Per metus suskaičiuojama bent dešimt itin grubių atliekų tvarkymo pažeidimų, kurie nuskamba per visą Lietuvą. Būna ir dar „gražiau“: kažkas pavojingas atliekas galimai suvertė apleistos fermos teritorijoje ir tikėjosi likti nenubaustas.
Cheminės medžiagos ištekėjo ir stipriai nuniokojo nemažą plotą, kad ir nenaudojamos, piktžolėmis apaugusios teritorijos. Teisėsauga jau pradėjo tyrimą. „Su pavojingomis atliekomis situacija liūdnesnė“, - pripažįsta ir aplinkos ministras.
Nesąžiningi verslininkai randa būdų, kaip pavojingas atliekas paversti nepavojingomis, tiesiog suteikiant joms nepavojingų atliekų kodą ir tvarkant kaip nepavojingas, pavyzdžiui, užkasant į sąvartyną.
Grubūs pažeidimai
Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtos UAB „Jukneda“ veikos, netinkamai tvarkant ir laikant pavojingas atliekas bei klastojant jų apskaitą. Birželio pabaigoje Aplinkos apsaugos agentūra panaikino įmonei išduotą licenciją.
Po aplinkosaugininkų pakartotino patikrinimo nustatyta, kad atliekos neišvežtos iš teritorijos, kaip buvo reikalaujama, dalis talpų su pavojingomis atliekomis nesandarios – be uždengimo, atviros. Greta pastato esančios atliekų talpos prakiurę, o atliekos ištekėjusios ir teršia gruntą.
„Nežinau, kas tiems žmonėms buvo galvoje. Pagal parengtus dokumentus, įmonė nepateikė atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų keturiems šimtams devyniasdešimt penkioms tonoms atliekų. Žinoma, tai dar reikia įrodyti. Gal tie dokumentai dar atsiras, bet labai abejoju, kadangi tokių stebuklų nebūna. Akivaizdu, jog gamtai padaryta milžiniška žala. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, gruntas yra užterštas ir sunkiaisiais metalais: alavu, chromu, cinku, švinu, variu. Chemiją lengva išpilti, bet išimti iš grunto labai brangu“, - sako
aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Savo ruožtu UAB „Jukneda“ direktorius Dainius Juknevičius tikisi, kad situacija išsispręs įmonės naudai.
„Mums atrodo, kad tai tikrai yra kenkimas verslui. Labai sunku kalbėti šiuo klausimu. Nežinai, nei ką daryti, nei kaip daryti. Ką bedarytum, atrodo, viskas blogai. Labai sunku.
Reikia ir žmones išlaikyti, ir darbo vietos sukurtos, ir tiek darbo įdėta“, - nevilties apimtas kalbėjo įmonės vadovas.
„Sakyčiau, kad čia yra noras lengviau pasipelnyti. Užuot vargus, tvarkius, sumokėjus, gal geriau atliekas išpilti į gruntą? Ir atsiranda tokių „drąsuolių“, aš juos pavadinčiau neatsakingais, netgi kvailais žmonėmis, – sako K.Trečiokas, paklaustas, kodėl verslo atstovai rizikuoja įmonės vardu. – Net jeigu ir niekas nesužinotų, taigi teršiame savo gamtą, nuodijame savo vaikų ateitį. Bet pagrindinis motyvas, aš manau, yra pinigai.
Norima pigiau arba paprasčiau pasipelnyti, galvojant, kad nesuseksime. Arba, jeigu suseksime, galbūt aplinkosaugininkas parsiduos... Manau, ateityje atgrasysime ne vieną, kuris galbūt planuoja tokio pobūdžio „atliekų tvarkymą“.
Kaip teigia ministras, pažeidimo atvejų nedaugėja, tiesiog daugiau jų yra išaiškinama. Vis dėlto per metus susidaro bent dešimt tokių stambaus masto pažeidimų.
„Mano žiniomis, medicininės atliekos yra tvarkomos neblogai, ir artimiausioje ateityje turime pagerinti situaciją, kadangi kai kurios įstaigos jau yra įsigijusios įrangą, kuri dezinfekuoja, susmulkina tas atliekas. Galima jas paversti nekenksmingomis arba atiduoti perdirbti.
Bet su cheminėmis medžiagomis situacija liūdnesnė. Todėl ir didesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas į šią sritį. Dabar sudarinėjame apleistų teritorijų žemėlapį. Regiono aplinkos apsaugos departamentai intensyviai stebės, kas ten vyksta. Tokiose teritorijose, į kurias retai užsuka gamtos apsaugos pareigūnai, ir kyla idėjų nuo visuomenės akių nuslėpti labai nešvarius darbelius“, - sako aplinkos ministras.
Trūksta kontrolės
Kažkas negerai aplinkosaugos sistemoje, kad čia ir medikamentai randami miške išbarstyti, ir apleistose fermose pavojingos atliekos išpilamos vidury baltos dienos?
„Ne vieną kartą esame aptarinėję Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir esame konstatavę, kad aplinkosaugos įstatymų bazė gal yra ir pakankama, bet trūksta gero vykdymo ir kontrolės. Pavojingomis galima laikyti ir mėsos perdirbimo pramonės atliekas. Jas reikia vežti į Rietavo perdirbimo gamyklą. Bet irgi pasitaiko nemažai atvejų, kai mėsos perdirbėjai arba skerdyklos neveža, nes jiems ar per brangu, ar per toli, ar dar kitos priežastys trukdo. Tai yra nesukontroliuojama. Būna, pavyzdžiui, laukuose iš kokios paukščių fermos primėtyta negyvų viščiukų dvėselienų. Tai yra baisūs dalykai. Tiek Sveikatos apsaugos, tiek Aplinkos ministerijos turėtų geriau koordinuoti veiklą ir vykdyti griežtesnę kontrolę“, -
įsitikinęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys.
„Vilniuje beveik buvo ištikusi ekologinė katastrofa, kai susidarė didžiulis kalnas statybinių atliekų - tarp jų gali pasitaikyti ir pavojingų - vien todėl, kad Aplinkos ministerija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nesugebėjo ar nenorėjo, o gal buvo ir koks korupcinis elementas, kontroliuoti įmonės „Bionovus“ veiklos. Įmonė tiesiog pažeisdama įstatymus, kaupė atliekas, neperdirbo jų, nors pagal sutartį privalėjo.
Ir dabar Vilniaus gyventojai neturi kur dėti gipso kartono ar asbesto, kuris yra pavojingas sveikatai, atliekų. Tai - Aplinkos ministerijos neatsakingas požiūris.
Nežinau, kodėl jie miega. Gal jiems specialistų trūksta, gal noro? Regioninės Aplinkos apsaugos departamentai turi tam tikrą veikimo laisvę, tiesa, dabar vykdoma reorganizacija, ir jie patys iš esmės save kontroliuoja.
Mes ir su ministerija, ir Seime diskutuojame, kaip turėtų veikti valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, kas kontroliuotų tos regioninės aplinkos apsaugos departamentus.
Kai bus gera sistema, bus galima tikėtis, kad jos žmonės dirbs efektyviau“, - sako L.Balsys.
Komentaras
Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos vadovas Giedrius Mikulskas:
- Didžiausia problema su pavojingomis atliekomis yra ta, kad jų sutvarkymas kainuoja. Gali būti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių litų už toną.
Dažniausiai kalbama apie didžiulius kiekius pavojingų atliekų, kurie susidaro gamybinėse įmonėse arba randamos senų laikų kolūkiuose: įvairios trąšos, pesticidai.
Nesąžiningi verslininkai randa būdų, kaip tas atliekas paversti nepavojingomis, tiesiog suteikiant joms nepavojingų atliekų kodą ir tvarkant kaip nepavojingas, pavyzdžiui, užkasant į sąvartyną. Tai vienas būdas, kaip pavojingos atliekos patenka ten, kur nereikia.
Kitas būdas – nesąžiningi atliekų tvarkytojai, kurie prisiima pavojingų atliekų, bet jų nesutvarko kaip reikiant, o sukaupia, laiko, paskui bankrutuoja. Pastaruoju metu nuskambėjo daug panašių atvejų, kai aplinkosaugininkai tiesiog randa sandėliuose sudėtas atliekas, kurios ilgus metus buvo sandėliuojamos, bet jų tvarkymu nesirūpinama.
Pagal tai, kiek atvejų nuskamba viešai, panašu, kad pažeidimų mastai yra nemaži ir aplinkosaugos kontrolei dar yra kur tobulėti.
Komentuoti: