Baimė susirgti - pirma bei labiausiai išplitusi Rusijoje fobija. Valdžios neveiklumas, korupcija, žmogaus teisių ir laisvių ribojimas ir net naujas pasaulinis karas - nesugretinami pagal baimės indeksą dalykai.
Žmonės nepatenkinti vykdoma sveikatos reforma. Jiems tapo labai sunku gauti medicinines paslaugas. Ypač kenčia gyvenantys atokiau nuo centrų, didelių miestų.
Bijo sirgti
Rusai dažnai kartoja patarlę, kad geriau būti sveikam ir skurdžiui, nei turtingam ir ligotam. Iš esmės ji teisinga, tačiau vietiniai sociologai bei psichologai muša pavojaus varpais, kad vis daugiau žmonių apėmusios fobijos, net peraugančios į paniką dėl neva gresiančių nepriteklių ar nepagydomų ligų.
Pagal „Levada-centr“ apklausas 63 procentų rusų bijo artimųjų ligos, o 48 proc. Nuolat patiria įtampą, jog susirgs patys.
Palyginimui "Independ" apklausa rodo, kad amerikiečių baimės kur kas globalesnės. Jie labiau už viską baiminasi trečiojo pasaulinio karo, Rusijos bei Trumpo prezidentavimo.
Rusijos realybė nėra palanki gyventojų begaliniam optimizmui. Čia statistinis dirbantysis nedarbingumo lapelį turi ketvirčiu daugiau laiko nei statistinis europietis: skirtumas tarp 10 ir 2 dienų atrodo nedidelis. Tačiau tokios didelė šalies, kokia yra Rusija, mastu susidaro labai nemenkos išlaidos. Visiems aišku, kodėl šiandien Rusijos sveikatos politikai iš gydytojų reikalauja žūtbūt mažinti gydymo stacionaruose trukmę, mygia gydyti greičiau bei efektyviau. Jeigu reikalavimai būtų išpildyti, gal pavyktų atgauti kasmet prarandamus dėl ilgo piliečių gydymo 1,3 BVP produkto.
Rusijoje - ne išimtis. Čia taip pat vyksta sveikatos reforma, kuri iš esmės paremta sistemos optimizavimu. Nuo 2000 iki 2015 m. du kartus sumažėjo ligoninių skaičius - nuo 10,7 tūkstančių iki 5,4 tūkstančių.
Medikai juokauja, kad jeigu tokie tempai išsilaikys, tai 2021-2021 metais ligoninių liks tiek, kiek jų būta ... 1913 metais.
Nepatenkinti reforma
Vis tik žmonės nepatenkinti tokia reforma. Jiems tapo labai sunku gauti medicinines paslaugas. Ypač kenčia gyvenantys atokiau nuo centrų, didelių miestų.
Visuomenė, beje ne išimtis - gydytojai, su vis didesne nostalgija mini 1918 metų narkomą Semaško, kuris savo laiku suformulavo pagrindinius sovietinės medicinos principus. Gyventojai vis garsiau reikalauja gydymo kaip Sovietų Sąjungoje. Visais lygiais nostalgiškai kartojamas principas užtikrinti vienodą ir nemokamą prieinamumą medicininiam aptarnavimui visoms gyventojų grupėms. Dabar šie principai sudraskyti, o vietoj jų nepasiūloma nieko gero. Padėtis tik sunkėja. Milijonams žmonių tenka keliauti, kad gautų bemaž normalias sveikatos paslaugas.
Lieka vienintelė viltis - kreiptis į Prezidentą Vladimirą Putiną tiesioginės linijos metu, kuomet žmonėms suteikiama galimybė paskambinti Kremliaus telefonu per skirtą laiką ir išpasakoti savo problemas bei užduoti klausimus. Jie tikisi, kad Prezidentas vienintelis gali pakeisti situaciją. Nors šiaip jau aišku, kad, pavyzdžiui, išnykusius miestuose 27 proc. lovadienius, o kaimuose net - 40 proc., valdžia, kad ir labai norėtų, negrąžintų atgal. Tačiau ji ne tik kad nedega troškimu tokiems sprendimams, bet pati nuolat siūlo taupyti. Bepigu elitui, kuris gydosi užsieniuose arba labai neblogai aprūpintuose sostinės didžiųjų ligoninių centruose.
Pablogino gydymo kokybę
Pagal "Zdorovje" fondo apklausas 75,6 proc. gydytojų pripažįsta, kad sveikatos reformos pablogino jų gydymo kokybę. Rusai viskuo kaltina pertvarkas sveikatos sistemoje. .Sergančiųjų nesumažėjo, gi gydytojų labai trūksta. Kaip ir nėra motyvacijos dirbti. Premijos, piniginiai skatinimai dingo, nors algos šiek tiek padidėjo. Beveik pusė Rusijos gydytojų pluša "už etatą", gaudami vos 20 tūkst. rublių per mėnesį. Kiti, norintys geriau gyventi, priversti arti keliuose darbuose, pervargti ir patys vėliau sirgti. Tokiomis sąlygomis, ir iš geriausios medicininės aparatūros mažai naudos. Specialistų tenka ieškoti su žiburiu. Vietinės valdžios išradingumas neturi ribų. Štai Čeliabinske ji trečdaliu prailgino budinčių gydytojų priėmimo grafikus, kitur specialistams įrenginėja patogius, ypatingais baldais apstatytus kabinetus. Tačiau, nelabai padeda.
Tušuojamos problemos
Sveikatos politikai bei valdininkai nuo seno moka problemas stipriai užtušuoti. Štai Maskvoje per paskutinius metus ligoninėse mirčių dėl infarktų sumažėjo tris kartus. Yra niuansėlis. Sostinėje nuo šios ligos mirčių namuose per metus išaugo 72 proc., iš jų darbingo amžiaus net 252 proc. Panaši padėtis Sankt Peterburge, Nižnij Novgorode ir kitur. Žurnalistai juokauja, kad tokiais tempais, uždarius ligonines, Rusija taps pati sveikiausia valstybe Pasaulyje.
Privati medicina praktiškai užgniaužta. Jos augimas 5-10 proc. Tačiau pačia didžiausia piktžaizde, kuri smaugia sveikatos apsaugą, ekspertai įvardijo sveikatos draudikų armiją, perskirstančia valstybės lėšas. Sumažinus jų apetitus gal ir pavyktų 2019 metais kompensuoti federalinio biudžeto taupymui nukirptus 404 mlrd. rublių.
Natūralu, kad tokiomis sąlygomis vis daugiau Rusijoje gyvenančių žmonių ilgisi sovietinės praeities ir reikalauja vėl iš naujo įteisinti pirmojo sovietų sveikatos ministro Semaško principus apie nemokamą, visiems vienodai prieinamą mediciną. Jie tiki, kad jeigu tai neįvyks labai greitai, tai sunkios ligos bei užsitesęs gydymas reikalaus dar daug daugiau pinigų ir taip visai nualins sankcijų užspaustą biudžetą. Be to skatins talentingiausius jaunuosius medikus rinkti emigraciją. Tuo pačiu metu vis labiau tolstant miestui nuo kaimo.
Komentuoti: