Specialistų rekomendacijos saugioms iškyloms gamtoje

Evelina Machova
2016-07-28
Vasarą dauguma skubame iškylauti į gamtą ir, žinoma, neįsivaizduojame laisvalaikio praleidimo be maisto – kepsnių, dešrelių, daržovių, užkandžių – ruošimo. Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų, kurių priežastimi dažniausiai būna per maistą plintančios infekcijos. Specialistai iškylų metu ragina atkreipti dėmesį ir į geriamąjį vandenį, kuris šiltomis dienomis organizmui tiesiog būtinas.
Specialistų rekomendacijos saugioms iškyloms gamtoje
Kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E 250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir aminorūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Kad būtų išvengta pavojingų junginių susidarymo kepant mėsos gaminius ant grotelių, NMVRVI specialistai pataria kepimui naudoti tik gaminius, kurių sudėtyje nėra nitritų.

Ragina būti atidžius

Gaminant maistą iškyloje sunkiausia užtikrinti tinkamą higieną, todėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai rekomenduoja iš anksto sužinoti, ar iškylos vietoje bus geriamojo vandens šaltinis rankoms, gaminamiems produktams ar indams plauti. Priešingu atveju, smagi iškyla gamtoje gali visai nesmagiai baigtis ligoninėje. Pasak NMVRVI Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos Indrės Stoškuvienės, maisto produktų tinkamumo vartoti laikas vasarą sutrumpėja keliomis dienomis. „Karštomis dienomis maisto vartojimo laikas ribotas – praprastai dvi trys paros, todėl būtina atkreipti dėmesį į produkto tinkamumo vartoti terminą. Be to, nereikėtų pagaminto maisto šilumoje laikyti ilgiau nei dvi valandas“, - primena specialistė.

Turbūt daugelis neįsivaizduoja iškylos gamtoje be gardaus kepsnelio ant laužo. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E 250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir aminorūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Kad būtų išvengta pavojingų junginių susidarymo kepant mėsos gaminius ant grotelių, NMVRVI specialistai pataria kepimui naudoti tik gaminius, kurių sudėtyje nėra nitritų. Prieš kepant, mėsą ar jos produktus reikėtų suvynioti į foliją, taip ji bus apsaugota nuo galimos tiesioginės liepsnos.
 

Mėsą ir jos produktus rekomenduojama kepti žemesnėje temperatūroje, kad kiek įmanoma sumažėtų jų apdegimo ir apanglėjimo rizika. Jeigu vis dėlto produktai apdegė, nuo jų būtina nupjaustyti apdegusias ar suanglėjusias vietas.
Siekiant išvengti žarnyno infekcinių ligų, vaisius ir daržoves prieš vartojimą reikia gerai nuplauti tekančiu vandeniu. Prieš valgant, jei įmanoma, rekomenduojama nulupti ir žievelę. Be to, specialistai pataria atkreipti dėmesį ir į vartojamą vandenį.

Skaidrus vanduo, ne visada geras
30 procentų šalies gyventojų vis dar naudoja šachtinių šulinių vandenį. Dauguma jų yra kaimuose, nedidelėse gyvenvietėse ir, kaip rodo tyrimai, didžiosios dalies tokio vandens vartoti negalima, nes jis nesaugus. Mat neretai šuliniai iškasti šalia tvartų, ar kitose vietose, kur vykdoma intensyvi ūkinė komercinė veikla. Taip į šulinius patenka nemažai teršalų.
 
„Bėda ta, jog žmonės vis dar mano, kad vanduo iš šulinio yra skanesnis ar net ir sveikesnis. Deja, realybė visai kitokia. Jei vanduo skaidrus, atrodo gražiai, dar nereiškia, kad jis yra geras. Dažnai šachtinių šulinių vanduo būna pavojingas dėl cheminės ir mikrobiologinės taršos. Su pastarąja galima kovoti virinant vandenį, tačiau cheminės taršos tokiu būdu nepanaikinsi. Nitritai ar nitratai nesuyra nei užvirinus, nei kitaip apdorojus vandenį. Jei žmogus nėra tikras, ar vanduo saugus, geriau jo ir nevartoti“, - sako Indrė Stoškuvienė.

Pavojingi teršalai
Kaip rodo tyrimai, didelės dalies šachtinių šulinių vanduo yra užterštas, tad maistui jo naudoti negalima. Pernai ištyrus 610 gyventojų cheminiams tyrimams pristatytus mėginius paaiškėjo, kad daugiau nei 13 procentų mėginių viršija leidžiamas nitratų normas. Tiriant vandenį dėl mikrobiologinės taršos iš 429 mėginių 20 procentų rasta daugiau nei leidžiama higienos normoje žarnyno enterokokų, E.coli bei koliforminių bakterijų.
 
Pasak specialistų, į Instituto laboratoriją atkeliauja ir labai prasto vandens. Pavyzdžiui, viename tirtame mėginyje nitratų kiekis normas viršijo dešimt kartų. Pasak specialistės, toks vanduo jokiais būdais negali būti vartojamas.
„Nitratais užterštas vanduo ypač pavojingas besilaukiančioms moterims ir mažiems vaikams, taip pat žmonėms, turintiems tam tikrų fermentų deficitą, vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiesiems kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis“, - sako I.Stoškuvienė.

Pasak specialistų, nitratai patekę į žmogaus organizmą, virsta nitritais, o šie oksiduoja kraujo hemoglobiną ir paverčia jį methemoglobinu. Methemoglobinemija - labai pavojinga liga, ypač kūdikiams. Lietuvoje buvo ir keletas mirties atvejų nuo jos. Pasak specialistų, žmogus gali mirti dėl vidinio deguonies bado.
 

Penkios specialistų rekomenduojamos taisyklės
1. Laikykitės higienos reikalavimų. Visada ir dažnai plaukite rankas prieš ruošiant valgį, visada nuvalykite maisto paruošimui reikalingą įrangą ir paviršius.

2. Termiškai apdorotus ir neapruoštus maisto produktus laikykite atskirai. Užkirskite kelią bakterijų patekimui nuo termiškai neapruošto maisto ant termiškai apdoroto. Neapruoštiems ir termiškai apdorotiems maisto produktams naudokite skirtingus indus bei įrankius. Šaldytuve maistą laikykite taip, kad jis nesiliestų su termiškai neapdorotais produktais.


3. Gerai termiškai apdorokite. Tinkamas virimas (kepimas) gali sunaikinti daugumą pavojingų mikroorganizmų. Verdant gyvūninės kilmės maistas turi pasiekti 70° C temperatūrą, kadangi taip sunaikinama netgi didelė mikroorganizmų koncentracija. Įsitikinkite, kad mėsos ar paukštienos išskirtos sultys yra šviesios, ne rožinės spalvos. Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.

4. Užtikrinkite maisto produktų laikymo temperatūrą. Nepalikite išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 valandas. Nesuvartotą ar greitai gendantį maistą nedelsdami atvėsinkite. Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnėje kaip 60° C temperatūroje.Nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve. Šaldytą maistą atitirpinkite šaldytuve, bet ne kambario temperatūroje.

5. Naudokite saugų vandenį bei maistą. Vartokite saugų vandenį. Siekiant inaktyvuoti mikrobiologinius patogenus, virimas, chloravimas ir filtracija yra svarbios priemonės.


Tarp kitko
Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos. Pasak specialistų, net ir į giliai esantį šulinį dalis vandens, ypač per pavasarinį polaidį, vasaros liūtis, patenka nuo žemės paviršiaus.

Į neuždengtą, netvarkingą, skylėtą šulinį ne tik priteka daugiau paviršinio vandens, bet ir prikrenta lapų, vėjo atneštų šiukšlių, į jį gali įkristi graužikai, smulkūs naminiai gyvūnai, kurie pūdami užteršia šulinį. Tokiais atvejais būtina išpumpuoti vandenį ir šulinį dezinfekuoti. Specialistai rekomenduoja periodiškai išvalyti šulinį net ir tada, kai nėra akivaizdžios grėsmės sveikatai.
NMVRVI rekomenduoja bent vieną kartą per metus, geriausia pavasarį, ištirti šulinio vandenį ir įsitikinti, ar jis saugus.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris