Numojama ranka į kūno kultūros pamokas

Deimantė Zailskaitė
2015-07-02
„Dabar, kai informacinės technologijos nugali fizinį aktyvumą, bent per kūno kultūros pamokas priverstume jaunimą pajudėti“, - sako buvęs kūno kultūros mokytojas, kuris stipriai pasigenda dėmesio fiziniam lavinimui mokyklose.

Numojama ranka į kūno kultūros pamokas
Fizinio lavinimo pamokos mokyklose netenkina nei mokinių, nei mokytojų. Dėl vaikų fizinio lavinimo kokybės sunerimę ir politikai.

Kaip papildomos pamokos

„Fizinio lavinimo pamokos mokykloje labai prastai atrodo. Paskutiniais ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, ir pagal Europos komisaro Vytenio Povilo Andriukaičio, kuris pristatė Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikatos būklę, pastebėjimus, mes - viena prasčiausiai atrodančių valstybių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Todėl, kad mūsų jaunimo sveikatos būklė labai prasta. Į kūno kultūros pamokas irgi yra nekreipiamas dėmesys – jos paliekamos tarsi papildomos pamokos, o ne lygiaverčiai vertinamos kaip ir visos kitos“, - susirūpinęs kalbėjo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas.
„Buvo kai kurios rekomendacijos, kad reikia gerinti jaunimo sveikatos būklę. O kokiais būdais tai galima daryti? Visų pirma - kūno kultūros pamokomis mokyklose, - mintį tęsia politikas. – Bet niekas į tai nekreipia dėmesio. Yra priimta ilgalaikė sporto strategija iki 2020 metų: kad ir trys savaitinės pamokos turi būti, kad jos turi būti kokybiškos, kad mokyklos turi dirbti pagal tam tikras programas ir kad būtų vertinamas mokinio progresas šiose pamokose. Juk ne visi mokiniai gali rodyti gerus rezultatus, bet, jeigu jie juda, sportuoja, fizinę būklę galima pagerinti įvairiais fiziniais pratimais.
Amerikoje, pavyzdžiui, daugelyje mokyklų yra keturios savaitinės kūno kultūros pamokos. Lenkijoje, kiek žinau, yra trys savaitinės ar net keturios, o mes turime dvi savaitines pamokas ir tai į jas žiūrime atmestinai“

Ar Seimo nariai žada imtis kokių nors priemonių, reformuoti fizinio lavinimo pamokas bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose?
„Labai pasyviai. Kai praėjusioje kadencijoje norėjau, kad aukštosiose mokyklose pirmame kurse būtų privalomos kūno kultūros arba sporto pratybos, studentai sukilo, kad jiems nereikia: esą fizinis lavinimas turi būti pasirenkamas, o ne privalomas dalykas.
Jeigu būtų mano valia ir sulaukčiau palaikymą, padaryčiau jį privalomą. Bent jau pirmame kurse sporto pratybos susidėtų ne vien iš praktinių dalykų, bet ir teorinių žinių: kaip ir kada mankštintis, ką ir kiek valgyti, ir panašiai. Dabar praktiškai viskas yra palikta žmogaus savarankiškai veiklai.“
Dar labiau V.Gedvilą nustebino pasiūlymas, jog fizinio lavinimo pamokos mokyklose turėtų būti pasirenkamas dalykas.
„Tai yra visiškas absurdas. Visada sakiau, kad net nėra normaliai atsakingo žmogaus už sportą Švietimo ir mokslo ministerijoje, tarp kitų jo veiklų kuruojamas dar ir sportas.
Jeigu būtų mano valia, jeigu būčiau ministras, įkurčiau atskirą skyrių, kuris užsiimtų sportu, sveikatinimu, kad specialistai domėtųsi, peržiūrėtų programas. Vadovėlių nėra! Dar negirdėjau, kad būtų išleistas kūno kultūros pamokos vadovėlis“, - sakė V.Gedvilas.
 
Kontrolės stoka

„Jau keleri metai stebiu tokį atsainų požiūrį į vaikų sportą valstybiniu mastu, - sako buvęs krepšininkas, o dabar Seimo narys Sergejus Jovaiša. - Kadaise Švietimo ir mokslo ministerija lyg ir buvo parašiusi įsakymą, kad padidinti fizinio lavinimo pamokų skaičių mokykloje. Kadangi tai buvo susiję su papildom išlaidom, kaip pas mus mėgstama, užmiršo tą dalyką.
Problemų egzistuoja ir daugiau: pirmiausia mokyklose nėra patrauklios bazės, kad fizinio lavinimo pamokos būtų malonios, kad higienos normos būtų atitinkamai kokybiškos ir patrauklios. Ypač vyresnių klasių moksleiviams – kad mergaitės ir berniukai turėtų geras sąlygas susitvarkyti po šių pamokų.
Pagrindiniai dalykai: lėšų trūkumas, materialinė bazė ne visur gera, ypač rajonų mokyklose. Pats esu matęs: reikia sanitarinius mazgus, dušus įrengti arba renovuoti. Kadangi tai kainuoja, vis atidedama rytdienai, kuri tęsiasi vos ne amžinybę.“

Kas tuo turėtų susirūpinti?
„Vis dėlto pagrindinė problema - kontrolės stoka. Jeigu užsiimi atlikti kokį nors darbą arba programą, būk geras, kontroliuok, kaip viskas bus daroma. Nes pradžioje kelis mėnesius suaktyvėja, paskui slopsta, slopsta entuziazmas, paskui pasimiršta ir po metų ar kitų, atrodo, lyg ir nebuvo jokių programų, planų ir gerų sumanymų. Liūdna ir apmaudu“, - sakė S.Jovaiša.
 
Komentaras: 
Prienų savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centro vadovas Audronis Deltuva:

- Ilgą laiką esu dirbęs kūno kultūros mokytoju. Mes visą laiką turėdavome tris kūno kultūros pamokas, kurios pasiteisino. Nes kitos mokyklos turėdavo po dvi ir labai skundėsi, kad negali išsikovoti iki trijų.
Manau, kad dviejų kūno kultūros pamokų per mažai. Juolab kad šiuo metu informacinės technologijos nugali fizinį aktyvumą – bent per kūno kultūros pamokas priverstume jaunimą pajudėti.
Sporto inventoriui įsigyti yra skiriama mažai, galima sakyti, visai neskiriama lėšų. Jeigu nevykdomi kokie nors projekčiukai, nelabai yra galimybė nupirkti iš mokyklos pinigų.
Taip pat rajonuose sujungiamos klasės ypač kūno kultūros pamokose: kada mergaitės ir berniukai skyla nuo septintos klasės, būna mažai vaikų ir jungiamos klasės. Tai dar labiau mažėja krūvis, nes vienu metu vyksta fizinio lavinimo užsiėmimai dviems klasėms.
 
Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija:
 Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė:

- Vaikų sveikata, fizinis aktyvumas – tai modernios ir ekonomiškai stiprios valstybės dalis, todėl turime spręsti susikaupusias problemas dėl kūno kultūros pamokų, didindami jų patrauklumą bei ugdymo kokybę. Kūno kultūra yra tokia pati svarbi pamoka kaip ir kitos, todėl Švietimo ir mokslo ministerija tariasi dėl kūno kultūros vadovėlio sukūrimo, taip pat reikėtų ir mokytojo knygos, kūno kultūros programų ir Bendrųjų ugdymo planų tobulinimo, kad vaikams ir jaunimui būtų suformuotas sveikos ir fiziškai aktyvios gyvensenos įprotis visam gyvenimui.
Norint, kad kūno kultūros pamokos būtų įdomesnės, kokybiškesnės, reikia didinti kūno kultūros mokytojo prestižą, tobulinti jų kvalifikaciją. Vis dėlto negalime apibendrinti, kad visose mokyklose kūno kultūros pamokos yra nekokybiškos. Yra daug mokytojų, kurių pamokos ir kokybiškos, ir gausiai lankomos. Pasinaudodami Europos Sąjunga (ES) lėšomis planuojame surengti būtent kūno kultūros mokytojams skirtus mokymus, kuriuose dalyvautų ir universitetų mokslininkai, mokytojai praktikai, būtų dalinamasi gerąja patirtimi, kuriami nauji, mokiniams patrauklūs ugdymo metodai. Taip pat numatėme vaikų vasaros edukacinių stovyklų ir sveiką gyvenseną skatinančių neformaliojo švietimo erdvių plėtrą, neformaliojo vaikų švietimo programų įvairovės ir prieinamumo didinimą ir kitas planines bei konkursines priemones, prisidėsiančias formuojant vaikų sveikos gyvensenos įpročius. Deja, optimizuodami mokyklų tinklą, neišsprendėme visų sporto infrastruktūros problemų. Tačiau siekiame, kad visos mokyklos būtų aprūpintos šiuolaikiška sporto įranga ir priemonėmis, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos judėti ir mankštintis pertraukų metu ir po pamokų. 2011-2013 m. atnaujinome 14 sporto aikštynų ir nežadame sustoti. Programa tęsiama 2014 – 2016 m. ir planuojama atnaujinti 18 sporto aikštynų. Prieš metus įkūrėme dvi sporto gimnazijas, turime toliau plėsti jų tinklą regionuose, steigti sporto mokyklų filialus  atokesniuose  miesteliuose ir kaimuose. Taip pat, bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija turime toliau plėsti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą, siekdami, kad kiekvienoje mokykloje mokinių sveikata taptų didžiausiu prioritetu ir vertybe. Praėjusių metų rudenį pasirašę Sporto forumo rezoliuciją esame įsipareigoję iki 2020-ųjų pasiekti, kad visose mokyklose vyktų trys kūno kultūros ugdymo pamokos per savaitę.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris