Visuomenės sveikatos specialistas: jeigu triukšmas yra labai stiprus, žmogus gali ir mirti

www.bernardinai.lt
2015-04-20
Kasdienybėje dažnai susiduriame su nemaloniu triukšmu, kuris gali kilti tiek iš įvairių gamyklų, taip pat arti gyvenančius žmones gali erzinti ir įvairių koncertų bei kitų pramoginių renginių skleidžiamas triukšmas. Apie tai, kas yra triukšmas, koks yra jo poveikis žmogaus sveikatai bei kiek ir kaip jis šalies mastu ribojamas, kalbamės su Visuomenės sveikatos centro vyriausiuoju specialistu Algimantu Kutanovu.
Visuomenės sveikatos specialistas: jeigu triukšmas yra labai stiprus, žmogus gali ir mirti
Dėl triukšmo visuomenės sveikatos centrų specialistai sulaukia labai daug skundų, ir kiekvienais metais jų vis daugėja.

- Kas yra apibrėžiama kaip triukšmas?
- Triukšmas apibrėžiamas kaip neharmoningi, nepageidaujami arba kenksmingi žmogui išoriniai garsai, kurie jį veikia priklausomai nuo jų stiprumo ir dažnumo. Triukšmas gali būti buitinis, transporto, statybinis, gamybinis, komercinis ir įvairių kitų rūšių, kurios nustatomos pagal jo prigimtį.
 
- Kuo triukšmas kenksmingas ar netgi pavojingas žmogaus sveikatai?
- Triukšmo kenksmingumas ir pavojingumas priklauso nuo jo stiprumo ir dažnumo. Kenksmingumas pasireiškia keliais būdais. Jei triukšmas būna labai stiprus – 110 decibelų ir daugiau – jis jau gali sugadinti mūsų klausos organus, tuomet galime prarasti klausą. Gali sprogti ausų būgneliai, būti pažeistas klausos nervas. Kitas poveikis, kuris gali pakenkti išsėtinei nervų sistemai, yra ne tokio stipraus, bet nuolat besitęsiančio, įkyraus triukšmo. Kaip pavyzdys galėtų būti monotoniškai į skardą lašantys lašai. Žmogus nuo tokio pobūdžio triukšmo gali net išprotėti arba kartais nuo jo keliamo streso ir numirti. Na, dar yra ir trečias poveikis, kad tam tikrų dažnių triukšmas rezonuoja su mūsų vidaus organais. Galima pajausti įvairių koncertų metu, kaip vibruoja skrandis arba diafragma. Tam tikro itin žemo dažnio garsai pradeda slopinti širdies veiklą. Tuomet kyla baimės, nepasitikėjimo jausmas, irzlumas, ypač nuo žemo dažnio garsų. Dažnai jų netgi nelabai girdime, tik jaučiama, kaip nemaloniai tai veikia. Dėl pažeidimų, kaip ir minėjau, jeigu triukšmas yra labai stiprus, žmogus gali ir mirti. Nuo labai stipraus garso gali plyšti vidaus organai.

 
- Kaip triukšmas Lietuvoje reglamentuojamas? Ar atskiros savivaldybės, atskiri miestai turi savo reglamentus, ar egzistuoja įstatymai visos šalies mastu?
- Yra Triukšmo valdymo įstatymas, kuris galioja visos Lietuvos mastu. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis, remiantis kuriami ir kiti dokumentai bei reglamentai. Taip pat yra Lietuvos higienos normos, 33-ia norma reglamentuoja triukšmą, paskutinė jos redakcija – 2011 metų, nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Taip pat visos savivaldybės turi nusistačiusios ir pasirašiusios triukšmo prevencijos taisykles viešosiose vietose. Vadovaudamosi triukšmo valdymo įstatymo dokumentais, jos nusistato savo triukšmo prevenciją, mažinimo priemones, pareigas, teises ir t.t. Kaip turėtų būti vykdoma kontrolė, kokios veiklos turėtų būti ribojamos ir pan. Kiek numatoma viešų skyrių triukšmo prevencijos reikalams, tai yra kiekvienos savivaldybės reikalas, bet iš principo visi vadovaujasi dviem pagrindiniais norminiais dokumentais.
 
- Ar daugiabučiuose yra universalus laikas, nuo kurio reikėtų laikytis tylos ar tai vien susitarimo dalykas?
- Tiek daugiabučiuose, tiek nedaugiabučiuose para yra skirstoma į tris periodus – dienos laiką – nuo 6 iki 18 val., vakaro laiką– nuo 18 iki 22 val., nakties laiką – nuo 22 iki 6 valandos. Daugiabučiuose tylos reikėtų laikytis naktį – nuo 22 iki 6 val. Tuo metu neturėtų būti garsiai leidžiama muzika, neturėtų būti kaukšėjimo garsų, taip pat negalimi jokie triukšmingi renginiai. Tačiau viskas priklauso nuo kaimynų geranoriškumo. Jeigu kaimynai gerbia vieni kitus ir žino, jog už sienos yra mažas vaikas, slaugomas ligonis ar žmogus, turintis padidėjusį jautrumą garsams, galima susitarti, kad triukšmas baigtųsi jau 18 val., arba, kad nebūtų triukšmaujama, kai vaikas yra migdomas pietų miego. Viskas priklauso nuo mūsų vidinės kultūros. Tai nėra reglamentuota, tačiau jei gerbiame aplinkinius ir save, viską įmanoma suderinti.
 
- Vilniuje vos ne kiekvieną vakarą pokši fejerverkai, atrodytų, kad čia nėra jokio reglamentavimo. Norėtųsi paklausti, ar fejerverkus gali šaudyti bet kas ir bet kokiomis aplinkybėmis, ar yra kokių nors tai ribojančių taisyklių?
- Vilniaus miesto savivaldybės Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse yra griežtai pasakyta, kad draudžiama naudoti civilinės pirotechnikos priemones nustatytose tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose bei arčiau nei 75 m nuo daugiabučių namų, išskyrus švenčių dienas bei masinius pramogų renginius, kuriuos rengti yra išduotas leidimas. Jei leidimas neišduotas, automatiškai negalima tose vietose naudoti pirotechnikos. Yra dar vienas punktas, kad negalima naudoti civilinės pirotechnikos priemonių nuo 20 iki 8 val. ryto, išskyrus švenčių dienas, taip pat masinių pramogų renginius, kuriems yra išduotas leidimas. Jeigu leidimo nėra, apskritai neturėtų to būti. Fejerverkai skleidžia gana žemo dažnio garsus. Visi, kurie namuose laiko naminius gyvūnus – šunis ar kates, turėjo pastebėti, kokia būna jų reakcija, kai mieste sproginėja fejerverkai. Jie slepiasi, šiurpsta, nenori eiti į lauką, lenda po stalu, po lova, po vonia. Matome, kad poveikis yra gana didelis. Jeigu būtų mano valia, aš, kaip buvęs ekologas, uždrausčiau fejerverkų naudojimą ne vien dėl triukšmo, bet ir dėl kenksmingų medžiagų, kurios yra fejerverkų sudėtyje. Fejerverkų naudojimas yra reglamentuotas, tačiau žmonės dažnai nesilaiko taisyklių ir tiesiog darosi sau šventes.
 

- Turbūt su triukšmadariais, su tvarkos laužymu yra sudėtinga kaip nors kovoti, kontroliuoti. Ar realiai sulaukiama skundų dėl triukšmo viešose ar kokiose privačiose vietose, ar įmanoma kaip nors kovoti su pažeidėjais?
- Dėl triukšmo sulaukiama labai daug skundų, ir kiekvienais metais jų vis daugėja. Europos mastu lietuviai nėra labiausiai besiskundžianti tauta, skundžiamės mažiau nei Europos vidurkis. Esmė ta, kad 2012 m., jei kalbėtume apie Vilniaus Visuomenės sveikatos centro turimus duomenis, buvo sulaukta 88 skundų, 2013-aisiais jau buvo 100 atvejų, o praėjusiais metais užfiksuoti 107 gyventojų skundai dėl triukšmo, tačiau būtent dėl stacionarių triukšmo šaltinių. Kadangi mums pavesta funkcija kontroliuoti stacionarius triukšmo šaltinius – gamyklas, kondicionierius, tai turime šiuos duomenis. Tai nesusiję su transporto ar buities triukšmu. Iš bendrų skundų pagrįstų buvo apie 30 proc. Trečdalis pasitvirtino, o visi kiti buvo atvejai, kai žmonės skundžiasi dėl paties skundimosi.
 
- Ar triukšmadariams taikomos kokios nors baudos?
Galiu kalbėti tik apie stacionariems triukšmo šaltiniams taikomas procedūras. Mums pavesta funkcija tvarkyti ventiliatorių ar kitų panašaus pobūdžio šaltinių triukšmą. Pirmiausia atvažiuojame ir pamatuojame skleidžiamą triukšmą, nes gamyklos vadovas gali ir nežinoti, koks triukšmas skleidžiamas. Iš pradžių viskas pamatuojama, pasakoma triukšmo šaltinių valdytojui, kiek triukšmas buvo viršytas pagal higienos normų reikalavimus. Tuomet duodamas laiko tarpas susitvarkyti, priklausomai nuo jo veiklos. Gali būti skiriami trys mėnesiai, vienas mėnuo. Jeigu tas asmuo nesiima jokių triukšmo mažinimo priemonių, tuomet jam surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas, ir tas asmuo yra baudžiamas. Baudimo procese vėlgi yra įvairių niuansų, žmogus gali apskųsti mūsų procesą.

 
- Ar kavinės, įvairūs koncertai irgi gali būti suvokiami kaip stacionarūs triukšmo šaltiniai?
- Kavinės yra ne visai stacionarūs triukšmo šaltiniai. Tai būtų priskiriama laisvalaikių ir renginių grupei. Už tai atsakingi Policijos komisariatas ir savivaldybė. Tačiau jei mūsų Kontrolės skyrių kviečia dalyvauti matavimuose, mes dalyvaujame.
 
- Ar koncertams nustatytas koks nors leistinas garsas?
- Higienos norma yra nustačiusi dydžius. Atvirose koncertų arba šokių salėse, priklausomai nuo to, ar renginys vyksta dienos, vakaro ar nakties metu, yra pasakyta, kad dieną leidžiami 85 decibelai, vakare – 80, o naktį – 55. Maitinimo ar kultūros pastatų salėse, pramoginių renginių, kino filmų demonstravimo metu garsas gali būti iki 80 decibelų.
 
- Gyvenamuosiuose kvartaluose būna įvairių situacijų, kai triukšmas nėra stiprus, tačiau jis erzina. Kaip pavyzdį galima paimti prie būdų kaukiančius šunis. Ar tai yra triukšmo šaltiniai?
- Nors šioje situacijoje nėra nustatyto decibelų skaičiaus, tačiau pagal savivaldybių taisykles gyventojai yra įpareigoti užtikrinti, kad jų auginami gyvūnai, tiek šunys, tiek avys ar ožkos netrikdytų viešosios rimties. Jeigu naktį gyvūnai triukšmaus, o kiti gyventojai pagrįstai skųsis, savivaldybė gyvūnų šeimininko atžvilgiu galės imtis tam tikrų priemonių. Lygiai taip pat su mašinų garsinėmis signalizacijomis, jeigu jos kaukia kieme, už tai atsakingas signalizacijos nesutvarkantis automobilio savininkas. Tokiu atveju gali būti kviečiama policija, kuri savininkui surašytų protokolą.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris