Nevaisingumui įtakos turi ir higienos bei kosmetikos priemonės
Aigustė Tavoraitė
2015-09-14
Šiandien jau ir ant vyrų tualetinio stalelio rikiuojasi nemažai higienos ir kosmetikos priemonių. Tačiau, pasirodo, tokius įpročius formuojantis naujasis mados diktatas nėra toks nekaltas ir taikosi kirsti vyriškumui.
Kasdien naudojamose kosmetikos, kūno ir higienos priemonėse esančios cheminės medžiagos ftalatai gali sumažinti testosterono kiekį vyrų organizme.
Štai JAV Mičigano universiteto visuomenės sveikatos mokslininkai nustatė, kad įvairiose mūsų kasdien naudojamose kosmetikos, kūno ir higienos priemonėse esančios cheminės medžiagos ftalatai gali sumažinti testosterono kiekį organizme ir paveikti ne tik lytinius, bet ir kitus organus.
Pastaruosius keletą dešimtmečių stebima testosterono vyrų organizme mažėjimo tendencija verčia mokslininkus plušėti laboratorijose ir ieškoti to priežasčių. Mažėjantis vyriško hormono kiekis jau atsiliepė vyrų išvaizdos pokyčiams, sėklos kokybei, paveikė ir kūdikių lytinių organų susiformavimą.
Tyrimas parodė, kad ryšys tarp išaugusio ftalatų turinčių priemonių naudojimo ir testosterono kiekio sumažėjimo gali būti aptinkamas įvairių amžiaus grupių vyrų populiacijoje, tiek tarp 6–12 metų berniukų, tiek tarp 40–60 metų vyrų. Jaunesniame amžiuje tokie hormono pokyčiai daro įtaką reprodukcinės sistemos formavimuisi ir vaisingumui, o vyresni vyrai gali skųstis kritusiu energijos lygiu, pasikeitusiu kaulų tankiu, slenkančiais plaukais, sumažėja raumenų masė, atsiranda intymių problemų.
Šios cheminės medžiagos daro įtaką ir moterų reprodukcinei sveikatai. Taigi specialistai ragina būti atidiems, žiūrėti, ką kasdien tepate ar purškiate ant savo kūno.
Tarp kitko
Mičigano universiteto mokslininkai nustatė, kad žiūrint kriminalines dramas ir kovinius filmus testosterono lygis vyrų kraujyje pakyla 30 proc., o meilės istorijas – priešingai, sumažėja. Gali būti, kad būtent dėl to vyrai nėra melodramų ir muilo operų mėgėjai.
Vyro spermos kokybei ir kiekybei taip pat įtakos turi netinkama mityba, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, stresas, fizinio aktyvumo stoka. Taip pat – aplinkos užterštumas (sunkieji metalai, teršalai, toksinės atliekos ir kitos kenksmingos medžiagos), intensyvus buvimas saulėje, kitos ligos (cukrinis diabetas, kepenų ir inkstų ligos, hipofizės problemos, sėklidžių traumos ir t.t.).
Komentuoti: