Nemenko populiarumo ir daugybės teigiamų įvertinimų susilaukęs HBO mini serialas „Černobylis“ atvėrė senas įvykių liudininkų žaizdas. Apie patirtis bei iki šiol jaučiamas atominės jėgainės avarijos pasekmes prabilo ir kino juostoje įkūnytų personažų prototipai, ir seriale pasirodę aktoriai.
N.Tarakanovas patenkintas tuo, kaip kino ekranuose vaizduojamas jo personažas. Karininkas itin giria kino juostoje jį įkūnijusio britų aktoriaus Ralfo Inesono vaidybą.
Negyjančios žaizdos
Generolas Nikolajus Tarakanovas (85 m.) yra vienas iš nedaugelio mini serialo protagonistų, šiandien vis dar galinčių papasakoti apie incidentą. Politbiuro sprendimu N.Tarakanovas buvo paskirtas į grupę, kuri atsakė už Černobylio avarijos padarinių likvidavimą. Generolas prisimena, kad vos tik atvykęs į nelaimės vietą turėjo progą pamatyti sprogusį reaktorių iš sraigtasparnio. Jam iš pradžių buvę sunku įsivaizduoti, kokia galinga jėga galėjo sugriauti betonu sutvirtintas sunkias atominės jėgainės konstrukcijas.
N.Tarakanovas teigia, kad Černobylio avarija kartais klaidingai pavadinama branduoliniu sprogimu, tačiau atominiame reaktoriuje, iš tikrųjų nugriaudėjo šiluminis sprogimas, o branduolinis smūgis būtų turėjęs kur kas liūdnesnes pasekmes. Karinininkas pasakoja, kad ne vieną savaitę po katastrofos jam kraujavo dantenos, o ir šiandien, praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų, jis jaučia nelaimės padarinius. N.Tarakanovas mena, jog įvykio vietoje dirbusio gydytojo išsakyta pranašystė avariją likvidavusiems būriams: „Jūs kentėsite iki gyvenimo galo. Černobylis jūsų nepaleis“ išsipildė su kaupu. Viename dokumentiniame filme karininkas užsiminė, kad nedidelis įpjovimas, padarytas skutantis negydavo keletą savaičių. Generolas dėl prastos sveikatos kaltina Černobylyje gautas radiacijos dozes. Jam teko išbandyti įvairiausių rūšių vaistus, o šiuo metu N.Tarakanovas kasdien vartoja net aštuonis skirtingus medikamentus.
N.Tarakanovas seriale įžvelgia ir netikslumų. Jo teigimu, buvo likviduojami tik laukinėje gamtoje besibastantys gyvūnai, o seriale vaizduojamas radioaktyvių gyvūnų naikinimo operacija rezidencinėje zonoje. Be to, generolo tvirtinimu, po reaktoriumi besikasę šachtininkai niekada nedirbo nuogi – tai tik serialo kūrėjų pramanas. Vis dėlto N.Tarakanovas patenkintas tuo, kaip kino ekranuose vaizduojamas jo personažas. Karininkas itin giria kino juostoje jį įkūnijusio britų aktoriaus Ralfo Inesono vaidybą.
Šeimos tragedija
Černobylio įvykiai persipina ir su seriale pasirodžiusių aktorių asmeniniais išgyvenimais. Angliakasių iš Tūlos vadovą seriale suvaidinęs škotų aktorius Aleksas Fernsas atviravo, kad vaidmeniui jį įkvėpė tragiška šeimos patirtis. Aktoriaus teigimu, jo dėdės mirtis tiesiogiai susijusi su Černobylio katastrofa. A.Fernso giminaitis nelaimės dieną dirbo Škotijos vandentiekio tarnyboje, kai Černobylio nelaimės metu išsiskyrusių nuodingų medžiagų debesys pasiekė britų salas. Tada aktoriaus dėdę ir užklupęs kenksmingas lietus. Kad ši teorija nėra iš piršto laužta, patvirtina ir po kritulių regione fiksuotas padidėjęs radioaktyvumas. Aktorius taip pat prideda, kad visų tądien kartu su jo dėde dirbusių kolegų gyvybes vėžys pasiglemžė dar iki penkiasdešimtojo gimtadienio.
Vis dėlto šiuo atveju susiduriama su dažna problema, kuri nuolat iškyla siekiant nustatyti tikslų katastrofos poveikį.
Gavo maksimalią dozę
N.Tarakanovas pastebi, kad Černobylyje dirbę jo vadovaujami kariai gavo karo metui maksimalias radiacijos dozes, todėl kovą su nelaimes padariniais būtų galima palyginti su branduoliniu karu.
Arti nelaimės vietos Černobylyje pabuvoję asmenys gavo jonizuojančios spinduliuotės dozę. Vadinasi, radioaktyvūs spinduliai „išmuša“ elektronus, esančius žmogaus atomuose. Taip sutraukomi cheminiai ryšiai bei pažeidžiami žmogaus audiniai. Labai dideli jonizuojančios radiacijos kiekiai sukelia „spindulinę ligą“. Černobylyje šia liga susirgo daugiau nei šimtas įvykio vietoje dirbusių likviduotojų, o penktadalis jų netrukus mirė. Mokslininkai pastebi, kad „spindulinė liga“ dažniausiai pasireiškia virškinimo sistemos ir kaulų čiulpų pažeidimais. Taip yra todėl, kad šiose srityse žmogaus ląstelės sparčiai dalijasi.
Todėl jų DNR nėra toks susuktas kaip įprasta, o tai lemia ir menkesnę apsaugą nuo išorės poveikio. Praėjus kelioms valandoms nuo radiacinio poveikio pasireiškia pirmieji spindulinės ligos simptomai – vėmimas ir diarėja. Situaciją pablogina tai, kad radiacija stabdo su infekcijomis kovojančių baltųjų kraujo kūnelių gamybą žmogaus kaulų čiulpuose, todėl organizmas tampa nebepajėgus pasipriešinti jį puolančioms infekcijoms. Todėl „spinduline liga“ susilpnina žmogaus imuninę sistemą ir sergantieji miršta jau po poros dienų nuo kraujo užkrėtimo arba sepsio. Dideli radiacijos kiekiai taip pat gali sukelti odos nudegimus ir pūsleles, kurios iš pirmo žvilgsnio primena nuo saulės patiriamus nudegimus. Černobylio darbininkams, sugebėjusiems išgyventi „spindulinę ligą“ atsigauti prireikė ne vienerių metų, o daugeliui išsivystė katarakta, nes radiacija pažeidė jų akis.
Iš istorijos
Avarija Trijų mylių saloje yra kitas kiek primirštas, su atomine energetika susijęs incidentas, atskleidęs, kad nebuvo tinkamai pasirengta, kaip derėtų elgtis atominės elektrinės avarijos atveju. 1979 m., t. y. septyneri metai prieš Černobylio tragediją radioaktyvios medžiagos nutekėjo JAV Pitsburgo valstijoje veikusioje atominėje elektrinėje. Vieną ankstyvą rytą reaktoriuje prasidėjo grandininė reakcija, kuri dėl techninių bei žmogiškųjų klaidų nebuvo tinkamai suvaldyta. Automatinė aušinimo sistema nepakankamai atvėsino reaktorių ir todėl jis ėmė lydytis.
Reaktoriaus šerdis kelioms valandoms liko visiškai nepridengta ir į aplinką išspinduliavo nemažus radiacijos kiekius. Atominės jėgainės darbininkai kurį laiką nesugebėjo tinkamai įvertinti, kaip stipriai pažeistas buvo reaktorius, tad per pirmąsias keletą parų nebuvo imtasi prideramų atsargumo priemonių. Galiausiai įžvelgta reaktoriaus sprogimo rizika, bet situaciją turėjusių suvaldyti valdininkų veiksmus lydėjo pasimetimas. Aplinkinių gyventojų nepasitikėjimą situacijos kontrole stiprino nuolat kintantys nurodymai. Po savaitės nusiraminta, kad reaktoriaus sprogimas negresia, tačiau didesnę žalą nei pati avarija padarė nevykusi reakcija į ją.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: