Po to, kai prieš dvejus metus nedidelės Rusijos kompanijos įkūrėjas ir vadovas Jaroslavas Goncharovas pasauliui pristatė nuotraukų redagavimo programėlę „FaceApp“, galinčią pakeisti šukuoseną, lytį ar net rasę, kompanijos įkūrėjas susidūrė su žiniasklaidos kritika dėl galimo vartotojų duomenų privatumo. Jis taip pat imtas kaltinti rasizmu ir tuštybės skatinimu. J.Goncharovas atsiprašęs juda toliau - šiandien minėta programa sugrįžo su nauja jėga siūlydama pažvelgti į save, kaip atrodytume sulaukę senyvo amžiaus. Psichologai aiškina, jog tai gali padėti susitaikyti su ignoruojamu gyvenimo etapu.
Nors „FaceApp“ atrodo tik kaip pramoga, skirta prasiblaškyti, pasigirdo nuomonių esą nuotraukų redagavimo sistema gali padėti susidraugauti su bėgančiu amžiumi. Oponentai gi tikina, kad programėlės siūlomas senėjimo filtras skatina vartotojų tuštybę.
Kritikos lavina nesustabdė
Nepaisant didelio vartotojų susidomėjimo programėle „FaceApp“, šiemet bendrovės įkūrėjas tiek spaudoje, tiek socialinėje žiniasklaidoje sulaukė kritikos dėl vartotojų duomenų privatumo. Atsakydamas į klausimus J.Goncharovas pareiškė, kad vartotojo duomenys ir įkelti vaizdai, kaip spėliota, nebuvo perkeliami į Rusiją, o yra tvarkomi serveriuose, veikiančiuose „Google Cloud Platform“ ir „Amazon Web Services“. Savo ruožtu JAV senatorius Chuckas Schumeris išreiškė rimtą susirūpinimą „tiek dėl kaupiamų duomenų apsaugos, tiek dėl to, ar vartotojai žino, kas gali prieiti prie jų“, ir paragino FTB ištirti programą.
Be to, spaudimą J.Goncharovui darė ir programėlėje galimi „etninės kilmės“ filtrai, vaizduojantys „baltą“, „juodą“, „azijietišką“ ir „indišką“ veidą. Kompanijos įkūrėjas dargi imtas kaltinti rasizmu dėl pašviesintų tamsiaodžių žmonių odos spalvos verčiant juos atrodyti europietiškesniems. Nors šie filtrai buvo nedelsiant pašalinti iš programos, „FaceApp“ pakeitė nauja funkcija – senėjimo galimybė. Dabar J.Goncharovo sumanymais susidomėjo psichologai. Iš to esą yra naudos.
Amžinas jaunystės kultas
Nors „FaceApp“ atrodo tik kaip pramoga, skirta prasiblaškyti, pasigirdo nuomonių esą nuotraukų redagavimo sistema gali padėti susidraugauti su bėgančiu amžiumi ir taip pralaužti ledus sunkiai prisileidžiamiems senatviniams procesams. Vadinasi, gali daryti teigiamą įtaką savęs pažinimo link.
„Matyti save seną reikia drąsos. Tačiau atpažintas priešas tampa nebe toks baisus. Tai, ko negalime pamatyti, mums visada atrodo baisiau už tai, ką matome. Iki šiol senatviniai procesai buvo ignoruojami, o mūsų kultūra bando mus įtikinti, kad reikia teptis jauninamaisiais kremais, naudoti kamienines ląsteles ar persodinti plaukus. Tai - verslas, kuris remiasi idėja, kad visavertis gali būti tik jauno žmogaus gyvenimas.
Savo ruožtu „FaceApp“ leidžia pamatyti ignoruojamąjį gyvenimo etapą“, - sako psichologas, psichoterapeutas Olegas Lapinas. Anot jo, didžioji dalis žmonių pasąmonėje turi guodžiančias iliuzijas esą sensta kas nors kitas, tik ne mes, todėl senėjimo procesu nė nenori domėtis. Tai susijęs su mirtimi ir išnykimu, todėl vis ieškome apsaugos nuo šių minčių.
Vis dėlto, anot psichoterapeuto, žmones traumuoja ne žinojimas, o bėgimas nuo tikrovės suvokimo. Taigi programėlės „FaceApp“ nuotraukos sendinimo filtras žaidimo forma leidžia prisiliesti prie tikrovės be baimės. Programėlė, kalbant apie ateitį, edukaciniais tikslais net imta naudoti kai kuriuose vaikų darželiuose.
Susitaiko neatidedantieji progų
Kaip pastebi specialistai, pasenti labiausiai bijo žmonės, kurie netiki pomirtiniu gyvenimu, o lengviau tiems, kurie tiki mokslo galia, esą senėjimo procesas bus suvaldytas, organus pakeis dirbtiniai.
„Paprastai su senėjimu lengviau susitaiko žmonės, kurie jaučiasi gyvenantys visavertį gyvenimą, išnaudoja jo teikiamas galimybes, neatideda progų, nesiruošia ir nekaupia nieko ateičiai“, - sako O.Lapinas.
Vis dėlto vieno JAV universiteto profesorius psichologas W.Chopikas, analizuodamas programėlės įtaką žmonių sąmonei, įžvelgė ir neigiamą aspektą. Jo nuomone, programėlės siūlomas senėjimo filtras skatina vartotojų tuštybę.
Specialisto komentaras
Plastikos chirurgas Giedrius Stankevičius:
- O kodėl žmonės turėtų susitaikyti su bėgančiais metais ir besikeičiančia išvaizda? Jei kas siekia būti natūralūs, tegu nesiprausia, nesišukuoja ir apsirengia pirmuoju po ranka pasitaikiusi skuduru. Ir dušas, ir lūpdažis, ir skutimosi peiliukas išrastas – taigi natūralumo nebelieka. Estetinio grožio puoselėjimas padeda išlikti visuomenėje, žavėtis vieni kitais. Taigi grožio ir jaunystės kultas yra gajus visais laikais. Kita vertus, būna ir kraštutinumų: pasitaiko klientų, kuriems jų jaunystės grožis yra visas gyvenimas.
Įprastai pacientai kreipiasi į plastiko chirurgus siekdami išlaikyti esamą būvį ir taip kaip įmanoma ilgiau atitolinti senatvę, „užsišaldyti“. Taigi pačios dažniausios procedūros: veido ir kaklo odos patempimas, nukirtusių apatinių ir viršutinių vokų plastika, riebalų persodinimas į veidą, nosies plastika. Taip pat mūsų rinkoje tendencingai daugėja procedūrų, kurios grąžina buvusią kūno padėtį po gimdymo: pilvo plastika, krūtų pakėlimas, riebalų nusiurbimai. Tokios procedūros moterims suteikia didelį estetinį pasitenkinimą, grąžina gyvenimo kokybę.
Su atsiradusiu didesniu kūno kultu žmonės drąsiau ėmė žiūrėti į estetines procedūras. Nebūtinai turi būti taip, kaip gamtos duota - galime ir patys tai koreguoti, ir jaunystę sulaikyti daug ilgiau.
Tarp kitko
Senovėje aristokratai tikėjo, kad jaunystę galima nupirkti. Štai Vengrijos grafienė, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro dukterėčia Elžbieta Batori, siekdama išlikti amžinai jauna odą, vilgydavo jaunų mergelių krauju tikėdama, kad taip ją skaistina ir švelnina. Skaičiuojama, kad šiam tikslui E.Batori pražudė apie 650 jaunų merginų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: