Apsipirkimas su vaiku gali tapti tragedija, kai šis imasi reikalauti per televiziją matyto daikto. Dažnai tėvai yra įsitikinę, kad tokias atžalų isterijas paskatina ir didieji prekybos centrai, siūlydami už tam tikras prekes įvairius žaisliukus. „Verslas manipuliuodamas vaikais sąžinės neturi“, – tenka išgirsti iš pasipiktinusių mamų.
Psichologai pastebi, kad reklama kartais taip šturmuoja mažųjų protą, jog tam tikrų žaisliukų kolekcionavimas gali tapti priklausomybe. Tik pripažįsta – kalta ne reklama, o tėvai, nemokantys kalbėtis su atžalomis.
Edukacija „nekvepia“
Po dar vienos didžiųjų prekybos centrų paskelbtos akcijos, skirtos vaikams, socialiniuose tinkluose pasipylė priekaištai: „Va, ir vėl melš pinigus“. Prognozuota, kad netrukus atsaką konkurentams turėtų suruošti ir kiti prekybininkai. Tėvai dėmesį atkreipia ir į tai, kad dėl žaisliukų kartais tenka pirkti ne tokius jau sveikus vaikams produktus. Esą, visa laimė, kad bent pasirūpinta edukacija.
Deja,
medicinos psichologė, psichoterapeutė Gražina Sapiegienė gerais prekybininkų tikslais tikėti nelinkusi. „Reklama iš vaiko atima galimybę pačiam apsispręsti. Prekybos tinklai, skatindami pirkti tam tikrus produktus dėl žaisliukų tikrai nesirūpina vaikų edukacija. Tai – tik „pinigo darymas“. Viskas pasveriama finansiškai, kaip labiau apsimokėtų“, – sako specialistė.
Nustatyta, kad reklamos įtaka ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai didelė. Tai susiję su jų asmenybės ir visos raidos ypatumais. Tam tikro amžiaus vaikai nemąsto kritiškai, todėl jie ir reklamą suvokia tiesiogiai. Ši teikia tam tikras vertybes, stereotipus, formuoja požiūrį į vyro ir moters santykius. Anot G.Sapiegienės, taip net formuojama priklausomybė, labai panaši į suaugusiųjų priklausomybę azartiniams lošimams. „Jeigu nori ką nors surinkti, esi priverstas pirkti. Tikimybės, kad greitai surinksi visą kolekciją nėra. Galbūt pasitaikys kelis kartus skirtingų rūšių vienetų, tačiau po to gausi tuos, kuriuos jau turi. Tai virs priklausomybe. Kaip nuo azartinių lošimų. Tuomet pirksi pirksi... Kol galiausiai paaiškės, kad norėto rezultato nėra, o piniginė – gerokai suplonėjo“, – apibendrina medicinos psichologė.
Neteisingas požiūris į vaikų norus
Psichologė, psichoterapeutė Rosita Pipirienė patikina – pati reklama nekelia vaikų isterijos. Dėl to daugiau kaltas neteisingas tėvų požiūris į atžalų norus. „Problema neretai būna ir ta, kad tėvai patys nebūna pakankamai brandūs elgtis su savo norais. Pavyzdžiui, jei tėvai sau ką nors nuolat leidžia, kaip tuomet jie vėliau gali sudrausti vaiką ir jį apriboti? Jei aš žinau, kiek finansiškai galiu sau leisti, tuomet pirkimas – nėra bėda. Problema kyla tuomet, kai neįmanoma sustoti“, – patvirtina R.Pipirienė.
Kalbant apie mažus vaikus, juos traukia vaizdai, tad reklamą, pasak psichologės, jie gali suvokti kaip filmuką, tam tikrą meno šaką, o ne kaip prekę. Tuomet tėvų užduotis ne išjunginėti reklamą ir jos baimintis, bet pasikalbėti su vaikais, kas juos toje reklamoje traukia. Kita vertus, nėra tėvo, kuris nuoširdžiai prisipažintų nepirkęs nė vieno daikto, kuris yra reklamuojamas. „Vaikai turėtų suprasti, kad nėra nenormalūs, kai nori ko nors, kas buvo parodyta per televizorių. Tačiau kai tėvai laiko save idealais, sugebančiais kas kartą atsispirti reklamai, vaikai jaučiasi atstumti ir nesuprasti“, – sako psichoterapeutė.
Taigi didžiųjų prekybos centrų akcijos, skatinančios pirkti tam tikrus produktus, nėra neišbrendama pelkė. Problema ta, kad tėvai nemoka vaikams pasakyti „ne“ ir išlaikyti autoriteto nesukeldami baimės.
Priklauso nuo tėvų vertybių
Paramos vaikams centro vadovė psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė mano, kad reklama yra intensyvi, jos yra daug, bet tam šalia vaikų ir yra suaugę žmonės, kad pasiūlytų alternatyvų, pavyzdžiui, pasigaminti pačiam. Nereikia pasimesti. Tiesa, pasak A.Kurienės vartoti apibrėžimo „priklausomybė“, kalbant apie reklamos poveikį vaikams, ji nesiimtų. „Pramonė, kuri imasi gaminti produktus, nori kad jie būtų vartojami. Tokia realybė. Jei šeimos vertybė yra turėti daiktų, juos atnaujinti, vaikas augdamas tokioje terpėje į tai ir bus orientuotas. Tėvai neturėtų konkuruoti su reklamos pasauliu. Turime žinoti, kad vaikui mūsų nuomonė yra svarbesnė“, – teigia A.Kurienė.
Su reklamos poveikiu yra susijęs ir vaiko gebėjimas elgtis su pinigais. Pasak Paramos vaikams centro vadovės, pirmuosius pinigus vaikas turėtų gauti pradėjęs eiti į mokyklą, tačiau jam reikėtų pasakyti, ką už tą pinigą reikėtų įsigyti. „Žinoma, daug mažesni vaikai jau gauna pinigų iš senelių ar krikšto tėvų, tad tėvai turėtų padėti vaikui apsispręsti, patarti ką pirkti. Tai turėtų vykti iki ankstyvosios paauglystės. Penktokas šeštokas gali būti kur kas mažiau reguliuojamas, ką gali pirkti“, – mano psichologė, psichoterapeutė,
Komentaras
„Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė:
- Stebime tendencijas, mažmeninėse rinkose pasirodančias naujoves Europoje ir pasaulyje ir visuomet ieškome naujų būdų – smagių akcijų, žaidimų, kuriuos galėtume pasiūlyti savo klientams.
Visos akcijos daugiau ar mažiau didina pardavimus. Tačiau tai pirmiausia priklauso ne nuo auditorijos, kuriai akcija skirta, bet nuo to, koks produktas siūlomas ir akcijos taisyklių, laikotarpio, kuriuo startuoja akcija. Akcijų sėkmę matuoti tik pardavimų augimu – nėra teisinga.
Rinkdamiesi produktus, kuriuos perkant gaunamos žaidimų kortelės arba atitinkami žaisliukai, didžiausias dėmesys skiriamas prekių aktualumui, tad didžiąją dalį akcijoje dalyvaujančių prekių galima rasti kasdieniniame krepšelyje. Kas savaitę prekių asortimentas keičiasi, tad klientams nebūtina visada pirkti tas pačias prekes, kad surinktų norimą žaisliukų ar kortų kolekciją.
Išties buvome gavę klientų nuogąstavimų žaisliukų saugumo. Galime užtikrinti, kad jie atitinka visus saugumo reikalavimus. Ant žaisliukų pakuotės visada yra ženklas nurodantis, kad kiekvienas atitinka ES žaislų sertifikavimo reglamentą.
Tėveliai ant pakuotės taip pat papildomai įspėjami, kad smulkus žaislas netinkamas jaunesniems kaip 3 metų vaikams. Pateikiama ir rekomendacija prižiūrėti žaidžiantį vaiką, kaip ir žaidžiantį su bet kuriuo žaislu. Taip pat visuomenėje buvo diskutuojama apie žaisliukų naudą, jų panaudojimą. Tačiau tėvelių stovyklos pasiskirstė maždaug po lygiai: vieni tvirtino kad žaisliukas menkavertis, kiti gi surado būdų, kaip atžalas juos sudominti ir netgi kartu įsitraukė į žaidimus.
Statistika
Lietuvoje ketvirtadalis vaikų televiziją žiūri 4val. ir daugiau per dieną, beveik pusė – 3 val., 18,9 proc. – daugiau negu 1val., 7,4 proc. – ne daugiau kaip valandą. ir tik 2,1 proc. visai nežiūri.
Lietuvos vaikai prie televizoriaus vidutiniškai praleidžia bent pustrečios valandos per dieną.
Praėjusiais metais TV reklamos augimas siekė 6,7 proc.
Per šį laikotarpį televizijoje buvo ištransliuota 1,715 tūkst. reklaminių klipų.
SEO paslaugos - reklama internete
https://seopaslaugos.com
Komentuoti: