Svarbiausia - kokybė
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Pasaulinei vandens dienai organizavo skirtą akciją, kurios metu buvo tiriamos azoto grupės junginių – nitrato, nitrito ir amonio - koncentracijos šulinių ir gręžinių vandenyje.
Patikrinus aštuonių didžiųjų Lietuvos apskričių šulinių vandenį, nemažoje dalyje jų nustatyti reikalaujamų normų neatitikimai. Užfiksuota nemažai nitritų koncentracijos padidėjimo atvejų, taip pat leidžiamos nitratų ir amonio koncentracijos viršijimų, mikrobinės taršos atvejų.
Tokie tyrimų rezultatai tikrai nedžiugina. Todėl ekspertai perspėja, kad norint išvengti sveikatos sutrikimų reikia ne tik prižiūrėti šulinį, bet ir profilaktiškai tikrinti jo vandens kokybę. Didžiausia rizika atsiranda pavasarį. Ypač rekomenduojama ištirti šulinių vandenį tirpstant sniegui ir prasidėjus potvyniams. Sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų būtina skirti dėmesio valymui.
 
Įrengimas ir priežiūra
Kadangi šulinių vandens kokybės tyrimai nedžiugina jau ne pirmą kartą, specialistų nuomone, žmonėms reikėtų priminti, kad tokio vandens kokybė pirmiausiai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo. Jį geriausia kasti kaip įmanoma aukščiau, kad nuo kalvelės galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Visi pavojingi taškai, galintys užkrėsti šulinį, turi likti žemiau.
Prie šulinio taip pat turi būti sudaroma apsaugos zona. Jis negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar ten, kur gali susidaryti nuošliaužos. Geriausia, jei vietą šuliniui padės parinkti profesionalūs hidrogeologai.
Šulinys turėtų būti sudarytas iš atvirkštinio filtro – įrengiamas iš kelių smėlio ir žvyro sluoksnių. Antžeminė šulinio dalis turi būti ne žemesnė kaip 0,8 metro. Jis gali būti betoninis, gelžbetoninis arba medinis. Įrengiant šulinį būtina užtikrinti, kad į jį nepateks krituliai, prie jo nesikaups paviršinis vanduo, todėl jį reikia uždengti stogeliu arba dangčiu. Šulinio statyba užbaigiama įrengiant suktuvą su metaline rankena arba vandens pakėlimo įrangą.
Dvidešimties metrų spinduliu aplink šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis.
Šuliniai turi būti valomi ir remontuojami. Prieš valant, išsemiamas vanduo, išvalomas dugnas, nuvalomos rentinio sienelės, jeigu reikia, suremontuojamos. Išvalytus šulinius rekomenduojama dezinfekuoti.
 
Svarbu žinoti
Ypač atidžios dėl šulinių vandens turėtų būti besilaukiančios moterys ir šeimos, auginančios kūdikius iki šešių mėnesių amžiaus. Mat apsinuodijus nitratais, gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu kraujyje susidaręs methemoglobinas į audinius negali pernešti deguonies, dėl to atsiranda pastarojo trūkumo požymiai: vėmimas, dusulys, pamėlsta oda bei gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali net mirti.