Sveikatos turistai tuština Jungtinės Karalystės iždą
Rūta Kerulytė
2019-09-16
Pastaruoju metu britai nenuobodžiauja. Ekscentriškasis premjeras vis drioksteli kokį riebų pasisakymą, Brexit’as - ant nosies, o šalies medicinos sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus. Anglijos ligonines kamuoja šimtų milijonų svarų įsiskolinimai. Ekspertai tikina, kad situacijos kaltininkai – svečiai iš užsienio.
Sveikatos turistai Jungtinei Karalystei kasmet atsieina net iki 2 mlrd. svarų (daugiau nei 2,2 mlrd. eurų).
Sveikatos turistai kenkia britams?
Kelionių įspūdžiai – neįkainojama patirtis, o Didžioji Britanija - viena populiariausių pažintinio turizmo krypčių pasaulyje. Suprantama, ne visos kelionės apsieina be nesklandumų. Kartais namo tenka grįžti sugipsuota koja. Regis, turistams gydytis Jungtinėje Karalystėje gana palanku – jei negaluojantis turistas nepasirūpinęs sveikatos draudimu, o sumokėti britų medikams nėra kaip, Anglijos ligoninės geranoriškai juo pasirūpina, o apgydytą tiesiog išleidžia sveikti į namus.
Deja, britų spauda trimituoja, kad tokia politika neigiamai atsiliepia šalies medicinos sektoriui. Bėgant metams dėl nemokamo turistų gydymo ligoninėse prikapsėjo gana solidi suma: Anglijos medicinos iždą slegia daugiau nei 150 mln. svarų sterlingų (beveik 167 mln. eurų) įsiskolinimai. Skola nuolat auga.
Ekspertai teigia, kad tokie skaičiai sveikatos biudžete kelia pavojų medikų atlyginimams ir visuomenės gerovei. Vien užsieniečių „sunešta“ skola galėtų padengti daugiau nei 22 tūkst. širdies operacijų, atsirastų galimybė valstybinėse ligoninėse sukurti papildomus etatus tūkstančiams gydytojų ir slaugytojų, kurių taip trūksta.
Kenčia, bet bylinėtis nenori
Atrodytų, viskas gana paprasta: ligoninės turi inicijuoti skolų išieškojimą. Gal net pusės atgauti nepavyktų, bet šis tas būtų pasiekta. Tam pritaria dominuojančios politinės jėgos. „Didžioji Britanija rūpinasi sveikatos apsauga nacionaliniu, o ne tarptautiniu lygiu, tad užsienio svečiams būtina pateikti gydymo sąskaitą“, - teigiama išplatintame torių atstovo pranešime. Prieš kelerius metus Jungtinės Karalystės Sveikatos departamentas išleido nurodymus, reglamentuojančius užsienio piliečių gydymo tvarką. Ligoninės įpareigotos paprašyti tapatybę nurodančių dokumentų, taip pat pareikalauti sumokėti už paslaugas.
Į nemokamą gydymą pretenduoja tik tie užsieniečiai, kurie oficialiai šalyje pragyveno gerą pusmetį.
Nors reglamentacija griežta ir aiški, situacija praktikoje ne tokia ir paprasta. Britų dienraščio „Daily Mail“ duomenimis, pačios ligoninės neskuba bylinėti su buvusiais užjūrio pacientais ir jų gimtosiomis šalimis.
Baiminasi kaltinimų rasizmu
Užsieniečių gydymo nuostatams pritaria anaiptol ne visi britų medikai. Tai ir lemia ligoninių pasyvumą pateikiant gydymo sąskaitas užsienio turistams. Itin aktyviai nustatytai tvarkai priešinasi medikų grupė „Docs Not Cops“. Jų atstovai siekį atgauti užsieniečiams gydyti išleistus pinigus vadina „rasistiniu“. Anot „Docs Not Cops“, dėl tokios oficialiosios politikos net pasitaiko atvejų, kai vėžiu sergančius žmones „neteisingai atsisakoma gydyti, nes jie laikomi užsieniečiais“. Šie gydytojai ragina ligoninių darbuotojus nepateikinėti sąskaitų užsienio pacientams, neprašinėti ligonių tapatybės dokumentų.
„Docs not Cops“ oponentai ginčijasi, kad atrišus pinigų maišą sveikatos turistams, biudžete atsivers skylės, o užlopyti jos nebus kuo. Pagal dabartines taisykles, Europos Sąjungos gyventojai, turintys Europos sveikatos kortelę, gali tikėtis nemokamo gydymo Anglijoje. Visiems kitiems labdaros laukti neverta – jie turi pakratyti kišenes. Nepaisant to sveikatos turistai Jungtinei Karalystei kasmet atsieina net iki 2 mlrd. svarų (daugiau nei 2,2 mlrd. eurų). Kasmetinėje Britų medicinos asociacijos konferencijoje Belfaste pusė tūkstančio delegatų nubalsavo už mokesčių užsieniečiams atsisakymą. Mokesčio atsisakymą palaikanti gydytoja Jackie Appleby tvirtina, kad prievolė sumokėti už gydymą tam tikra „rasinio profiliavimo“ forma. „Rasizmas medicinos sektoriuje akivaizdus blogis, o sveikatos turizmo žala diskutuotina“, – žurnalistams sakė gydytoja.
Tarp kitko
Vienas itin brangaus sveikatos turizmo Jungtinėje Karalystėje pavyzdžių – Nigerijos pilietės Priscillos atvejis. 43 m. moteris ketino gimdyti Čikagoje (JAV), mat buvo įspėta, kad jos gimtosios šalies ligoninėse sąlygos nėra pačios geriausios. Deja, moters ketvertukas nusprendė į pasaulį pasibelsti ne pačiu tinkamiausiu metu. Laukdama skrydžio į JAV Londono Hitrou oro uoste Priscila pajuto sąrėmius. Moters nėštumas skaičiavo viso labo septintą mėnesį. Ankstyvas gimdymas buvo paženklintas ne tik džiaugsmo ašaromis. Vienas mažylis mirė dar gimdymo metu. Kiti trys reikalavo dešimties savaičių intensyvios priežiūros. Nepaisant medikų pastangų, dar vienas kūdikis neišgyveno. Naujagimiais besirūpinusi Londono ligoninė nigerietei išrašė pusės milijono svarų sąskaitą. Bėda po vieną nevaikšto, tad dviejų vaikų netekusi moteris liko su milžiniška skola, kurios padengti ji nepajėgia. „Neplanavau gimdyti čia. Net jeigu ir dirbčiau kiekvieną likusią savo gyvenimo dieną, aš neturėčiau tiek pinigų“, – sakė Priscila. Skola tikriausiai taip ir liks neišieškota.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: