„Negerk iš avinėlio pėdos, avinėliu pavirsi“, - pasakoje broleliui Jonui sako Elenutė. Tokia pasaka šiandien gali virsti tikrove. Sietlo mieste (JAV) veikianti bendrovė „Recompose“ siekia įteisinti naują laidojimo būdą kompostuojant mirusio žmogaus kūną ir jį panaudoti mulčiui. Taigi natūralia trąša virtusiu artimuoju galima užauginti medį ar gėlių darželį tiesiog savo kieme.
Atlikdami bandymus su žmogaus kūnais „Recompose“ jau kompostavo 6 lavonus, kurie buvo paaukoti šiems tikslams. Įmonės atstovai tvirtina, kad gautas rezultatas puikus – dirvožemis atitiko valstijos ekologijos departamento nustatytas saugumo ribas.
Siekia ekologiško laidojimo
Vašingtono valstijos įstatymų leidėjai laukia paskutinio pritarimo iš valstijos gubernatoriaus Jay Inslee, kuriam pasirašius įstatymą bus įteisintas ekologiškas laidojimo būdas. Natūraliu organiniu redukavimu pavadinta paslauga bakterijų pagalba suskaitys mirusiojo kūną.
„Nors su mirtimi susiduriame nuolatos laidodami artimuosius ar draugus, o ir vieną dieną patys stosime akistaton su ja, laidojimo technologijos per daug metų pakito mažai. Degindami ar užkasdami mirusius kūnus sukeliame aibę aplinkosaugos problemų“, - pristatydamas naujo įstatymo projektą kalbėjo valstijos senatorius Jamie Pedersenas.
Atkreipdami dėmesį į išsivysčiusių valstybių populiacijos senėjimą ir mirčių kiekį, tokį lavono „sunaikinimo“ būdą naujojo laidojimo sekėjai vadina ekologišku. O itin populiarus kremavimas, anot specialistų, smarkiai prasilenkia su ekologija. Mat skaičiuojama, kad vienam kūnui sudeginti sunaudojama apie 120 litrų degalų, kremavimo proceso metu į atmosferą išmetama apie 20 kilogramų anglies.
Kitas brangesnis laidojimo būdas, kuris taip pat prasilenkia su ekologija ir kurį siekiama pakeisti kompostavimu – balzamavimas. Jo metu naudojami nuodingi tirpalai, kūnai patalpinami į prašmatnias dėžes iš vertingų metalų ar medienos, kurios užkasamos po žeme.
Taigi ekologiško laidojimo šalininkų akys dabar krypsta į daug galios turintį demokratą J.Inslee, ketinantį dalyvauti pirminiuose JAV prezidento rinkimuose. Gubernatorius skelbiasi esantis kovos su klimato kaita šalininkas.
Tuo pačiu įstatymo projektu ketinama įteisinti ir kūno hidrolizę šarmuose – toks laidojimo būdas jau yra įteisintas keliose JAV valstijose.
L.S. skaičius
30
- per tiek dienų žmogaus kūnas paverčiamas kompostu.
Procesas – it miško ekosistemoje
Skaičiuojama, kad vieno žmogaus kūno kompostavimas kainuos per 5,5 tūkst. JAV dolerių (apie 4,9 tūkst. eurų). Tai kiek daugiau nei kremavimas, tačiau ekologijos prasme toks laidojimo būdas daug pranašesnis.
Anot „Recompose“ įkūrėjos Katrinos Spade, jų ketinama teikti paslauga atkartos natūralius bakterijų sukeliamus kūnų irimo procesus, tačiau tai atliks sistemingiau.
Toks pats procesas stebimas ir miško ekosistemoje, kuomet kompostu tampa paviršinė dirvos dalis – medžių šakos, spygliai, lapai.
Žmogaus kūno kompostavimas vyktų didelėje, apie 3 metrų aukščio ir pusantro metro pločio, talpykloje. Mirusiojo palaikus mikroorganizmai dorotų kartu su mėlynžiede liucerna, gamtos ekosistemos procesus skatintų vidun įdedami šiaudai, medienos skiedrelės ar žievė. 65 laipsnių temperatūros talpoje žmogaus kūnas suirtų per 30 dienų. Tiesa, prieš atliekant kūno kompostavimo procedūrą, dirbtinius įtaisus, pavyzdžiui, klubo protezus, metalo implantus reikėtų pašalinti arba surinkti po kompostavimo proceso suirus kūnui.
Kompostuoti šeši lavonai
Kompostavimas nėra naujas kūnų sunaikinimo būdas. Taip atsikratoma gyvūninės kilmės atliekų – galvijų gaišenų, paukščių gripu sergančių sparnuočių ar kitos paukštienos.
Atlikdami bandymus su žmogaus kūnais „Recompose“ jau kompostavo 6 lavonus, kurie buvo paaukoti šiems tikslams. Įmonės atstovai tvirtina, kad gautas rezultatas puikus – dirvožemis atitiko valstijos Ekologijos departamento nustatytas saugumo ribas.
Anot K.Spade, įmonė jau sulaukė žmonių, norinčių po mirties savo kieme atgimti gražiausiu augalu, susidomėjimo. Laiškai su paklausimais skriejo iš Australijos, Brazilijos, Nyderlandų.
Tiesa, mirusiųjų artimieji gautą kompostą galėtų panaudoti patys arba jį paaukoti gamtosaugos organizacijoms.
Kaip teigia paslaugą ketinančios teikti bendrovės atstovė, mintis virsti kvapnių rožių krūmu prie namų grumiasi su kompostavimo proceso „bjaurumu“. Mat žmogaus pūdymo veiksnys dar priimamas sunkiai. Tačiau kompostavimo šalininkai kviečia įsigilinti ir į tradiciniais tapusius kūno sunaikinimo būdus. „Jeigu žmonės žinotų, kas su kūnu daroma balzamavimo metu, jiems toks laidojimo būdas tikriausiai būtų kur kas bjauresnis nei kompostavimas“, - tikino K.Spade.
Tarp kitko
Pasaulyje sparčiai populiarėja ekologiškos atsisveikinimo ceremonijos. Laidojimui pasirenkamos biologiškai lengviausiai suyrančios medžiagos: neapdirbto paviršiaus karstai, natūralūs audiniai, taip pat ceremonijų metu atsisakoma gausaus gėlių kiekio. JAV taip pat veikia apie 40 aplinkai draugiškų kapinių.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: