NBA taikinyje – psichinė sveikata
Eimantas Šaulitis
2019-10-04
Iš pažiūros jie neįveikiami titanai, profesionalūs sportininkai. Įspūdingos pinigų sumos banko sąskaitose, šlovė, žinomumas – aukščiausios klasės gyvenimas, kai viskuo pasirūpinta. Tačiau viešai atsivėrusios emocinės žaidėjų žaizdos privertė NBA vadovybę susirūpinti krepšininkų psichine sveikata.
Apie tai, kad kamuoja psichinės sveikatos bėdos, viešai prabilo NBA žvaigždė DeMaras DeRozanas.
Žaidėjai nelaimingi
„Esu valdomas depresijos“, - socialiniame tinkle vidury nakties parašė tuometis Jono Valančiūno komandos draugas DeMaras DeRozanas. Lygos žvaigždė iš pradžių atrėmė gerbėjų palaikymo ir susirūpinimo laviną. Esą jis viso labo citavo vienos dainos žodžius. Tačiau jau po savaitės krepšininkas atvirai papasakojo apie nuo jaunumės jį kamuojančius depresiją ir nerimą.
Netrukus po to NBA čempionas Kevinas Love`as atvirai papasakojo apie rungtynių metu jį ištikusį panikos priepuolį. Trečiajame kėlinyje nuovoką praradęs žaidėjas atsidūrė ant atsarginių suolelio. Krepšininkas pamena tuomet jautęsis lyg tuoj mirtų. Stipriu širdies plakimu ir dusuliu besiskundęs sportininkas apsilankė ligoninėje. Tačiau gydytojams nenustačius jokių fiziologinių problemų, K.Love`ui teko pripažinti, kad problema psichologinė.
Krepšininkas tikina manęs, kad vyrui nedera kalbėti apie jausmus: „Be abejo, žinojau, kad atsivėrę daugybė žmonių patiria palengvėjimą, tačiau maniau – tai ne man. Buvau įsitikinęs, kad parodyta silpnybė nuverstų nuo bėgių mano karjeros traukinį, imčiau kitų akyse atrodyti kitoks.“
Lygos vadovybei neliko kitos išeities kaip tik pripažinti – nors krepšininkų gyvenimas ir rožėmis klotas, tačiau po žiedais slypi aštrūs spygliai. „Mes gyvename nerimo laiku. Manau, dėl to kaltinti reikėtų socialinę žiniasklaidą“, - teigė NBA komisaras Adamas Silveris.
Komandos samdys psichologus
Lygos vadovybė priėmė naujas taisykles, kurios nuo ateinančio sezono įpareigoja komandas samdyti po bent vieną licencijuotą psichinės sveikatos specialistą – psichologą arba elgesio terapeutą, dirbantį visą darbo dieną. Negana to, klubai turės įdarbinti psichiatrą. Komandos taip pat turės paruošti „rašytinį veiksmų planą“, kuriame būtų numatoma, kaip bus elgiamasi skubios pagalbos reikalaujančiais atvejais. Žaidėjai bei klubų personalas taip pat turi būti informuoti, kad bus išlaikomas griežtas konfidencialumas.
Tai jau ne pirmas NBA žingsnis, kuriuo siekiama gerinti lygos krepšininkų psichinę savijautą. Pernai startavo žaidėjams skirta psichinės sveikatos programa. Jai vadovauja gydytojas Viljamas Parhamas, o programos ambasadoriumi tapo buvęs krepšininkas Keyonas Doolingas. Jie įsteigė kiekviename lygos mieste dirbantį psichologų tinklą. Taip pat pasirūpinta žaidėjams skirtu internetiniu puslapiu bei karštąja linija. Šiuo metu kuriami naujienlaiškis, tinklalaidė ir mobili programėlė. Viso to paskirtis - palengvinti prieigą prie psichinės pagalbos teikėjų, žaidėjams netektų nerimauti, kad jų problemos iškils į viešumą, apie jas sužinos potencialūs jų būsimi darbdaviai.
Gerbėjai supras žaidėjus
„Paprastai gerbėjai mato tik fenomenalų sportininkų talentą. Tačiau jeigu jie daugiau žinotų apie atletų vidinį pasaulį – jų tikrąją istoriją – fanai galėtų įvertinti ne tik žaidėjo įgūdžius, bet ir suprastų, su kuo krepšininkas susiduria kaip žmogus“, - interviu kalbėjo V.Parhamas. Šiandien į rungtynes ateinantys sirgaliai krepšininkų psichinės sveikatos problemas nurašo kaip kvailus išsišokimus ar privilegijuotą elgesį, nulemtą žinomumo ir didelio turto.
Entuziazmas, su kuriuo sutinkamos naujos lygos taisyklės, nėra begalinis. Ko gero, žaidėjai vis tiek baiminsis, jog bus pastebėta jiems teikiama psichinė pagalba. „Kas nutinka žaidėjui, kuris turi problemų su galva? Jis nenori, kad apie tai sužinotų treneris, nes tuomet gali sumažėti jo žaidimo laikas“, – pastebėjo vienas buvęs NBA sporto psichologas. Svarbu ir tai, kad lygos vadovybė neatskleidžia, ar psichologai turės svarbų žodį sprendžiant ar žaidėjas pasirengęs išbėgti į aikštę konkrečiose rungtynėse.
Tarp kitko
Moterų NBA (WNBA) neegzistuoja joks standartinis psichinės pagalbos planas. Vienose komandose krepšininkės turi galimybę rinktis net iš kelių specialistų paslaugų. Deja, po mainų ne savo noru kitoje komandoje atsidūrusi sportininkė gali atsidurti aplinkoje, kurioje ja nėra rūpinamasi taip pat. Specialisto pagalbą susiorganizuoti savarankiškai nėra taip paprasta. Dėl rungtynių tvarkaraščio krepšininkėms tenka nemažai keliauti, o dėl mainų bet kada gali tekti apsigyventi kitame šalies kampelyje.
Todėl net sportininkėms, radusioms specialistę, kuria pasitiki, vargiai pavyksta reguliariai lankytis psichologo kabinete. Artimiausiomis dienomis nusileis WNBA sezono uždanga. Tačiau po to, kai ant parketo nukris paskutinieji finalo konfeti turėtų būti priimti lygos ateitį pakeisiantys sprendimai. Ne viena krepšininkė prabilo, kad sportininkės susiduria su didesniais psichologiniais sunkumais nei vyrai – jų karjeros trapios, o ir pinigai moterų sporte sukasi gerokai menkesni. Tad tarpsezoniu jos sieks gauti tokias pat garantijas, kokias tik ką įgijo vyrai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: