Pastaruosius dvejus metus Lietuvoje, pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistų, nebuvo užfiksuotas nė vienas pasiutligės atvejis. Žinia puiki, tačiau specialistai perspėja likti budriems ir perkant augintinius iš svečių šalių atkreipti dėmesį, ar jie paskiepyti.
Europoje reguliariai gaunami pranešamai apie importuojamus gyvūnus, dažniausiai šuniukus, iš pasiutlige infekuotų šalių. Tai kelia pavojų laisvoms nuo pasiutligė šalims.
Skaudūs atvejai
„Europoje reguliariai gaunami pranešamai apie importuojamus gyvūnus, dažniausiai šuniukus, iš pasiutlige infekuotų šalių. Tai kelia pavojų laisvoms nuo pasiutligė šalims. Prieš kelerius metus Ispanijoje buvo itin skaudus atvejis. Šeima įsigijo pasiutlige sergantį šuniuką iš Maroko, kuris įkando vaikui, ir viskas baigėsi mažamečio mirtimi. Be to, neseniai atrasti nauji šikšnosparnių pasiutligės virusų variantai. Tai reiškia, jog reikalingos mokslinės studijos, kurios padėtų įvertinti dabartinių vakcinų efektyvumą nuo šių padermių kitiems sausumos žinduoliams. Šiuo metu pasaulyje pasiutligės vakcinacija įvardijama kaip viena didžiausių sėkmių žmonijos istorijoje, leidžianti apsaugoti nuo šios ligos žmones ir gyvūnus“, - sako
instituto Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė.
NMVRVI vykdo įvairias programas, tarptautinius projektus, atlieka rizikos vertinimą, naminių ir laukinių gyvūnų stebėseną. Be to, tai vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur atliekami ir pasiutligės tyrimai.
Nauja programa
Lietuvoje jau devynerius metus laukinių gyvūnų vakcinacija vykdoma du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. „Įvertinus programos efektyvumą, nuo šių metų vakcinacija vykdoma pagal naują Europos Komisijos programą. Nuo šiol jaukai su vakcina mėtomi ne visoje Lietuvoje, o tik pasienyje, kitaip dar vadinamose buferinėse zonose su kaimyninėms šalims; Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Maža to, siekiant kuo geresnių rezultatų, vakcinos mėtomos šiose zonose dvigubai tankiau. Kodėl? Tai, jog mūsų šalyje nėra užfiksuotų naujų pasiutligės atvejų, dar nereiškia, kad jų nebebus. Liga nepaiso sienų. Vadinasi, jei kaimyninės šalys ne taip efektyviai kovoja su šia liga, ji gali išplisti ir Lietuvoje“, - sako dr. I.Jacevičienė.
Plėtojant diagnostinius pasiutligės tyrimus, mūsų šalyje nemažai dėmesio skiriama ir pasiutligės vakcinacijos efektyvumo tyrimams. NMVRVI atlikti tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo priemonės yra efektyvios. Vakcinacijai nuo pasiutligės naudojama nusilpninta pasiutligė
SAD Berne viruso vakcininės padermės
Lysvulpen vakcina („Bioveta“, Čekijos Respublika). Vakcina sudėta į kapsulę, padengtą masalu, kurios sudėtyje yra tetraciklino hidrochlorido. Laukiniam gyvūnui suėdus masalą, plyšta kapsulė, kuri pažeidžia burnos gleivinę. Per ją vakcina partenka į organizmą ir aktyviai imunizuoja laukinį gyvūną nuo pasiutligės.
Gali prisidėti visuomenė
„Gyvename itin mobiliame pasaulyje, kuriame žmonės migruoja dėl įvairiausių priežasčių: siekdami pažinti svečias šalis, pagerinti ekonominę padėtį, mokslo tikslais, neretai vengdami persekiojimo, karų. Lietuva nelieka šių procesų nuošalyje. Todėl reikia tinkamai įvertinti pasiutligės riziką. Gyventojams, atsitiktinai susidūrus su laukiniais gyvūnais ne tik Lietuvoje, bet ir kelionės metu svečiuose šalyse, nederėtų pamiršti atsargumo. Kiekvienam patarčiau vengti kontakto su laukiniais ar valkataujančiai gyvūnais, net jei jie atrodo labai mieli. Įkandus nedelsiant kreiptis į medikus dėl pasiutligės imunoprofilaktikos. Taip pat pastebėjus keistai besielgiančius gyvūnus, nesvarbu ar naminius, ar laukinius, informuoti artimiausias valstybinės veterinarijos tarnybos specialistus“, - pataria dr. I. Jacevičienė.
Ypatingą dėmesį reikia skirti šunų sveikatos priežiūrai ir vakcinacijai skleidžiant daugiau informacijos šunų savininkams, keliaujantiems į endemines pasiutligės šalis.
Pasak dr. I.Jacevičinės, augintinių savininkams reikėtų nepamiršti nuolat rūpintis savo gyvūnais ir sistemingai vakcinuoti nuo pasiutligės.
Tarp kitko
Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos infekcija, plintanti per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškianti progresuojančiu kamieniniu encefalitu. Šia liga serga ir žmonės, ir gyvūnai.
Pasaulyje, išskyrus Antarktidą,kasmet nustatoma daugiau kaip 55 tūkst. žmonių mirčių nuo pasiutligės atvejų Daugiau nei 98 proc. žmonių mirčių atvejų buvo nustatyti dėl pasiutlige infekuotų šunų įkandimų.
Pasiutligės rizika Pietryčių Azijos šalyse yra visai kita nei Europoje. Apskaičiuota, kad šiame regione pasiutligė gresia 608 milijonams žmonių.
Komentuoti: