Perfrazuojant populiaraus kūrinio žodžius, Nemune ne tik ledai išplauks, bet ir fekalijos... Nors miesto savivaldybė jau atšaukė ekstremalią padėtį Vilniuje, kuri paskelbta, kai į Nerį įvykus avarijai pateko nuotekos, vis dar atliekami tyrimai ir skaičiuojami nuostoliai bei gamtai padaryta žala. Gyventojai taip pat nesijaučia saugūs. Juolab kad žvejai paviešino upėje nugaišusių žuvų nuotraukas.
Gyventojams, kurie įsikūrę arti Neries ir naudoja vandenį iš šachtinių šulinių, specialistai pataria įtarus, kad avarija galėjo turėti įtakos vandens kokybei, kreiptis į teritorinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri paims mėginius ir patikrins geriamojo vandens saugą.
Viceministras grėsmės nemato
Po nuotekų vamzdyno avarijos aplinkosaugininkai vandens mėginius ėmė ne tik Neryje, bet ir Nemuno žemupyje.
„Iš tikrųjų darėme viską, kas yra Aplinkos ministerijos kompetencijoje. Sveikatos specialistai galėtų ištirti bakteriologinius parametrus, bet šaltuoju metų laiku niekas nesimaudo ir nežinau, ar nuotekų išsiliejimas į upę galėtų turėti tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai.
Juk žmonės nei maudosi, nei geria vandenį iš Nemuno ar Neries. Kol kas nematau didelės grėsmės. Praktiškai viskas, kas pakliuvo į upę, nutekėjo, tad ką nors valyti nelabai reikia ir nelabai įmanoma“, - sakė
aplinkos viceministras Mindaugas Gudas.
Medikus ragina išlikti budrius
Visuomenės sveikatos specialistai tikina, kad iki šiol nėra gavę skundų, jog dėl Vilniuje įvykusios nuotekų avarijos piliečiai būtų apsinuodiję pavojingomis medžiagomis.
„Ėmėmės visų prevencinių priemonių, parengėme ir išsiuntėme raštus Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kad būtų sustiprintos apsinuodijimų nitratais, nitritais diagnostikos priemonės. Siekiame, kad medikai būtų budresni, neužmirštų Vilniuje įvykusio incidento ir, esant reikalui, iš karto imtųsi priemonių bei konsultuotųsi su toksikologais“, - sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Kadangi nesame susidūrę su panašiomis avarijomis, specialistų nuomone, negalima šimtu procentų garantuoti, jog gyventojams nekyla bent mažiausia grėsmė.
„Paprasčiausias būdas yra virinti vandenį. Tai apsaugos nuo mikrobinės taršos, - pataria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. – O viešai tiekiamą vandenį tiekėjai reguliariai tiria ir imsis visų reikiamų priemonių. Jeigu būtų kokia nors rizika, jie padidintų dezinfekciją ir informuotų vartotojus.
Problema gali būti tiems gyventojams, kurie įsikūrę arti Neries ir naudoja vandenį iš šachtinių šulinių. Šiuo atveju jeigu įtariate, kad avarija gali turėti įtakos šachtinių šulinių vandens kokybei, kreipkitės į teritorinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri paims mėginius ir patikrins geriamojo vandens saugą.“
Užsienio ekspertų neprireikė
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorinių tyrimų duomenys parodė, kad į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.
„Tyrimus atlikome Lietuvos aplinkosauginėse laboratorijose, kurias turi aštuoni regioniniai departamentai. Tik Klaipėdoje veikia Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija. Kai įvyksta avarija, kontrolės arba valstybinės stebėsenos tikslais specialistai ima mėginius ir atlieka išsamius tyrimus. Šiuo atveju dalyvavo trys laboratorijos.
Išskirtinais atvejais, jeigu ieškoma tokių medžiagų, kurių dar nesugebame išskirti, siunčiame mėginius į užsienio laboratorijas. Ypač su medicininėmis medžiagomis, kuomet atsirado nauja direktyva, reikalaujanti ištirti vaistų likučius. Dar nesame įsisavinę tų metodų, tad prireiktų užsienio ekspertų pagalbos“, - sako Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja Aldona Margerienė.
Komentaras
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys:
- Mano žiniomis, dar nėra atlikti tyrimai dėl mikrobiologinės taršos. Tikiuosi, kad tai yra daroma. Šis įvykis parodė, kad mūsų civilinės saugos sistema neveikia. Tai, kad buvo priimtas miesto valdžios sprendimas leisti nuotekas į upę ir argumentuojama, jog tai mažiausią žalą darantis sprendimas, atskleidžia, kad esame visiškai nepasiruošę.
Juk turėtų būti paruošti specialūs rezervuarai. Nueita paprasčiausiu keliu motyvuojant tuo, kad dabar žiema, žmonės nesimaudo, šaltyje teršalai ne tokie pavojingi ir bakterijos ne taip greitai dauginasi.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete planuoju inicijuoti klausymus, kad žinotume priežastis ir būtų galima imtis priemonių, jog tokiems incidentams būtų deramai pasiruošta.
Tarp kitko
Avarijos priežastims tirti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) viršininkė Laura Nalivaikienė sudarė komisiją iš VTPSI, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Kultūros paveldo departamento atstovų. Šiai komisijai pavesta nustatyti įvykusios avarijos priežastis, normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis, taip pat ir asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija.
Komentuoti: