Savaitės pradžioje paskelbti preliminarūs balsų skaičiavimo rezultatai parodė, kad naujuoju Afganistano prezidentu taps buvęs Pasaulio banko ekonomistas Ashraf Ghani (64). Tiesa, karo nusiaubtos šalies prezidento rinkimuose sproginėja ne tik kovotojų bombos, bet ir politinio oponento gydytojo patirties turinčio Abdullah Abdullah (54) pareiškimai, esą tikrasis nugalėtojas yra jis. Galutiniai rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti liepos 24 dieną, kai sutartose apylinkėse bus atliktas auditas ir išnagrinėti skundai.
Afganistano prezidento posto siekę pretendentai – ekonomistas Ashraf Ghani (kairėje) ir gydytojo patirties turintis Abdullah Abdullah - žada permainų konfliktų nukamuotos šalies sveikatos sistemoje.
Dėmesys sveikatai
„Pirmiausiai reikia kovoti su vidinėmis priežastimis, o ne simptomais. Tam tikrais atvejais, tai galima padaryti greitai. Pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje. Į šalį įvežama vaistų už 800 mln. JAV dolerių (apie 2 tūkst. Lt), tačiau apie 600 mln. dolerių (apie 1,5 tūkst. Lt) šių lėšų sumokama už nekokybiškus medikamentus. Tai reikalauja sisteminio požiūrio ir gali būti ištaisyta per pusę metų“, - tokius pažadus dar prieš prasidedant rinkiminei kampanijai kalbėdamas apie korupciją Afganistano sveikatos sistemoje žarstė A.Ghani.
A.Ghani gimė įtakingoje afganų šeimoje, tačiau didžiają dalį gyvenimo praleido JAV. Į valdžią Afganistane atėjus komunistams, daugelis jo šeimos narių atsidūrė kalėjime.
Nors pagal išsilavinimą A.Ghani yra antropologas, nemažai gyvenimo metų skyrė su finansais susijusiai veiklai. Prieš porą dešimtmečių jis yra dirbęs Pasaulio banke, vėliau grįžęs į Afganistaną kaip finansų ministras skaičiavo korupcijos, karo ir vidinių konfliktų nuskurdintą šalies biudžetą.
„Tokia ekonomika, kokios moko daugelyje elitinių universitetų, mūsų šalies kontekstu praktiškai yra bevertė. Afganistane viešpatauja narkotikų ekonomika ir mafija. Vadovėlinė ekonomika šiuo atveju neveikia“, - A.Ghani cituoja portalas „ted.com“. Nors kaip pats tvirtina, A.Ghani nesitikėjo ilgai išbūti ministro poste, per trejus metus reformuodamas šalies finansų sistemą, kad, jo žodžiais, „Afganistanas pasuktų investicijų, ne labdaros keliu“, A.Ghani nuveikė nemažai.
Demokratinės vertybės
A.Ghani visąlaik pasisakė už demokratines vertybes ir laisvę. Aktyviai dalyvavęs derybose su JAV ir NATO dėl sąjungininkų pajėgų išvedimo iš šalies, per visą rinkiminę kampaniją jis reikalavo maksimalaus skaidrumo renkant naująjį šalies lyderį. „Kaip kandidatas nenoriu, kad mano naudai būtų klastojamas bent vienas balsas ir raginu kitus kandidatus taip pat pasmerkti nesąžiningą balsavimą, užuot raginus tai daryti“, - savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A.Ghani.
A.Ghani pažįstantys žmonės tvirtina, kad jis pasižymi dideliu reiklumu sau ir kitiems, kartais tokiu būdu keldamas aplinkinių nepasitenkinimą. „Jis turi neįtikėtiną reputaciją – žmogaus, sugebėjusio sunervinti kiekvieną kolegą, - sako Ronald Neumann, buvęs JAV ambasadorius Afganistane, - tačiau greičiausiai tai neiešvengiama. A.Ghani yra nesuvokiamai organizuotas. Kaskart susitikęs su juo, išgirsti naujas idėjas ir planus. Ir tie planai yra gerai apgalvoti – jis pateikia šešis skirtingus variantus.“
Antrasis Prezidentas
Tuo metu A.Ghani politinis oponentas Abdullah Abdullah, nepaisydamas Rinkimų komisijos duomenų, pasiskelbė esantis tikrasis nugalėtojas. Jis pareiškė, esą rinkimuose buvo vykdomas masinis balsų klastojimas.
Buvęs Afganistano užsienio reikalų ministras pagal išsilavinimą yra oftalmologas. Tiesa, jo medicininė karjera truko neilgai. Šalies valdžią užėmus komunistiniam režimui A.Abdulah išvyko dirbti į ligoninę Pakistane, kur gydė iš gimtinės atvykusius pabėgėlius. Po metų darbo jis prisijungė prie pasipriešinimo judėjimo, kur koordinavo pirmosios pagalbos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kovotojams prieš režimą.
Žinoma, būdamas gydytojas pagal išsilavinimą A.Abdulah rinkiminėje kampanijoje tvirtino, kad jam esant valdžioje vienas pagrindinių prioritetų bus sveikatos apsaugos sektorius.
A.Abdullah yra pasižymėjęs ir kaip kovotojas už lygias galimybes moterims. „Afganistano sostinės Kabulo gatvėse moterys būdavo sumušamos vien dėl to, kad avėjo aukštakulnius, kurie kaukšėdami neva kėlė per daug triukšmo. Islamas su tuo nėra susijęs. Tai piktavališka interpretacija ir piktnaudžiavimas tikėjimu pačiu blogiausiu būdu“, - įsitikinęs A.Abdullah.
Tarp kitko
Pernai Lietuvos kariuomenė oficialiai užbaigė vadovavimą Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei, perdavusi vadovavimą Afganistano pajėgoms. Daugiau nei aštuonerius metus trukusi tarptautinė misija buvo didžiausia ir pirmoji tokio pobūdžio savarankiška lietuvių kariuomenės misija.
Bendro karių ir civilių projekto metu buvo siekiama užtikrinti saugumą ir sudaryti sąlygas provincijos atsikūrimui.
Šiuo metu Afganistane yra likę apie 100 Lietuvos karių – mokymo specialistų, logistikos ekspertų, taip pat kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgos.
Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje buvo ir 7 šalių civiliai specialistai.
Lietuviai karo veiksmuose Afganistane yra dalyvavę ir anksčiau – 1979 m. Tiesa tuomet jie buvo priverstinai siunčiami į mūšius kaip Sovietų sąjungos šauktiniai kariai. Skaičiuojama, kad tuomet Afganistane iš viso tarnavo apie 5 tūkst. lietuvių.
.jpg)
Komentuoti: