„Apibendrinus pastarųjų metų kontrolės duomenis, galima teigti, kad dažniausiai nekokybiškų maisto produktų randama mažose individualiose parduotuvėse, turgavietėse, kioskuose ar viešojo maitinimo įmonėse. Didžiuosiuose prekybos tinkluose, kur efektyviai veikia savikontrolės sistemos, pažeidimų nustatoma rečiau. Bet ir ten pasitaiko atvejų, kai prekiaujama maisto produktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, maistas laikomas netinkamomis sąlygomis, randama prekių be lydinčių dokumentų, sumaišytos gavimo partijos, produktai neteisingai paženklinti arba iš viso nuplėštos ženklinimo etiketės ir t. t. Labiausiai riziką keliantys produktai – šviežia mėsa, mėsos bei konditerijos gaminiai, salotos, mišrainės, padažai, pienas ir jo produktai“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Načienė.
 
Tendencijas patvirtino ir pastarųjų švenčių metu gautų gyventojų skundų tyrimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad dviejuose Jonavos ir Klaipėdoje prekybos centruose buvo prekiauta žuvimis su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais ir prastos kokybės, pakitusio skonio varške. Vienoje Mažeikių parduotuvėje kulinarijos gaminiai (keptos vištų šlaunelės) buvo laikomi netinkamomis sąlygomis. Dviejose Vilniaus rajone ir Kaune maisto produktais prekiaujančiose parduotuvėse rasta produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais. Vaisių ir daržovių kioske Vilniuje buvo nepaisoma higienos reikalavimų, o Klaipėdos kioske prekių kainos nebuvo nurodytos litais ir eurais.
 
Dėl patikrinimo metu rastų produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, patiekalų gamybos be technologinių aprašymų, nešvaros ir netvarkos, buvo laikinai sustabdyta valgyklos veikla Vilniaus rajone. Gyventojams informavus apie apsinuodijimo maistu įtarimus Vilniaus ir Kretingos kavinėse, Klaipėdos restorane ir Panevėžio kebabinėje, nustatyta, kad visose nurodytose viešojo maitinimo įmonėse buvo higienos pažeidimų, kai kur patiekalai buvo gaminami ne pagal receptūras ar iš nešviežių žaliavų.
 
„Beveik pusė šventiniu laikotarpiu gautų gyventojų skundų pasitvirtino, tačiau pasitaikė atvejų, kai buvo skųstasi nepagrįstai – nuvykus į vietą, nenustatyta jokių pažeidimų arba prekyboje nerasta nurodytų prekių. Skundai netiriami, pavyzdžiui, jei vartotojas nenurodo tikslaus maisto tvarkymo subjekto adreso, neįvardija galimai nesaugaus produkto ar patiekalo, suteikia per mažai tyrimui būtinos informacijos. Nepagrįstais laikomi ir nusiskundimai, kai tas pats asmuo tendencingai skundžia vieną ir tą pačią įmonę dėl panašaus pobūdžio nusižengimų, jei prieš tai inspektoriai kelių patikrinimų metu nenustato pažeidimų“, – sakė A.Načienė.