Elonas Muskas: fantastinius filmus primenanti smegenų ateitis

Nelda Burbaitė
2018-09-10
„Žmonijos egzistavimui grėsmę kelia lėktuvų katastrofos, narkotikai ar nesveikas maistas, tačiau tai kenkia tik tam tikroms žmonių grupėms. Tikroji grėsmė visai žmonijos civilizacijai – dirbtinis intelektas“, - įsitikinęs verslo magnatas ir išradėjas Elonas Muskas (47 m.). Jo teigimu, norėdami pranokti dirbtinį intelektą, ateityje žmonės turės susieti savo kūną su išmaniosiomis technologijomis.
Elonas Muskas: fantastinius filmus primenanti smegenų ateitis
Neseniai verslo magnatas ir išradėjas Elonas Muskas pripažino, kad beveik nemiega ir neturėjo nė vienos laisvos savaitės nuo pat 2001-ųjų metų, kai buvo paguldytas į ligoninę dėl maliarijos. Jis dirba net 120 valandų per savaitę ir neslepia, jog dėl to sušlubavo jo sveikata – vyras kenčia dėl pervargimo ir išsekimo.

Futuristinės idėjos
Visą savo laiką E.Muskas skiria inovatyvių ir ambicingų idėjų generavimui bei įgyvendinimui. Šį žmogų daugelis žino kaip vieną iš mokėjimų internetu platformos „Paypal“ kūrėjų. Vėliau jis įkūrė elektromobilių gamybos kompaniją „Tesla“, įsteigė kosmoso technologijų kompaniją „SpaceX“, suprojektavo itin didelio greičio transportacijos sistemą „Hyperloop“ ir įgyvendino daug kitų neįtikėtinų projektų. „Jam pavyksta viskas, ko jis imasi. Nesvarbu, kaip beprotiškai ir nerealiai iš pradžių skamba idėja“, - apie Muską rašė „Forbes“ apžvalgininkai.
 
E.Musko turtas vertinamas daugiau nei 20 milijardų JAV dolerių, tačiau jis – daugiau nei verslininkas. E.Muskas investuoja tik į ambicingus projektus, kurie gali iš esmės perkonstruoti pasaulį. Jo tikslai – nuo kovos su klimato atšilimu gaminant ir naudojant tvarią energiją, iki žmonių kolonijos Marse įkūrimo.
Nors E.Muskas atvirai vadinamas pasaulį keičiančiu vizionieriumi ir net žmonijos gelbėtoju, jis pats sako, jog nesistengia nieko gelbėti. „Aš tiesiog noriu, kad galvojimas apie tolimą ateitį nekeltų liūdesio ir pavojaus“, - teigia jis.
 

Žvelgiant į ateitį
E.Musko nuomone, vienas didžiausių ateities pavojų – dirbtinis intelektas. Jis mano, jog tai gali sukelti naujų grėsmių arba pakeisti egzistuojančių kibernetinių, fizinių ar politinių pavojų pobūdį. Panašiai pasisakę yra ir dešimtys žymių mokslininkų. „Dirbtinis intelektas gali perkurti save vis greitesniu tempu ir taip kompiuteriai aplenktų žmonių protus, kurie vystosi lėtu evoliucijos tempu. Ilgainiui dirbtinio intelekto iškilimas gali tapti blogiausiu įvykiu mūsų civilizacijos istorijoje“, - pernai sakė fizikas Stephenas Hawkingas.
 
E.Muskas tikina, kad plečiantis dirbtinio intelekto pritaikymo galimybėms, žmonės taip pat privalės plėsti savo intelektinius sugebėjimus ir artėti prie kompiuterių pajėgumo. Tai padaryti galima „papildant“ žmogaus kūną išmaniosiomis technologijomis (angl. Human Augmentation). Siekdamas bent vienu žingsniu pralenkti dirbtinį intelektą, E. Muskas įsigijo „Neuralink“. Tai – kompanija, kurios visos pajėgos nukreiptos į žmogaus smegenų ir kompiuterio sąsajos kūrimą. Žiniasklaidos duomenimis, „Neuralink“ yra sulaukusi 27 milijonų JAV dolerių investicijos, o pirmuosius pasiekimus E. Muskas svajoja pademonstruoti jau po keleto metų.
 
Pasitarnaus medicinai
Kompanija siekia sukurti smegenų implantą, kuris būtų įterpiamas žmogaus smegenyse ir galėtų sujungti mintis su kompiuteriu. Norint paaiškinti paprasčiau, galima pasitelkti turbūt detaliausią „Neuralink“ analizę parašiusio Timo Urbano žodžius: „Tai – burtininko kepurė, skirta pagerinti žmogaus smegenų galimybes“.
 
Gali būti, jog investicija į šią futuristinę iniciatyvą pasitarnaus ne tik kovojant su dirbtinio intelekto keliamomis grėsmėmis, bet ir su „žemiškesnėmis“ problemomis. E. Muskas yra sakęs, jog vystant „Neuralink“ technologiją, pirmiausia bus siekiama padėti smegenų vėžiu, epilepsija ir Parkinsono liga sergantiems pacientams bei tiems, kurie patyrė sunkias smegenų traumas.
 
Po kovos su ligomis, kitas „Neuralink“ žingsnis turėtų būti „visapusiškos smegenų sąsajos“ kūrimas. Ši sąsaja būtų įgyvendinama prie smegenų prijungiant visapusiškai išbaigtą ir su žmogaus organizmu biologiškai suderinamą elektrodų tinklą. Tai suteiktų galimybę bevieliu būdu pasiekti debesų kompiuteriją ir netgi kitų šios sąsajos naudotojų smegenis. Tuomet atsirastų nauja žmonių komunikacijos forma – bendravimas be šnekamosios ar rašytinės kalbos.
 

Įgyvendinimas – (ne)įmanomas? 
Ar su „Neuralink“ susiję E.Musko užmojai reiškia, kad ateityje galime tikėtis žmogaus susitapatinimo su kompiuteriu? Tai vis dar neaišku. Progresyvios, link neuroevoliucijos vedančios idėjos gali susidurti su įvairiomis technologinėmis kliūtimis. Kai kurie skeptiškai nusiteikę mokslininkai skatina nepuoselėti didelių vilčių ir teigia, kad žmonių supratimas apie tai, kaip gali būti iškoduojama neuronų perduodama informacija, labai ribotas.
 
Elono Musko užmojai gali atrodyti neįtikėtini, tačiau žmogaus smegenų ir technologijų sąsaja – ne naujiena. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai bioniniai protezai geba priimti ir suprasti smegenų siunčiamus elektrinius signalus ir atlikti prarastų galūnių funkcijas. Pasaulyje taip pat gyvena daugybė žmonių, kuriems, įsodinus specialų implantą, pritaikyta gilioji galvos smegenų stimuliacija.
 
„Kiborgiškos“ žmogaus ir technologijų jungtys plėtojamos ir toliau, tačiau inovatyvių technologijų perkėlimui iš tyrimų laboratorijų į kasdienį gyvenimą dažniausiai prireikia mažiausiai keleto dešimtmečių. Žvelgiant iš optimistinės pusės, moksliniai tyrimai vykdomi kur kas sparčiau, jei sulaukiama dosnaus finansavimo. Kaip rodo E. Musko praktika, jam iš tiesų pavyksta pritraukti stambias investicijas ir įgyvendinti idėjas, kurios primena mokslinės fantastikos filmo scenarijų.


 
Tarp kitko
Elonas Muskas gimė Pietų Afrikoje. Pirmąjį sėkmingą projektą jis įgyvendino būdamas vos dvylikos – sukurė video žaidimą, kurį pardavė už 500 JAV dolerių.
E. Muskas visuomenei geriausiai žinomas kaip „Tesla Motors“ bei „SpaceX“ įkūrėjas. Šie ir kiti išradimai bei inovacijos padėjo jam tapti multimilijonieriumi dar nė nesulaukus trisdešimties metų amžiaus.
Šiuo metu „Forbes“ įtakingiausių pasaulio žmonių sąraše Muskas užima 25-ąją vietą.
 
Neseniai E.Muskas atvirai pripažino, kad beveik nemiega ir neturėjo nė vienos laisvos savaitės nuo pat 2001-ųjų metų, kai buvo paguldytas į ligoninę dėl maliarijos.
Jis dirba net 120 valandų per savaitę ir neslepia, jog dėl to nukentėjo jo sveikata – vyras kenčia dėl pervargimo ir išsekimo.
Šiuo metu „Tesla“ ieško antro generalinio direktoriaus, su kuriuo E. Muskas galėtų pasidalinti darbo krūviu.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris