Pasiruošimas maratonui – sveikai ir pamažu
Arnas Šarkūnas
2014-09-12
Kiekvienais metais vis daugiau žmonių atranda bėgimą. Pasiekus gerų sportinių rezultatų, prieinama prie dar didesnio iššūkio – 42 kilometrų 195 metrų distancijos maratono. Ką reikia paaukoti tam, kad galėtum pasiekti tokį rezultatą?
Nesportavusiems ir menkai fiziškai pasiruošusiems žmonėms dukart Vilniaus maratone triumfavęs bėgikas Tomas Venckūnas rekomenduoja pradėti sportuoti labai pamažu kiekvieną dieną, bet jokiu būdu nevarginti savęs alinančiomis treniruotėmis.
Ilgai ir nealinant savęs
Dar vaikystėje pradėjęs sportuoti dr. Tomas Venckūnas, teigia, kad specialiai pirmajam maratonui nesiruošė. Tačiau primena, kad kai nesi gerai pasiruošęs, vienu ypu, nubėgti daugiau nei 42 kilometrų distancijos neįmanoma. Nesportavusiems ir menkai fiziškai pasiruošusiems žmonėms dukart Vilniaus maratone triumfavęs bėgikas rekomenduoja pradėti sportuoti labai pamažu kiekvieną dieną, bet jokiu būdu nevarginti savęs alinančiomis treniruotėmis. Jis taip pat pradėjo pamažu, o dabar kasdienis T.Venckūno stadione nubėgamo atstumo vidurkis – 10-15 kilometrų. Vien per savaitę Lietuvos sporto universiteto Molekulinės biologijos ir genetikos dėstytojas nubėga daugiau nei 100 km.
Svarbiausia nusiteikti
Jo nuomone, labai svarbu būti ištvermingam ir psichologiškai, kad bėgimas neatsibostų ir vis save motyvuoti. Net ir nevalgyti kas papuola po ranka. Tiesa, riebaus ar nesveiko maisto apsunkintas skrandis pats signalizuoja bėdą: „Nevalgai cepelinų su spirgais ne todėl, kad reikia, bet dėl to, kad jauti, jog taip negalima.“
Tas pats ir su bėgiojimu šaltu oru – tiesiog reikia nusiteikimo. „Blogu oru nesinori eiti, norisi save apgauti. Bet čia kaip ir iš namų išėjus pasivaikščioti, šunį pavedžioti – pirmas minutes šalta, o vėliau nebe. Taip pat nereikia per daug apsirengti, kad nesušlaptum labai, o paskui nesušaltum. Lietuvos sąlygomis įmanoma kiekvieną dieną bėgti.“, - pasakoja T.Venckūnas.
Mini interviu
Medicinos centro „Helona“ Sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška:
-
Kokios dažniausiai pradedančiųjų bėgikų klaidos?
- Jie dažnai persistengia, nesistemingai treniruojasi. Gera treniruotė – geras fizinis krūvis ir geras poilsis.
Ypač svarbus fizinis pasiruošimas. Jei jo nėra – susiduriama su blauzdų problemomis, pradedami jausti antkaulio skausmai. Reikia turėti stiprią nugarą, dubens raumenis, nes judesys prasideda būtent ten. Jei dubuo laiku nesuveikia, nes žingsnis yra pakankamai trumpas laiko atžvilgiu, ilgainiui priverčiame kojų raumenis dirbti ne savo darbą ir jie pasiprašo išeiti nemokamų atostogų.
-
Kaip su mityba? Ar tenka ko atsisakyti, vartoti kokių specialių maisto papildų?
- Pradėjus bėgioti, daugiau prakaituojame, prarandame mikroelementų, kurie būtini širdies, raumenų ir bet kurio organo normaliai funkcijai palaikyti. Tad papildomai reikėtų nebent jų. Reikėtų vengti ypač riebaus maisto. Apie maisto papildus reikėtų pradėti galvoti, kai bėgimas tampa gyvenimo būdu, kai kūnas pats jau nebeatsigauna.
- Ar gerai sportuoti šaltu oru?
- Reikėtų apsisaugoti nuo peršalimo, perkaitimo, kad nebūtų didelių temperatūros bangavimų. Žiemą, kai yra ypač šalta, vėl kita situacija. Šaltas oras yra didelis dirgiklis ir gali sukelti net alergines reakcijas. Bet iš esmės, adekvatus fizinis krūvis imunitetą tik gerina, o ne „sodina“. Reikėtų pagalvoti apie tinkamą avalynę.
Komentuoti: