Kas yra infekcinės ligos?
Tai užkrečiamosios ligos, kuriomis susergama jų sukėlėjams patekus į organizmą ir jame toliau parazituojant. Jie gali daugintis įsiskverbimo vietoje, o kai kurie kraujotakos ir limfinės sistemų takais išplinta po visą organizmą, t.y. įvyksta kraujo užkrėtimas.
Infekcines ligas žmonės gali perduoti vieni kitiems lietimosi metu per odą ar gleivines, iškosint arba iškvepiant sukėlėjus, taip pat įkandus vabzdžiui arba suvalgius produktų, užterštų mikrobais.
 
Galimos grėsmės
Infektologas Alvydas Laiškonis sako kad, mūsų šalyje yra erkinio encefalito židinys. „Šiuo metu visi lekia į gamtą. Čia ir kyla didžiausia bėda dėl erkių pernešamų infekcinių ligų. Žmonės turi žinoti, kad įkandus erkei, net jei per mėnesį laiko neatsirado jokių ligos požymių, būtina pasitikrinti. Uždelsus dažniausiai ir susergama erkiniu encefalitu arba Laimo liga“, – akcentavo profesorius.
Kita aktuali problema – vasarą žmonės daug keliauja. Todėl padidėja rizika įvairių ligų parsivežti iš svetur. Prof. A.Laiškonis pataria dar prieš kelionę pasidomėti, kokios ligos ten, kur vykstate, kelia pavojų. Jei yra galimybė – nuo jų pasiskiepykite.
Pasiliekantys šalyje neturėtų pamiršti, kad visi maisto produktai šaldytuvuose nėra skirti amžinam saugojimui. O dirbantys soduose ir daržuose turėtų prisiminti apie stabligės riziką. Rekomendacija – pasiskiepyti. Skiepas nuo šios ligos yra veiksmingas dešimtmetį.
 
Dėmesys maistui
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė, tikina, kad vasara – palankiausias metas plisti žarnyno infekcinėms ligoms. Šiluma yra viena svarbiausių sąlygų užkrečiamųjų ligų sukėlėjams daugintis. „Esant 20-30 laipsnių temperatūrai per kelias valandas maiste jų gali atsirasti pakankamas kiekis, kad žmogus susirgtų bakterinėms žarnyno infekcijomis. Salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis gyventojai dažniausiai užsikrečia per gyvūninės kilmės maisto produktus“, – vardijo specialistė. 
Per maistą plintančios ligos dažniausiai sukelia viduriavimą, vėmimą, pilvo ir galvos skausmus, karščiavimą. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 12-72 val. po užsikrėtimo. Vasarą padaugėja ir atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausia tokių protrūkių priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai, namuose, kavinėse bei restoranuose pobūviams iš anksto paruoštas, netinkamai karščiu apdorotas maistas. Jei gaminama nesilaikant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, rizika užsikrėsti taip pat didelė.

---

 
Svarbu
Per maistą plintančių bakterinių žarnyno infekcijų išvengti galima valgant tik šviežius maisto produktus. Mėsą, kiaušinius, vaisius, uogas ir daržoves prieš vartojimą reikėtų nuplauti, gerai išvirti arba iškepti. Gaminant vengti ragauti žalią mėsą. Nevartoti nepasterizuoto ar nevirinto pieno. Po maisto ruošos tinkamai nuplauti virtuvės įrankius ir paviršius. Žinoma, visuomet plautis rankas muilu ir vandeniu. Iškylaujant gamtoje, vengti greitai gendančių maisto produktų, maistą laikyti šaltkrepšiuose.
 
Komentaras
Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Vitalija Kliukienė:

- Sveikatos apsaugos skyrius prie užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės prisideda finansuodamas visuomenės sveikatos priemones. Pavyzdžiui, prieš porą metų Vilniaus mieste kilusiam hepatito A protrūkiui suvaldyti lėšos vakcinacijai buvo skirtos iš Administracijos direktoriaus rezervo. Ją atliko Vilniaus miesto poliklinikos. Savivaldybė finansuoja priemones, skirtas mažinti sergamumą niežais, utėlėtumu, lytiškai plintančiomis infekcijomis, ŽIV, socialinės rizikos šeimose augančių kūdikių skiepijimui nuo rotavirusinės infekcijos ir panašiai. Taigi, galiu teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybė daug dėmesio skiria užkrečiamųjų ligų profilaktikai.