Sveikai maitintis reikia žinių ir stiprios motyvacijos

Evelina Machova
2015-04-13
Antsvoris ir nutukimas, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir didelis cholesterolio kiekis kraujyje - vienos dažniausių mirčių priežasčių pasaulyje ir joms, kaip žinia, didelės įtakos turi mityba. Džiugina, kad vis daugiau žmonių rūpinasi sveikata ir tuo, ką valgo. Netrukus vartotojai etiketėse matys išsamią informaciją apie maisto produkto maistingumą – maistingumo deklaraciją. Specialistų teigimu, ji padės rinktis sveikesnius produktus.
Sveikai maitintis reikia žinių ir stiprios motyvacijos
Kitąmet maisto produktų etiketėse bus privaloma nurodyti maistingumo deklaraciją. Tai informacija apie maisto produktų energinę vertę ir tam tikras jų sudėtyje esančias maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius ir kt.).

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistų, vartotojai ir jų maisto produktų pasirinkimas yra labai svarbūs sprendžiant nutukimo, širdies ir kitų kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto problemas. Sveikatai nepalankių maisto produktų gausa, jų prieinamumas, ypač kainos atžvilgiu, aktyvios pardavimų strategijos ir informacijos vartotojams stygius sunkina sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimą.
Instituto specialistų įsitikinimu, maisto produktų ženklinimas nurodant maistinę vertę - vienas būdų informuoti vartotojus apie maisto produktų sudėtį bei padėti jiems tinkamai pasirinkti.
 
Pernai gruodį ES įsigaliojo naujas dokumentas, dėl informacijos pateikimo vartotojams apie maisto produktą. Viena naujovių šiame dokumente yra tai, kad jau kitąmet maisto produktų etiketėse bus privaloma maistingumo deklaracija. Šiuo metu maistingumo deklaraciją reikia nurodyti tik tuomet, kai pateikiami vadinamieji teiginiai apie maisto produkto maistingumą, pvz., „skaidulinių medžiagų šaltinis“, „daug kalcio“ ir panašiai.

Maistingumo deklaracija – tai informacija apie maisto produktų energinę vertę ir tam tikras jų sudėtyje esančias maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius ir kt.). NMVRVI specialistai primena, kad pasirenkant maisto produktus reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į energinę vertę, bet ypač į tokius sveikatai svarbius mitybos faktorius kaip sočiųjų riebalų, cukrų ar druskos kiekis. Beje, žodis „cukrūs“ apima ne tik cukrų (sacharozę), bet ir kitus monosacharidus ir disacharidus (pvz., gliukozę, fruktozę, galaktozę, laktozę). Pasak specialistų, juos gamintojai, žinodami sudedamąsias dalis, gali ne tik apskaičiuoti teoriškai, bet ir pasitikrinti praktiškai. Gamintojas atsakingas už tai, kad maisto produkto etiketėje nurodyta informacija būtų teisinga ir atitiktų realiai produkte esančius maistinių medžiagų kiekius. Instituto laboratorijos turi visas galimybes bei tyrimo metodus tiksliai nustatyti produkto maistingumą, įskaitant druskos ar cukrų kiekį.


Tarp kitko
Privalomoje maistingumo deklaracijoje nurodoma ši informacija:
energinė vertė,
riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai.
Maistingumo deklaracija nurodoma 100 g arba 100 ml maisto produkto, o papildomai gali būti nurodoma 1 porcijai.
Privalomos maistingumo deklaracijos turinys gali būti papildytas nurodant vienos arba kelių šių medžiagų kiekius: mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, poliolių, krakmolo, skaidulinių medžiagų, vitaminų ar mineralinių medžiagų.


Interviu
Apie lietuvių mitybos įpročius ir nepalankiausius produktus sveikatai L.S. kalbina NMVRVI Mitybos skyriaus vedėją Iloną Drulytę.

- Atrodo, kad apie sveiką mitybą kalbama nemažai, tačiau įvairiausi tyrimai rodo, kad mitybos įpročiai nesikeičia taip, kaip norėtumėme. Kaip manote, kodėl?
- Sveikai maitintis reikia tam tikrų žinių, o neretai - ir stiprios motyvacijos, valios. Juk pakeisti įpročius nėra lengva. Vis dar yra nemažai sakančiųjų, kad sveikai maitintis - brangu. Įvairių apklausų metu vartotojai nurodo, kad vienas pagrindinių kriterijų, renkantis maisto produktus, yra kaina. Tai reiškia, kad maisto produktus vartotojas renkasi ne pagal mitybinę vertę ar net ne pagal skonį, o pagal kainą. Netinkami mitybos įpročiai, nutukimas labiau būdingas neturintiems palankių socialinių ar ekonominių sąlygų žmonėms. Tokios tendencijos vyrauja visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Tačiau reikia sutikti ir su tuo, kad po truputį formuojasi ir naujos tendencijos.


- Mitybos specialistai dažnai akcentuoja, jog norėdami būti sveiki turime sumažinti druskos ir cukrų vartojimą. Atrodo, kad žiupsneliu druskos pagardintos salotos ar nedidelis šaukštelis cukraus į kavą tikrai nepakenks. Kiek šių produktų rekomenduojama suvartoti per dieną?
- Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvartoti iki šešių šaukštelių cukrų (1 šaukštelis – 4 g cukrų, tai nubrauktas arbatinis šaukštelis) ir iki 5 gramų druskos – maždaug šaukštelį. Žiupsnelis druskos į salotas ar šaukštelis cukraus į kavą nepakenks, jei įvertinsime, kad druskos ar cukrų nepadauginome jų gaudami per dieną su kitais maisto produktais. Yra nemažai produktų, apie kuriuos visai nepagalvojame – pavyzdžiui, medus, vaisių sultys ar nektarai, kiti saldūs gėrimai – šiuose produktuose yra be galo daug cukrų. Beje, druskos pakankamai gauname valgydami jau paruoštus maisto produktus (pvz., duoną, sūrį).

- Sakote, kad ir medų, ir vaisių sultis, kuriuos laikome kaip ir sveikais produktais, vis dėlto reikėtų vartoti atsargiai?
- Pradėkime nuo to, kad cukrūs yra ne tik visiems įprastos baltos cukraus kruopelės, bet ir kiti disacharidai ir monosacharidai, pavyzdžiui, fruktozė, gliukozė, laktozė, galaktozė ir taip toliau. Taigi tiek meduje, tiek ir vaisių sultyse gausu cukrų. Vaisiuose taip pat, bet būtent jie į dienos cukrų normą neskaičiuojami, nes vaisiai, greta cukrų, turi ir labai naudingų žmogaus organizmui skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų ir kt. Vaisių sulčių ar medaus atsisakyti nebūtina, tik reikia galvoti ir skaičiuoti, kiek per dieną jų, o taip pat ir cukrų iš kitų šaltinių suvartojame. Juk jų yra ir kituose produktuose, Medus - geras produktas, bet cukrų prasme jis prilygintinas cukrui..


- Užsiminėte, kad daugiausiai problemų dėl cukrų kyla, nes dauguma produktų yra gausiai jais pagardintiGal galėtumėte pateikti pavyzdžius?
- Pavyzdžiui, ką mėgsta mūsų vaikai? Glaistytus varškės sūrelius. Viename sūrelyje vidutiniškai yra maždaug trys šaukšteliai cukrų. Arba geriamasis vaisinis jogurtas. 200 ml stiklinė šio gėrimo – šeši šaukšteliai cukrų, tai yra visa paros norma. Arba, kad ir sausi pusryčiai, kurie mėgstami tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų. Atlikome tyrimus ir paaiškėjo, kad daugelyje sausų pusryčių, ypač kakaviniuose , cukrų kiekis sudaro praktiškai trečdalį gaminio. 
Atrodo, valgome sausus pusryčius, gauname angliavandenių iš grūdų ir kitų naudingų medžiagų, bet kartu ir be galo daug cukrų. Vadinasi, rinkdamiesi turėtume atidžiau perskaityti etiketes. Be to, renkantis sausus pusryčius reikėtų atkreipti dėmesį, kad gamintojai produkto energinę vertę nurodo vienos porcijos, kurią sudaro maždaug 30 gramų. Joje yra vidutiniškai vienas ar du šaukšteliai cukrų.
 
- O kaip druska?
- Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau nei penkis gramus druskos per parą. Daugelis žmonių mano, kad druskos nevartoja daug, žiupsneliu kitu pagardina ruošiamą maistą. Bet visai pamiršta, kad druskos yra ir kituose paruoštuose produktuose. Pavyzdžiui, labai mėgstamuose lietuvių produktuose - rūkytuose mėsos gaminiuose ar rūkytoje, vytintoje žuvyje - šimte gramų yra visa druskos paros norma. Kitas pavyzdys - konservuotos daržovės, jų etiketes taip pat reikėtų atidžiau skaityti.
Visai neseniai vaikų ugdymo įstaigose tyrėme patiekalų maistingumą. Rezultatai nustebino. Pavyzdžiui, tirdami tik antrus patiekalus nustatėme, kad juose yra per tris gramus druskos. Pabrėžiu, tik antrame patiekale! Vadinasi vaikas pietaudamas mokykloje gauna praktiškai visą druskos dienos normą.

- Vadinasi, tiek cukrų, tiek ir druskos per parą suvartojame kur kas daugiau, nei reikėtų. Tačiau atsisakyti šių produktų sunku, juk tuomet maistas nebus toks gardus...
- Skonį galima lavinti, sunku būna gal pirmas dvi tris savaites, po to receptoriai pripranta. Nesakau, kad reikia druską ir cukrų visiškai išbraukti iš raciono, tiesiog raginame pagalvoti, ką valgome ir šiek tiek paskaičiuoti. Tarkim, dažnai manome, kad įvairūs namie virti kompotai ar parduotuvėje pirktos sultys sveikiau. Su tuo nesutikčiau. Sveikiau būtų, jei išgertume stiklinę vandens ir suvalgytumėme vaisių. Naudos būtų kelis kartus daugiau, o kainos prasme – kur kas pigiau. Gaminant patiekalus, siūlyčiau druską keisti įvairiausiais prieskoniais. Tiek mėsa, tiek žuvis, tiek daržovės turi skonį ir jo nereikia „permušti“ druska. Kraunant pirkinių krepšelį rekomenduočiau ne tik lyginti kainas, bet ir produktų maistingumą. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris