Laboratorijoje užauginta mėsa - netrukus ir ant mūsų stalo

Greta Vanagienė
2019-07-25
Dirbtinės mėsos pramonė žengia nauju keliu – iš gyvūnų kamieninių ląstelių išaugintu dariniu žavisi vis daugiau rinkos dalyvių. Technologai skaičiuoja, kad įprasta skerdiena skaičiuoja paskutiniuosius metus. „Manau, mielai ją valgys daugelis vegetarų. Rinkoje to seniai reikėjo“, - pripažįsta ir Lietuvoje naujovės laukianti gyvūnų teisių sergėtoja Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Laboratorijoje užauginta mėsa - netrukus ir ant mūsų stalo
Mastrichto universiteto profesorius Markas Postas mėsos maltinuką sukūrė laboratorijos mėgintuvėlyje, pasitelkęs kamienines karvės ląsteles.

Faktai
Skaičiuojama, kad vienam galvijui išlaikyti per dieną reikia apie 100 litrų vandens, taip pat jų reikmėms išnaudojami trys ketvirtadaliai planetos dirbamos žemės. Be to, naminių galvijų auginimui tenka 14,5 proc.  visų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Pasaulio mokslininką stengdamiesi sumažinti galvijų keliamą ekologijos taršą bando išveisti karvių rūšį, kurios į atmosferą išleistų mažiau metano.

 
Mažesnės sąnaudos
Nyderlandų Eindhoveno technologijos universiteto profesorius, kraujagyslių fiziologijos specialistas Markas Postas prieš 6-ius metus pasauliui pristatė pirmąjį dirbtinai mėgintuvėliuose iš gyvulių kamieninių ląstelių užaugintą mėsos kotletą, kurį sukūrė kartu su audinių inžinerijos srityje dirbančiais kolegomis. Tiesa, kaina dirbtinai išauginto gabalėlio siekė 250 tūkst. eurų. Eksperimentą finansavo kompanijos „Google“ įkūrėjas Sergejus Brinas. Šiandien „laboratorinės mėsos“ pramonės tikslas - pasiūlyti rinkai jos už mažesnę kainą nei įprastos skerdienos.

Taigi šiandien rinka skaičiuoja jau dešimtį dirbtinės mėsos augintojų, kurie konkuruodami tarpusavyje mėsainio kainą sumažino net keliskart.
 
Prof. M.Postas, kartu su kolegomis įsteigęs audinių inžinerijos įmonę „Mosa Meat“, besiverčiančią dirbtinės mėsos gamyba, teigia sukurtus technologinius sprendimus pradedantis diegti į masinę gamybą. Minėta kompanija siekia laboratorinėmis sąlygomis pradėti gaminti mėsainius, kurių savikaina siektų apie 10 eurų. Planuojama, kad pirmieji mėsainiai iš dirbtinės mėsos pirkėjus pasieks jau po dvejų metų. Dar daugiau – bendrovės tikslas, kad dirbtinė mėsa iš rinkos viršūnės išstumtų tradicinę skerdieną patrauklesne kaina.
 
Anot „Mosa Meat“ kompanijos, tai padaryti nėra sudėtinga, nes dirbtinė mėsa būtų švaresnė ir turėtų mažesnį ligų pavojų negu tradicinė, be to, būtų auginama be hormonų ir antibiotikų, taip pat joje būtų galima kontroliuoti riebalų ir kitų sudedamųjų dalių kiekį.
Pasauliui patrauklus ir faktas, kad dirbtinei mėsai užauginti pakanka vos 44 dienų, o vienam gyvuliui prireikia kelerių metų. Taip pat, palyginti su tradicine mėsa, dirbtinės gamybai sunaudojama apie 7-45 proc. mažiau elektros energijos, auginimo metu išskiriama 96 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o mėsai išgauti panaudojama 99 proc. mažesnis žemės plotas. Tokie skaičiai džiuginti turėtų ir aplinkosaugininkus.
 
Džiaugsis vegetarai
Savo ruožtu gyvūnų teisės sergėtojai tikina dirbtinai sukurta mėsa būtų patraukli ir veganinę ar vegetarinę mitybą propaguojantiems asmenims.
„Didžioji dalis vegetarų atsisako mėsos ne tik dėl sveikatos problemų, bet ir dėl etinių ir aplinkosaugos sumetimų. Valgyti skerdieną amoralu - juk kenčia žudomi gyvūnai. Nors dirbtinė mėsa komerciškai dar nėra prieinama, manau, ją mielai valgytų ir šios mitybos grupės atstovai. Tačiau dirbtinės mėsos ant stalo dar teks palaukti. Kol kas ji per brangi. Manau, daug vegetarų nekantrai to laukia, rinkoje to seniai reikėjo“, - teigia Všį „Turšti narvai“ organizacijos, kovojančios už gyvūnų teises, vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
 
Technologija sudomino ne tik gyvūnų teisių atstovus, bet ir spėjo pritraukti garsiausius verslo bei pramogų atstovus. Tarp jų - viena stambiausių žemės ūkio kompanijų „Cargill“, milijardieriai Billas Gatesas ir Richardas Bransonas, aktorius Leonardas DiCapris.

Kol kas naujovės prasiveržimą į rinką stabdo nuogąstavimai esą tradicinė mėsa yra kokybiškesnė. Be to, dirbtinės mėsos rizika sveikatai dar nėra nustatyta, spėjama, kad jos gamyba sukeltų nemenkų finansinių problemų dabartiniams tradicinės mėsos gamintojams.

 
Tarp kitko
Dirbtinės mėsos plėtra prasidėjo nuo NASA eksperimentų, kuriais siekta išauginti ilgalaikės mėsos astronautams. 1995 m. technika buvo patvirtina JAV maisto ir vaistų administracijos. Nuo 2001 m. NASA pradėjo intensyvius bandymus.
2000 m. Taikomųjų „BioScience“ tyrimų konsorciumas parengė pirmąją dirbtinės mėsos valgomąją formą, pagamintą iš auksinės žuvelės.
2001 m. dermatologas Wiete Westerhof ir verslininkai Willem van Eelen ir Willem van Kooten paskelbė užpatentavę dirbtinės mėsos gamybą.

2008 m. PETA skyrė 1 milijono dolerių prizą kompanijai, kuri pirma pateiks vartotojams dirbtinę vištieną iki 2012 metų. Nyderlandų vyriausybė skyrė 4 milijonus dolerių dirbtinės mėsos eksperimentams.
2008 m. balandžio mėn. Norvegijoje įvyko pirmoji dirbtinės mėsos gamybos tarptautinė konferencija.
2013 m. rugpjūčio mėn. Londone viešai degustacijai buvo pateiktas pirmasis dirbtinės mėsos maltinukas.

 
Specialisto komentaras
Klaipėdos valstybinės kolegijos Maisto technologijų katedros lektorė Vijolė Bradauskienė:

- Lietuviai išsiskiria tuo, kad ypač mėgsta inovacijas, todėl mielai sutinka ir užmokėti daugiau už pažangesnes technologijas, įdomias naujienas.
Nors lietuvių biotechnologai dar nesiima laboratorijose auginti mėsos, šiuo metu susidomėję valgomų antimikrobinių plėvelių gamyba. Tokios plėvelės yra purškiamos arba apdengiamos ant pomidorų, braškių ir kitų augalinių daržovių ar vaisių, kurių pagrindinė funkcija – išlaikyti juos šviežius net apie keturias savaites. Maža to, tokias plėveles galima ir valgyti – tai polisacharidas. Užsienyje taip apdorotais maisto produktais jau yra prekiaujama, tačiau pas mus viskas kol kas tik bandymų stadijoje.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris