Šiemet, liepos pirmomis dienomis, Varniuose (Telšių rajone) praūžusiame muzikos festivalyje „Bliuzo naktys“ Aplinkos ministerija ragino renginio dalyvius ir svečius neteršti gamtos, skatino sakyti „NE“ besaikiam vartojimui ir nebenaudojamų daiktų ne išmesti, o jais keistis. Renginio svečiai, prie ministerijos palapinės atnešę nebenaudojamų daiktų, galėjo gauti daugkartinio naudojimo maišelį.
Ant organizatorių pečių
„Be abejo, atsakomybė už aplinkos sutvarkymą pirmiausiai gula ant organizatorių pečių. Dažniausiai jie susitvarko tikrai sąžiningai. Tiesa, kartais, kaip, pavyzdžiui, prieš porą metų nuskambėjusiame „Karklės“ festivalyje, - atmestinai. Žinoma, tam įtakos turėjo ir stichija – liūtys. Bet žmonės irgi prisideda. Jeigu tu sugebi atsitempti į gamtą tam tikrą kiekį daiktų, maisto produktų ar taros, paskui juos išsinešti tuščius juk žymiai lengviau. Atliekos ne tik teršia aplinką, bet gali būti ir pavojingos. Pavyzdžiui, stiklo šukės gali sužaloti, ypač plaukiojant vandens telkinyje. Jeigu tokios atliekos nebus laiku sutvarkytos, nori nenori savivaldybė už jas vis tiek bus atsakinga“, - sako
aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Be abejonės, savivaldybėms tokie sezoniniai ir jau tradiciniais tapę renginiai yra didelis rūpestis. Vienos jų linkusios uždrausti, neleisti organizuoti tokių renginių. Kitos priešingai – nori, kad jų teritorijoje vyktų kuo daugiau švenčių ir gyventojai turėtų kur išeiti pasižmonėti, nors masiniai susibūrimai sukelia nemažai rūpesčių.
„Vieni susitvarko tą patį vakarą pasibaigus festivaliui ar sąskrydžiui, kiti - per savaitę. Manau, kad renginių metu turėtume daugiau dėmesio skirti prevencijai. Žmonės nėra tokie blogi ar niekšiški, kad norėtų tik šiukšlinti ir palikti sujauktą bei netvarkingą aplinką, bet jiems reikia sudaryti sąlygas tvarkytis. Juk žmogus atliekų nesitąsys su savimi maišelyje ar nebėgs jų pasidėti į automobilį.
Dažniausiai tai būna plastiko pakuotės, polietileniniai maišeliai, skardinės, stiklo tara. Manau, kad prikalbinsime ir užstato sistemos administratorių, jog didžiųjų švenčių vietose jie atsigabentų mobilų taromatą“, - sako K.Trečiokas.
Ministras nuramina, jog mūsų šalyje situacija tikrai nėra tokia tragiška kaip kai kuriose užsienio šalyse. Jam teko lankytis pasaulinėje parodoje Milane (Italijoje), kur prie pat įėjimo gyvatvorės buvo prikaišiotos plastikinių maišelių ir alaus skardinių.
Siūlo mainytis nereikalingais daiktais
Šiemet, liepos pirmomis dienomis, Varniuose (Telšių rajone) praūžusiame muzikos festivalyje „Bliuzo naktys“ Aplinkos ministerija ragino renginio dalyvius ir svečius neteršti gamtos, skatino sakyti „NE“ besaikiam vartojimui ir nebenaudojamų daiktų ne išmesti, o jais keistis.
Renginio svečiai, prie ministerijos palapinės atnešę nebenaudojamų daiktų, galėjo gauti daugkartinio naudojimo maišelį. Vieni įdomiausių daiktų, kuriuos mielai atsinešė renginio dalyviai – įvairūs bižuteriniai papuošalai, buitiniai prietaisai ir netgi vaikiškas vežimėlis.
„Norime, kad žmonės važiuodami į tokį renginį pasiimtų ne tik tai, kas būtiniausia, bet ir vieną kitą daiktą, kuris visiškai nereikalingas ir kurį galėtų neskaudama širdimi padovanoti kitam“, - gražia iniciatyva džiaugiasi ministras.
Festivalio organizatorius ir Aplinkos ministerijos atstovus nuliūdino nebent tai, jog UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsisakė vykdyti tiesiogines pareigas ir neprisidėjo prie to, kad šiame masiniame renginyje būtų atliekų rūšiavimo konteineriai. Jų renginio organizatoriai turėjo prašyti iš pakuočių tvarkymo organizacijų.
„Kalbėdamiesi su Telšių regioninių atliekų centru ministerijos atstovai išgirdo: „Mums neįdomu. Mes neturime konteinerių“. Tikrai žmogui ne vieta dirbti tokioje sistemoje, jeigu jam nerūpi aplinka ir kad būtų sutvarkomos atliekos. Ko gero, reikės kalbėtis su savivaldybių ir atliekų tvarkymo centrų vadovais, kad taip atsainiai negalima žiūrėti į aplinkos tvarkymą.
Mes tikrai esame parūpinę šimtus tūkstančių konteinerių ir kai man pasako, jog kuriame nors regionine jų trūksta – tai atsiprašau. Organizatoriai gali jų išsinuomoti. Surinkti atliekas iš karto į konteinerius yra žymiai pigiau negu paskui rankioti iš žolynų ir pagriovių“, - sako K.Trečiokas. Anot ministro, festivalio metu dalyviams reikėtų mandagiai vienas kitą paraginti nešiukšlinti.
„Jeigu žmogus numetė nuorūką ar šiukšlę, tiesiog jam pasakykite: tu padarei negerą darbą, kitą kartą gal galėtum rasti savyje jėgų to nebedaryti.
Iš tikrųjų visi nori atrodyti kieti. Tik tas kietumas dingsta, kai jie atlieka nekultūringą veiksmą – numeta butelį, skardinę ar nuorūką. Aš įsivaizduoju, jeigu jaunimo numylėtinis – roko žvaigždė ar baikeris - nulipęs nuo plieninio žirgo, pakels šiukšlę ir ją išmes į šiukšliadėžę, tai bus pats didžiausias kietumo įrodymas“, - neabejoja K.Trečiokas.
Taromatas buvo perpildytas
Aplinkos ministerija šią vasarą ketina atliekų prevencijos akcijas pristatyti ir kituose muzikos festivaliuose: liepos 29–30 d. Zaraso ežero saloje vyksiančiame muzikos ir pramogų festivalyje „Galapagai“, o rugpjūčio 5–6 d. „Roko naktyse“.
„Mes iš tikrųjų stengiamės po renginio palikti tokią teritoriją, kokią surandame, ir visais įmanomais būdais palaikyti tvarką. O šiais metais bendraudami su Aplinkos ministerija festivaliuose turime nemažai iniciatyvų.
Ką tik esame grįžę po festivalio „Bliuzo naktys“, kur pirmą kartą renginyje turėjome taromatą ir kvietėme žmones į jį sunešti visus butelius ir skardines. Ši iniciatyva labai pasiteisino, nes taromatas buvo perpildytas“, - sako festivalių „Galapagai“, „Bliuzo naktys“, „Roko naktys“ projektų vadovė Rasa Morkūnaitė.
Festivalių organizatoriai yra sukaupę nemažą patirtį, bet visada mato vietų, kur dar galima tobulėti.
„Šiais metais festivalyje labai norėjome turėti rūšiavimo konteinerių, bet susidūrėme su problema, kad ši sistema nėra funkcionali. Iš savo pusės galime inicijuoti įvairias akcijas, didelei žmonių masei parodyti, kaip reikia saugoti aplinką ir ugdyti jų teigiamus įpročius. Bet kai kurie vangiai žiūri į savo darbą ir tos iniciatyvos iš pradžių pasitinkamos teigiamai, bet kai reikia imtis konkrečių veiksmų, susiduriame su priešingu požiūriu“, - apgailestauja R.Morkūnaitė.
Kaip savivaldybėms sekasi tvarkytis su kalnais šiukšlių, kurias palieka festivalių dalyviai?
Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis:
- Labai džiaugiamės, kad pas mus Anykščiuose vyksta nemažai renginių. Aišku, visą laiką atliekų tvarkymo klausimams skiriame daug dėmesio. Bendrai žvelgiant, žmonės kulturingėja ir šiukšlių susidaro mažiau.
Šiukšlintojams visur ir visada turėtų būti rodomas nepakantumas. Aš pats, jeigu pamatau per automobilio langą išmetamą nuorūką ar šiukšlę, tikrai sustabdau ir sugėdiju vairuotoją.
Pas mus viešosiose vietose yra nemažai vaizdo kamerų, kurios tikrai pagelbėja. Be abejo, reikia ir tokiomis priemonėmis auklėti žmones.
Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas:
- Jeigu yra išduodami leidimai viešosiose erdvėse organizuoti renginius, organizatoriai yra įpareigojami sutvarkyti aplinką taip, kaip buvo prieš koncertą. Bent jau tie organizatoriai, kurie ne pirmus metus daro renginius, žino savo pareigas ir mes savo ruožtu išsireikalaujame, kad jų įsipareigojimai būtų vykdomi. Neseniai Vilniaus Vingio parke nuvilnijo didelis festivalis, trukęs tris dienas. Kelis kartus raginome, kad organizatoriai susitvarkytų aplinką. Organizatoriai žino: jeigu jie į savo pareigas žiūrės pro pirštus, kitais metais gauti leidimą ar turėti gerus santykius su savivaldybe, matyt, būtų daug sudėtingiau.
Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas:
- Be abejo, kai būna masinis renginys, kuris dažniausiai vyksta mūsų ežero saloje, pagalvoji apie tai, kad susikaups didesnis kiekis atliekų. Susiklosčiusią problemą sprendžiame kartu su renginio organizatoriais (juos įpareigojame tvarkytis) bei Zarasų miesto seniūne. Pavyzdžiui, tokie renginiai kaip festivalis „Mėnuo Juodaragis“ aplinkos tvarkymo problemą sprendžia sudarydami sutartis su komunalininku arba turi savanorius, kurie renginio metu renka šiukšles. Žinoma, Zarasams dar reikėtų ir papildomų šiukšliadėžių bei konteinerių. Tai dar labiau pagerintų situaciją.
Komentuoti: