Regionuose situacija tragiška Rusijos sveikatos apsaugos sistema yra sulaukusi didelės kritikos bangos. Tiek valstybės viduje, tiek iš tarptautinės bendruomenės. „Bloomberg“ sudarytame reitinge Rusijos sveikatos apsauga yra paskutinėje vietoje tarp 55 išsivysčiusių šalių. Jeigu sistemą, o ir pačią Rusiją galima laikyti išsivysčiusia. Nepriklausomos apklausos rodo, kad šalies gyventojai yra panašios nuomonės. Išskyrus du procentus, kurie tikina besididžiuojantys tėvynės sveikatos sistema. Periferijoje maždaug 17,5 tūkst. mažesnių miestų ir miestelių sveikatos apsaugos infrastruktūra iš viso vargiai egzistuoja. Rusijos medikų rengimas laikomas pasenusiu. Didesnė dalis gydytojų yra vyresnės kartos, kurios išsilavinimas įgytas dar sovietiniais laikais. Vidutinė gyvenimo trukmė Rusijoje – 71 metai. Rusija didžiuojasi turinti labai daug gydytojų. Deja, nemažai jų yra nusivylę šalies sveikatos apsaugos sistema dėl menkų atlyginimų ir per ilgų darbo valandų. Geresne infrastruktūra pasigirti gali nebent Maskva ir dar pora didžiųjų šalies miestų. Kitur situacija dažnai laikoma tiesiog tragiška. Bendra šalies medicinos infrastruktūra labiau prilygintina trečiojo pasaulio šalims. Rusijos politikas, opozicijos atstovas Genadijus Gudkovas britų tinklalapiui „The Independent“ sakė, jog „Rusijos valstybinės ligoninės ir poliklinikos yra tragiškos būklės. Ypač provincijoje: įranga čia pasenusi, dažnai net neveikianti. Trūksta vaistų, lovų. Beveik nesirūpinama maitinimu: pacientų artimieji dažnai raginami patys atnešti maisto lankomiems ligoniams.“ Rusijos sveikatos apsaugos srities politikai, žinoma, su tokiomis pastabomis nesutinka. Iš ligoninių norisi bėgti Prieš porą metų socialinėje erdvėje gana plačiai nuskambėjo atvejis, kai viena pramoginių šokių čempionė iš Islandijos aprašė nemalonius patyrimus Penzos ligoninėje, kuomet viešėjo pas uošvius. Rusijos mastais, Penza yra nelabai toli nuo Maskvos – apie 400 km į pietryčius. Šokėjos Hannnos Run uošviai, šiai pasiskundus nežmoniškais krūtinės skausmais, padarė tai, ką būtų padaręs kiekvienas: iškvietė greitąją pagalbą. Vėliau Hanna tuo nusivylė. Nepravažiuojamais keliais atlėkusi greitoji pagalba išvežė ją į ligoninę. Ši buvo supelijusiomis sienomis, patalai – akivaizdžiai nešvarūs, o slaugytojų draugiškumo lygį buvo galima numanyti iš jų rėkimo. H.Run taip pat pasakojo, kad ligoninės koridoriuose pacientai sėdėjo ir gulėjo ant murzinų grindų. Tualeto grindys buvo purvinos ir šlapios, o unitazai užsikimšę. H.Run nusprendė nepasilikti ligoninėje. Vėliau paaiškėjo, kad moterį kamavo stiprus rėmuo. O ligoninėje gydytojai netgi norėjo ruoštis operacijai, „įsitikinti, ar vidaus organai funkcionuoja tinkamai“. Medikų elgesyje – kraštutiniai atvejai Dideliu prasigėrusių gyventojų skaičiumi garsėjanti Rusija turi ir nuo šios bėdos kenčiančių gydytojų. Nežinia, ar dėl mažos algos ir didelio streso, ar kultūrinių ypatybių, tarp medikų kartais prasiveržia ir smurtas. Prieš pora metų vienas Belgorodo miesto ligoninės gydytojas buvo nuteistas devyneriems metams kalėjimo už tai, kad nužudė pacientą. Gydytojas sudavė mirtiną smūgį žmogui į galvą, kai tarp judviejų kilo ginčas. O štai Sibire, Norilsko mieste, pacientas nušovė gydytoją dermatologą. Kraupi Rusijos ligoninių kasdienybė yra ir artimųjų neprileidimas prie pacientų. Rusijoje nėra jokio teisinio pagrindo neleisti ligonio pamatyti jo artimiesiems, tačiau, pavyzdžiui, intensyvios priežiūros skyriuose dažna konfliktų priežastis būna tai, jog gydytojai neleidžia pamatyti ligonio jo šeimos nariams ar kitiems artimiems žmonėms. Net jei ir pasimatymas jau būtų paskutinis. Dažnai tėvams neleidžiama pamatyti net mirštančių vaikų. lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!L.S. skaičius 17,5 - maždaug tiek tūkst. Rusijos miestų ir miestelių sveikatos apsaugos infrastruktūros būklė yra nepatenkinama.
Komentuoti: