Jūros šventėje gelbėtojai neapsiėjo be policijos pagalbos - teko drausminti paauglius, kurie paplūdimiuose gėrė alkoholį, o po to gerokai „apšilę“ traukė maudytis. Statistika negailestinga - mūsų moksleiviai, palyginti su kitomis šalimis, yra tarp dažniausiai piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais.
Kai kurių tyrimų duomenimis, vos apie 5 proc. Lietuvos paauglių yra abstinentai.
Alkoholis paauglių akimis
Atlikta nedidelė anonimiška jaunuolių apklausa mieste atskleidė, kad šie linkę alkoholį vartoti dėl drąsos, gero skonio, noro pritapti prie kompanijos, linksmų istorijų, kurios nutinka išgėrus. Kai kurie net pripažino, kad galėtų tai pavadinti priklausomybe! Nors sutikti nepilnamečiai su pavojingais apsinuodijimo atvejais nebuvo susidūrę, tiesa ta, kad svaiginimasis gėrimais gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Priežastys šeimoje ir asmenybėje
Šeimos psichologė Lina Gudaitė mano, kad priežasčių, kodėl paaugliai vartoja alkoholį yra daug. „Viena pagrindinių būtų teigiamas požiūris į alkoholio vartojimą, kurį paaugliai atsineša iš šeimos. Alkoholis yra toleruojamas. Jis – visose šventėse. Vaikai taip išmoksta, kad jį vartoti yra norma. Suaugusieji susirenka gerti, o ne bendrauti. Paaugliai alkoholio vartojimą suvokia kaip suaugusio žmogaus bruožą“, – sako specialistė.
Būna atvejų, kai svaigieji gėrimai šeimoje netoleruojami, tačiau paauglys juos vis tiek pradeda vartoti. Psichologės praktika rodo, kad prie to prisideda didžiulė bendraamžių įtaka. „Paauglystėje vaikai atsiskiria nuo tėvų. Svarbesni pasidaro draugai. Jų spaudimas ir noras pritapti verčia paauglį rinktis: vartoti, ar ne. Polinkis svaigintis priklauso ir nuo tam tikrų charakterio savybių. Dažniau linkę – nedrąsūs, sunkiai atsipalaiduojantys, savimi nepasitikintys, turintys mažiau savigarbos“, – teigė L.Gudaitė. Prie alkoholio vartojimo priežasčių paauglystėje ji priskiria ir emocines problemas. Pavyzdžiui, silpno ryšio su tėvais buvimą.
„Anksti pradėjus gerti, kyla didžiulė rizika susirgti priklausomybe. Tai – labai rimta ir sunkiai išgydoma liga, turinti fizinių ir psichologinių pasekmių. Alkoholis stabdo paauglio raidą - tiek fizinę, tiek psichinę ir emocinę. Skatina agresiją, neatsakingą elgesį, dėl kurios įvyksta įvairių nelaimių“ – apie galimas pasekmes pasakojo psichologė.
Pradėti nuo savęs
Dėl gimdytojų klaidų pritarė ir doc. dr. Aurelijus Veryga – gydytojas psichiatras, dirbantis psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos srityje. „Nuo mažų dienų vaikams yra perkami limonado, šampano buteliai. Tai imituoja patį gėrimą. Vaikai paaugę, matydami, kad šventės neapsieina be alkoholio, ima prašyti tėvų leisti paragauti tam tikrų gėrimų. Yra ir atvejų, kai nuo keturiolikos metų vaikų šventėms perkamas sidras ar kiti silpni alkoholiniai gėrimai. Esą jie kultūringai išgers su tėvų priežiūra. Tiesa ta, kad žmogaus išmokyti gerti yra neįmanoma. Viskas priklauso nuo genetikos. Ar turėsime polinkį į alkoholį, negalime žinoti, kol jo nevartojame. Moksliškai įrodyta, kad tėvų alkoholio vartojimo įpročiai siejasi su vaikų polinkiu svaigintis vėliau. Dažnai tėvai sako, kad saikingai geria, negriuvinėja ir panašiai. Vis tiek tai netinkamas pavyzdys. Jokio skirtumo, ar alkoholis geriamas prie iš lentų sukalto stalo, ar restorane“, – tikino ekspertas.
Valstybė irgi atsakinga
Psichiatro akimis, didelę atsakomybę už vyraujančią problemą turi prisiimti ir valstybė. A.Veryga tikina, kad būtent politikų rankose yra sprendimai, kurie galėtų efektyviausiai sumažinti alkoholio vartojimą.
„Pirmiausiai reikia nustoti reklamuoti tai, ko vartojimą mes norime sumažinti. Šiuo metu valstybė yra užsikrovusi sau naštą įvairiais apribojimais, kuriuos labai sudėtinga prižiūrėti. Gėrimų kainą galima padidinti, kad jie būtų vaikams per brangūs. Taip pat alkoholio prekeiviams reiktų nustatyti atitinkamą atsakomybę. Dabar verslininkas, kuris buvo viena kartą pagautas, kitą – tiesiog atsargesnis. O jei licenzija atimama – tai įmonei. Tokiu atveju ji likviduojama, atidaroma kita ir toliau prekiaujama. Mechanizmas visiškai neefektyvus. Teoriškai egzistuoja, praktiškai – sunkiai pritaikomas“, – tvirtina docentas.
Komentaras
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas:
- Pirmiausia tėvai patys turėtų liautis gerti. Tada bus rodomas teigiamas pavyzdys. Vaikų nereikia auklėti žodžiais. Reikia auklėti save, o jie jau patys seks mūsų pavyzdžiu.
Visuomenėje vyrauja požiūris: „Truputis alkoholio nepakenks.“ Nors vaikams ir sakoma, kad jie dar per maži vartoti svaigiuosius gėrimus, jie mato pavyzdį. Susiformuoja požiūris: „Kai būsiu didelis, ir aš galėsiu“. Tuomet, natūralu, vaikai stengiasi kuo greičiau tapti didesni, išbandyti tą suaugusiųjų gyvenimą. Taip atsiranda pirmieji bandymai išgerti, kurie dažnai būna skaudūs. Pasąmonė įsimena tam tikras būsenas, tad vėliau gyvenime, žmogų užgriuvus tam tikriems sunkumams, pasąmonė gali atkartoti tas būsenas ir pakuždėti: „Išgerk ir tau palengvės“. Alkoholio pramonė prie potraukio alkoholiui taip pat labai prisideda. Reklamos matomos per viešus renginius, prekiniai ženklai puikuojasi ant palapinių, skėčių ir formuoja tam tikrą „antikultūrą“,“ – įžvalgomis dalijosi tėvų forumo tarybos pirmininkas.
Komentuoti: