Vaikų maitinimo klausimai ugdymo įstaigose po kilusio skandalo dėl vieno sostinės privačių darželių valgiaraščio pakeitimo vėl atsivėrė it piktžaizdė. Tėvai pasirašinėja peticiją, kad galėtų dalyvauti organizuojant mitybos procesą. Tačiau institucijų atstovai ir parlamentarai juos ramina – pokyčių laukti ilgai neteks.
Įteisinus Švietimo įstatymo pataisas, šios įpareigotų, kad tiek mokyklose, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose vadovai būtų atsakingi už vaikų maitinimą. Taip pat privalomu taptų valgiaraščio derinimas su tėvais.
Įtvirtins įstatyme
Seimo narys, Žaliųjų partijos atstovas Linas Balsys (nuotr.) dar kartą įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis bus išspręstas daugelis vaikų maitinimo ugdymo įstaigose klausimų. Tiesa, pasigirdo būgštavimų, kad dėl to gerokai išsipūs maitinimo kaina. Tačiau L.Balsys tokią baimę laiko nepagrįsta. „Už tą pačią kainą galima nupirkti įvairių produktų. Problema yra ne čia. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos maisto normos matuojamos kalorijomis, tačiau neatsižvelgiama į sveikos mitybos rekomendacijas, kurias pateikia Pasaulio sveikatos organizacija. O kai matuojama kalorijomis, ką turime? Padaromas viešasis pirkimas ir vaikų racione atsiranda įvairūs riebalai, majonezai ir kiti populiarūs bei prieinami, tačiau ne patys sveikiausi produktai. Prieinama iki tokio absurdo, kad dėl to, jog neatitinka ministro išleisto aprašo, darželis nubaudžiamas, nes vaikus maitina sveikai.
Todėl atsirado ir šitos Švietimo įstatymo pataisos. Jos pirmiausia įpareigotų, kad tiek mokyklose, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose vadovai būtų atsakingi už vaikų maitinimą. Taip pat privalomu taptų valgiaraščio derinimas su tėvais. Jie turi teisę žinoti, už ką moka pinigus ir kuo yra maitinami jų vaikai. Be to, į viešųjų pirkimų reikalavimus būtų įtraukti sveikos mitybos reikalavimai. Jei šiuos dalykus pavyktų įteisinti, nebeatsirastų tokių maitinimo įstaigų, kurios dalyvauja konkurse, pasiūlo nulį ir konkursą laimi. O po to perka, ką nori“,– dėsto parlamentaras.
Purkštavo, bet pažadėjo tobulinti
L.Balsio minėtas nubaustas darželis – viena sostinės privačių ugdymo įstaigų. Praėjusią savaitę ji viešai nuskambėjo dėl nesutarimų su Sveikatos ir apsaugos ministerija (SAM). Televizijos laidoje situacija privačiame darželyje, kuriame po valstybinės įstaigos patikrinimo vaikai privalo valgyti pagal ministerijos nurodytą valgiaraštį, pasipiktinusi vilnietė sulaukė žaibiškos valdininkų reakcijos. Tiek darželio direktorė, tiek susirūpinusi mama, tiek maisto tiekėja buvo pakviestos į SAM pasikalbėti.
Susitikimo metu aktyvi mama buvo pabarta, kad pirmiau nesikreipė į ministeriją. O dėl netinkamo maitinimo pateiktas siūlymas lopšelinukui-darželinukui įdėti užkandžių dėžutę. Nors tą ministro įsakymas draudžia ir vienintelis atneštinis užkandis gali būti tik motinos pienas.
Nors parlamentaro L. Balsio Švietimo įstatymo pataisų galbūt nebus būtina sulaukti, kad pokyčiai įvyktų. Mat SAM vis dėlto pažadėjo rekomendacijas vaikų maitinimo organizavimui peržiūrėti. Tą patvirtino ir nuo liepos valgiaraščių derinimą iš visuomenės sveikatos centrų perimančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai.
Atitiks realybę
VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė (nuotr.) sako, kad jau pusmetį vykdomi valgiaraščių derinimo perėmimo darbai. Kol kas esminiai pasikeitimai - techniniai. Sudaryta prašymo forma, kad įmonėms nereikėtų galvoti, ką ir kaip užpildyti. Taip pat parengtas valgiaraščio formos pavyzdys bei rekomendacijos bendrojo ugdymo mokykloms, ikimokyklinio, socialinio ugdymo įstaigoms ir stovykloms bei penkiolikos dienų siūlomas mokyklų valgiaraštis pietų daviniui.
A.Išarienė pastebi, kad trūkumų tikrai yra. „Pavyzdžiui, vaikams pietums duodama iki septynių šimtų gramų maisto. Toks kiekis nėra proporcingas. Arba, pagal šiandieninį reikalavimą, pietums turi būti patiekiamos ir daržovės, tad jei patiekiamas varškės apkepas ar blyneliai su varške, rekomenduojamos morkų salotos. Tačiau jų niekas nevalgo. Tuomet kyla klausimas, ar valgiaraščiai turi atitikti tik teoriją?
Kita problema – literatūra, kurią įmonės naudoja kaloringumui nustatyti. Tam skirtos lentelės yra patvirtintos prieš trylika metų. Maisto produktų gamybos technologijos pasikeitė, tad ten pateiktas maisto kaloringumo vidurkis ne visais atvejais atitinka. Manome, kad turime grįžti ir peržiūrėti valgiaraščio reikalavimus. Jie turi būti įgyvendinami realiame gyvenime. O kad to pasiektume, turime į procesą įtraukti visus“,– įsitikinusi A.Išarienė.
Užmojų daug
Naujose rekomendacijose VMVT išbraukė kompotus ir sulčių gėrimus, nes tai – cukraus šaltinis, esama ir daugiau pasikeitimų, kurie šiuo metu derinami su Lietuvos dietologų draugija. „Mūsų rekomendacijose pagrindinį dėmesį siūlysime kreipti į baltymų šaltinį, daugiau daržovių ir vaisių. Tiek tėvai, tiek institucijos sutinka, kad maistas turi būti gaminamas iš aukštos ir geros kokybės produktų. Kitas svarbus dalykas, kad tai, kas surašyta receptūroje ir būtų sudėta, o tai priklauso nuo virtuvių darbuotojų sąžiningumo. Todėl galvojame apie naujus kontrolės priemones ir metodus. Valgiaraščiai turėtų būti ugdymo įstaigų internetiniuose tinklalapiuose. Taip pat norime, kad jie būtų suderinti su darželio ar mokyklos tėvų komitetu.
Be to, jau esame pateikę pasiūlymų ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kad įmonės, kurios yra padidintos rizikos ar nepatikimų įmonių sąraše, negalėtų dalyvauti konkursuose. Manome, kad į sutartis turėtų būti surašyti ne patiekalai, kurie bus gaminami, o produktai. Tarp jų turi atsidurti vietinių augintojų produkcija“,– užmojus vardija VMVT Maisto skyriaus vedėja. Ir akcentuoja, kad pokyčius pradėti reikia nuo savivaldybių.
Komentaras
Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė:
- Vienas pirmųjų mano darbų Sveikatos komitete, tai prašymas surinkti visą informaciją, kaip yra maitinami Vilniaus miesto darželinukai. Turiu viziją ir norą, kad sostinės vaikai būtų maitinami sveikais, ekologiškais maisto produktais iš lietuviškų ūkių. Komentuoti, dėl ko nesusikalba tėvai ir Sveikatos apsaugos ministerija, nenorėčiau, nes akivaizdu, jog abiejose pusėse yra tiesos.
Nuomonė
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė:
- Manau, kad darželių valgiaraščiai dažniausiai atitinka keliamus reikalavimus. Tačiau patys reikalavimai neatitinka šių laikų realijų. Anksčiau maistas būdavo grynesnis, natūralesnis, nebuvo blogųjų angliavandenių pertekliaus. Šiandien valgiaraščių sudarymas remiasi tinkamu baltymų, riebalų ir angliavandenių balansu bei kalorijomis. Taip, galbūt valgiaraščiai šiuos reikalavimus atitinka, bet yra labai didelis skirtumas, iš kokių maisto produktų šias maistines medžiagas gauname. Pavyzdžiui, riebalų organizmui reikia ir sočiųjų ir nesočiųjų, baltymų – tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės. Reikia ir žuvies, kuri patiekiama retai. Jei kalbėsime apie angliavandenius, valgiaraščiuose dažniausiai vyrauja paprastieji arba kitaip tariant – blogieji. O šiais laikais vis daugiau vaikų tunka, serga, yra alergiški, sveikų rasti sudėtinga. Tad kalbėti apie vaikų sveikatą, kai ji žalojama neteisinga mityba nuo mažų dienų, sudėtinga. Juk vaikai ugdymo įstaigose valgo daugiau nei namuose. Todėl čia reikia pradėti nuo ligų prevencijos, kuri yra neatsiejama nuo mitybos ir fizinio aktyvumo.
Komentuoti: