Auksinis sportininko amžius
Įvairiose sporto šakose ryškiausias pergales sportininkai pasiekia, būdami įvairaus amžiaus. Rūta Meilutytė, iškovojusi olimpinės čempionės titulą Londone, buvo viena jauniausių tų žaidynių nugalėtojų – ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio 2012 m. liepą ji kopė būdama 15 metų 4 mėnesių ir 11 dienų. Kiek metų mes dar galime tikėtis medalių iš „auksine žuvele“ vadinamos sportininkės? Plaukikų karjera, lyginant, pavyzdžiui, su krepšininkais, lengvaatlečiais ar šauliais, kur kas trumpesnė. Nors tituluočiausias visų laikų sportininkas, 18 olimpinių aukso medalių laimėjęs amerikietis plaukikas Michaelas Phelpsas, kalba apie Rio de Žaneiro olimpines žaidynes 2016 metais. Tada jam bus 31 metai...
Pavyzdžiui, sportinės gimnastikos atstovės pirmąsias ryškias pergales jau suaugusiųjų varžybose iškovoja, sulaukusios vos 13 ar 14 metų. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias dailiojo čiuožimo atstoves.
Plaukimas – ne išimtis. Amžius (kad ir kaip keistai tai skambėtų, kai kalbama apie 15 ar 17 metų sportininkę) ypač merginų organizme įneša tam tikrų permainų, todėl kai kurios perspektyviomis vadintos atletės vėliau ryškių pergalių nebepasiekia.
Ištvermės rungčių atstovai (bėgimas, slidinėjimas, dviračių sportas) savo „aukso amžiumi“ vadina 27-35 m. Todėl kai 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių vyrų maratono bėgimą laimėjo 21 m.Samuelis Wanjiru iš Kenijos, daugeliui tai buvo netikėtumas. 2011 m. šis sportininkas žuvo.
 
Patys vyriausi – šauliai
Vyriausiu visų laikų olimpinių žaidynių dalyviu buvo austras Arthuras von Pongraczas. Kai dalyvavo 1936 m. Berlyno vasaros olimpinių žaidynių šaudymo varžybose, jam buvo 72 metai ir 49 dienos.

Vyriausio olimpinio čempiono titulas irgi priklauso šauliui. 1912 metų olimpinėse žaidynėse čempionu tapo Oscaras Swahnas (nuotr.). Švedas trečiąjį aukso medalį iškovojo būtent tėvynėje vykusiose žaidynėse – tada jam buvo 64 metai ir 280 dienų. O ketveriais metais anksčiau, būdamas 60-ies, jis 1908 m. žaidynėse ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio kopė du kartus...
Moterys tokiu ilgaamžiškumu pasigirti negali. Vyriausia visų laikų olimpietė yra britė Lorna Johnstone, kuri Miuncheno žaidynėse 1972 metais dalyvavo, būdama 70.
Vyriausios visų laikų olimpinės čempionės titulas priklauso amerikietei Lidai Peyton Pollock, kuri su komandos draugėmis kopė ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio šaudymo iš lanko varžybose 1904-aisiais. Olimpinei čempionei triumfo dieną buvo 63 metai ir 333 dienos.
Dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė svariausią pergalę – olimpinį aukso medalį – iškovojo 2000 metais Sidnėjuje. Tada šaulei buvo 34-eri. Karjeros ilgaamžiškumo jai galėtų pavydėti daugelis. Nors mes D.Gudzinevičiūtę dažniausiai minime, kaip pirmąją nepriklausomos Lietuvos olimpinę čempionę, verta priminti, kad dar 1988 metais ji yra tapusi Europos čempione. Iš viso dalyvavusi penkeriose olimpinėse žaidynėse buvusi sportininkė karjerą baigė, sulaukusi 46-erių. Londono žaidynėse ji užėmė 14 vietą.
Kad negalvotumėte, jog penktą ar šeštą dešimtį pradėję sportininkai dėl medalių olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik XX amžiaus pradžioje vykusiose varžybose, galima paminėti japoną Hiroshį Hoketsu. Londono žaidynėse 2012 m. jis dalyvavo žirginio sporto varžybose – vyriausiam dalyviui buvo 71-eri, jis išjodinėjimo rungtyje užėmė 40-ą vietą. Įdomu, kad pirmose olimpinėse žaidynėse H. Hoketsu dalyvavo 1964 m...
 
Dabartinė medicina ilgina karjerą
Neseniai 50-metį paminėjęs Arvydas Sabonis paskutines oficialias rungtynes sužaidė 2004 m. gegužės 15 dieną. Kauno „Žalgirio“ marškinėlius dabartinis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas vilkėjo, būdamas beveik 40 metų: „Jeigu mano jaunystės laikais būtume turėję tiek medikų, kito personalo ir tokio lygio priemones, kokias naudoja NBA klubai, krepšininkų karjera tikrai galėtų būti ilgesnė“, - yra sakęs A.Sabonis. Kitas NBA žaidęs aukštaūgis Žydrūnas Ilgauskas žaidė iki 36-erių. Ir A.Sabonis, ir Ž.Ilgauskas karjeros pradžioje buvo patyrę itin daug rimtų traumų, tačiau medikai ir reabilitologai sugebėjo šiuos aukštaūgius „pastatyti ant kojų“, nors buvo skeptikų, kurie teigė, kad jų karjera bus baigta, nesulaukus nė 30 metų.
 
Komentaras
Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas:

- Jeigu žiūrėsime į sportininko fiziologiją, jis galimybių piką pasiekia, būdamas maždaug trisdešimt penkerių metų. Ir bemaž dešimt metų, jeigu nekamuoja traumos, gali mėginti jį išlaikyti. Aišku, pavyksta ne visiems. Ir ne visose sporto šakose. Bet iki trisdešimt penkerių sportuoti gali ir aukščiausio lygio atletai. Komandinėse sporto šakose – krepšinyje, futbole ar ledo ritulyje – gali būti ir išimčių, tačiau keturiasdešimties sulaukę sportininkai jau nėra retenybė. Naujausiu pavyzdžiu galiu pavadinti daugiakovininkę Austrą Skujytę, kuri po motinystės atostogų grįžta į didįjį sportą. Beveik neabejoju, kad ji įvykdys Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atrankos normatyvą ir vyks į Braziliją. Ten ji bus viena vyriausių daugiakovės rungties dalyvių, bet tikrai gali kovoti dėl medalių, nors Austrai dabar jau 35-eri.
Aišku, yra sporto šakų, kur patirtis yra svarbesnė už ypač gerą sportinę formą. Šaudymas, šaudymas iš lanko, jojimas, automobilių ralis – tai sporto šakos, kuriose sėkmingai startuoja atletai, įžengę ir į penktą, ir į šeštą dešimtį.