Lenkijos jaunieji medikai paskelbė bado streiką
Lenkijos jaunieji medikai rezidentai grasina išvykti iš šalies, jei nebus atsižvelgta į jų reikalavimus ir jų mėnesinė alga bus padidinta tik nežymiai. Medicinos studijas baigę jauni gydytojai 5-7 metus dirba rezidentais už 2700 zlotų (~640 eur) į rankas. Už tiek, kiek kainuoja Varšuvos centre 1-2 kambarių buto nuoma.
Spalio 2 dieną Varšuvos vaikų ligoninėje 20 jaunųjų medikų pradėjo bado streiką. Bado streikas išplito ir į kitus miestus – prisijungė medikai iš Ščesino, Leszno, Lodžės, Gdansko, Krokuvos ir Vroclavo. Jie prarado viltį, kad Vyriausybė sutiks su jų reikalavimais didinti finansavimą šalies sveikatos priežiūros paslaugoms. Jaunųjų gydytojų nuomone, Lenkijos sveikatos priežiūra yra parklupdyta ant kelių.
Prieš rinkimus Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Konstantas Radziwillas žadėjo didinti finansavimą sveikatos apsaugos sistemai ir didinti medikų atlyginimus. Jis teigė, jog per dvejus ar trejus metus sveikatos apsaugos finansavimas bus padidintas nuo 4,5 proc. iki 6 proc.
Lenkijos jaunųjų medikų reikalavimai:
• Kad iki 2021 m. finansavimas nuolat didėtų ir siektų iki 6,8 proc. BVP.
• Sumažinti biurokratiją.
• Padidinti medicinos darbuotojų skaičių.
• Gerinti darbo sąlygas.
• Padidinti atlyginimus iki 826 eurų į rankas.
• Sutrumpinti eiles laukiančiųjų medicininių procedūrų.
Lenkijos sveikatos priežiūros sistema yra lėtai ir nepakankamai finansuojama, o medicininių procedūrų reikia laukti dažnai net keletą mėnesių. Praėjusiais metais Lenkijos vyriausybė sveikatos priežiūros paslaugoms skyrė 4,7 proc. šalies BVP. Tarpvyriausybinės ekonominės organizacijos OECD duomenimis, tai šiek tiek daugiau nei skiria Turkija (3,4 proc.) ir Latvija (3,2 proc.), bet tai yra vienos iš mažiausių besivystančių šalių išlaidų.
Lenkijos vyriausybė vedė derybas su gydytojais ir patvirtino:
• iki 2025 m. padidinti finansavimą 6 proc. nuo BVP.
• Vyriausybė pradėjo derybas su Ukraina dėl palengvinto šios šalies gydytojų įdarbi- nimo Lenkijoje (šaltinis „Puls Biznesu“).
Latvijoje – neterminuotas streikas
Latvijos šeimos gydytojai taip pat netyli. Liepos 3 dieną pradėjo neterminuotą streiką, kuriame dalyvavo daugiau kaip 600 medikų. Streiko kuratorius – Latvijos šeimos gydytojų asociacija. Pasak žiniasklaidos, lygiagrečiai streikavo ir valstybinių klinikų medikai, kurie atsisako dirbti viršvalandžius. Lietuvos ir Latvijos šeimos gydytojai iš esmės dirba panašiomis sąlygomis, vidutinis profesijos atlyginimas tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje siekia 900 EUR iki mokesčių, apmokėjimas už atliktą darbą taip pat yra panašus – kapitacija (apmokama už kiekvieną prisirašiusį gyventoją). Šiuo metu pirminėms ambulatorinėms paslaugoms kompensuoti (šeimos gydytojo paslaugoms) yra skiriama iki 14 proc. viso PSDF biudžeto.
Latvijos šeimos gydytojų reikalavimai:
• Padidinti atlyginimus slaugytojams ir jų padėjėjams.
• 30 proc. padidinti apmokėjimą už prisirašiusius gyventojus (kapitacijos mokestį), o Sveikatos apsaugos ministerija siūlo didinti į jį įeinantį atlyginimą. Tačiau į kapitacijos sumą įtraukta ne tik šeimos gydytojo alga už gydymą, bet ir administracinės išlaidos, nes šeimos gydytojas yra ir praktikos vadovas.
• Atidėti privalomo e.sveikatos (receptai, nedarbingumo pažymos ir pan.) taikymo terminą ir sustabdyti planus suplakti keletą šeimos gydytojų praktikų į vieną sistemą.
• Bendrųjų praktikų sukūrimas reikštų budėjimus vakare bei savaitgaliais, tad būtų pakeistas visas ankstesnis šeimos gydytojų darbo modelis.
• Šeimos gydytojai yra pasirengę nuo rugsėjo 1 dienos pereiti prie darbo elektroninėje sveikatos priežiūros sistemoje, tačiau su sąlyga, kad sistema veiks pakankamai greitai, o nedarbingumo pažymėjimuose nebus reikalaujama įvardyti diagnozę. Kol kas elektroninė sveikatos priežiūros sistema veikia per lėtai ir kelia medikams daug problemų.
Vyriausybės veiksmai:
• Vyriausybei nepavyko susitarti su medikais dėl kapitacijos mokesčio padidinimo prak tikų išlaikymui. Šis klausimas perduotas svarstyti Sveikatos apsaugos strategijos tarybai.
• Kitais metais Latvijos ligoninėse dirbančių gydytojų ir specialistų atlyginimai didės apytikriai 80 proc. (vidutinis mėnesio atlyginimas augs nuo 859 eurų šiemet iki 1547 eurų kitąmet).
• Ligonius prižiūrinčio ir slaugančio ligoninių personalo, taip pat specialistų asistentų vidutinis mėnesio atlyginimai turėtų didėti 73 proc. – nuo 537 iki 929 eurų, o ligoninių pagalbinio personalo – 55 proc. – nuo 400 iki 621 euro.
• Ambulatorinio gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimai augs kukliau: gydytojų – 31 proc., slaugių – 26 proc., pagalbinio personalo – 13 procentų.
• Gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimų didinimui ateinančių metų valstybės biudžete numatyta 116,9 mln. eurų, o iš viso sveikatos apsaugos sistemos finansavimui numatyta 1,014 mlrd. eurų.
• Šalys susitarė dėl kitų šeimos gydytojų keliamų reikalavimų, įskaitant prašymą laikinai atidėti medicinos procedūrų tarifų peržiūrėjimą.
Latvijos Sveikatos apsaugos ministrė Anda Čakša išdėstė jos vadovaujamos ministerijos pasiūlymą: „vienodas bazinis darbo užmokestis visiems gydytojams, įskaitant šeimos gydytojus, tačiau dėl papildomo apmokėjimo už naktines darbo valandas susidarys skirtumas, su kuriuo šeimos gydytojai dabar nesutinka“.
Estija išsisuko nuo streiko
Estijoje medikai bruzdėjo 2012 ir 2016 metais.
Šiemet balandžio 26 d. po penkių mėnesių trukusių derybų su Estijos vyriausybe ir sveikatos apsaugos pareigūnais penkios Estijos sveikatos priežiūros darbuotojų profesinės sąjungos pasirašė kolektyvinę sutartį, sutikusios su atlyginimu ir atsisakydamos ilgų streikų.
Pagal sutartį naujajam minimaliam valandiniam atlygiui, galiojančiam atgaline data nuo balandžio 1 d., skiriama 10,53 eurai gydytojams, 6,03 eurai seselėms ir 3,70 eurai slaugytojoms.
Estijos vyriausybė priėmė sprendimą, kad papildomai už socialinio mokesčio medicininio draudimo dalį sumokėtą sumą Sveikatos draudimo fondo biudžete bus mokamos iš valstybės biudžeto nedirbantys pensininkai.
Rumunija – prieš mokesčių planą
Maždaug 7000 Rumunijos viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų spalio 19 dieną protestavo prieš mokesčių planą. Jie reikalavo, kad Vyriausybė atsisakytų plano didinti socialinio draudimo mokesčius. Pagal naują planą šiuo metu darbdavių mokamus socialinio draudimo mokesčius ateityje turės mokėti darbuotojai.
„Mūsų atlyginimas – vienas žemiausių,“ – sakė 51 metų slaugytoja iš Bucharešto Dorina Mantu, ji per mėnesį uždirba 1700 lei (440 USD). „Kodėl turėčiau mokėti daugiau mokesčių valstybei?“
Kitais metais Rumunijos Vyriausybė ketina didinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, todėl keliami mokesčiai.
Komentuoti: