.  
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!