Dar prieš trejus metus neatlygintinos kraujo donorystės rodikliai Lietuvoje siekė vos 26 proc. Tuomet daugelis ne tik abejojo, bet ir skeptiškai žiūrėjo į prognozes, kad procentas į viršų gali šoktelti nors dvigubai. Tačiau, pasak Nacionalinio kraujo centro specialistų, aktyviai ir kryptingai dirbant, pavyko šį skaičių patrigubinti. Negana to, šiandien įstaigos komanda užsibrėžė ambicingiausią tikslą – kitąmet neatlygintiną kraujo donorystę „pakelti iki lubų“ – 100 proc.
Dažniausiai ši įstaiga, vadovaujama itin ambicingos, energija uždegančios vadovės Joanos Bikulčienės, priima sunkiausius iššūkius ir, kas svarbiausia, juos įveikia.
Tikime, kad prisijungsite prie šio kilnaus tikslo įgyvendinimo ir Jūs, gerbiamas skaitytojau!
Brangus produktas
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovas dr. Algimantas Pamerneckas sako, kad jo vadovaujama gydymo įstaiga yra didžiausia Nacionalinio kraujo centro (NKC) partnerė sostinėje. Kasdien šios įstaigos pacientams vidutiniškai prireikia per 50 vienetų kraujo komponentų. Per metus šie skaičiai išties įspūdingai išauga – iki 11–12 tūkst. vienetų. Todėl labai svarbu sujungti Centro ir ligoninės pajėgas.
„Kalbėti apie neatlygintiną kraujo donorystę ir ją skatinti būtina nuolat. Juk kraujo reikia kasdien šimtams pacientų. Kaip gydymo įstaiga stengiamės visada palaikyti Nacionalinio kraujo centro iniciatyvas, skatinti, remti neatlygintiną kraujo donorystę, nes, kaip rodo moksliniai tyrimai ir kaip akcentuoja Centro specialistai, iš neatlygintinų donorų kraujo gaminami komponentai yra dar vienas saugumo ženklas. Ir tai yra labai svarbu“, – teigia A.Pamerneckas.
Savo ruožtu Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis sako, kad reikia skatinti ne tik neatlygintiną kraujo donorystę, bet siekti racionalaus kraujo komponentų vartojimo.
„Ligoninė neatlygintinos kraujo donorystės akcijų neorganizuoja, bet visuomet jas palaiko. Skatinti ir šviesti visuomenę tapti neatlygintinais kraujo donorais yra svarbu, tačiau ir pačios gydymo įstaigos kraujo komponentus privalo naudoti racionaliai.
Palyginus situaciją, buvusią prieš keletą metų, ir dabartinę, kraujo komponentų ligoninės sunaudoja kur kas mažiau. Anaiptol, tai nereiškia, kad esant būtinybei ligoniams perpilama mažiau kraujo. Tačiau atsirado galimybės tiksliau apskaičiuoti, kiek ir kokių komponentų gydymo įstaigai prireiks. Kraujas – tikrai brangus produktas visomis prasmėmis, todėl jis turi būti naudojamas labai atsakingai“, – įsitikinęs prof. V. Janušonis.
Laukia didžiausio lūžio metai
L. e. p. Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus vedėjas Paulius Norkus pastebi, kad pasaulinėje praktikoje nuolat akcentuojama, jog būtent neatlygintini kraujo donorai neturi intencijos slėpti savo sveikatos negalavimus:
„Manoma, kad būtent neatlygintini kraujo donorai yra sveikiausia visuomenės dalis. Juk jie stengiasi sveikai gyventi, rūpinasi savimi. Jei donoras savanoriškai ateina dovanoti kraujo, vadinasi, užtikrintas, kad yra sveikas. Dar galima pridurti, kad neatlygintini donorai laikomi ir sąžiningiausia visuomenės dalis. Kaip bebūtų gaila, daugeliui dar atrodo, kad skatiname neatlygintiną kraujo donorystę taupymo tikslais. Tačiau šį mitą seniai reikėjo sugriauti.
Juk neatlygintinas kraujo donoras ateina dovanoti, o ne parduoti, todėl pildydamas anketą, neturi jokio motyvo meluoti, jokios dingsties apgauti ar nuslėpti negalavimus. Jis atsakingas už save, už savo veiksmus, už kitą žmogų. Todėl akivaizdu, kad atsiranda abipusis pasitikėjimas tarp donoro ir mūsų įstaigos medikų. Tokiu būdu esant darniems, pasitikėjimu ir pagarba grįstiems santykiams užtikrinama kraujo kokybė ir donoro sveikata, ir būtent per neatlygintiną donorystę.“
„Patikėkit manim, dalinuosi tuo, ką žinau, nes ne vienerius metus esu kraujo donoras ir viską patiriu „savo kailiu“. Dar noriu pridurti vieną gerą motyvą abejojantiesiems – dovanojant kraujo apima labai malonus ir šiltas jausmas, kad tokiu tau nieko nekainuojančiu poelgiu gali prisidėti prie mūsų šalies, mūsų žmonių gerovės“, - P.Norkus.
Nacionalinio kraujo centro pagrindinė misija – gydymo įstaigas aprūpinti kraujo komponentais, kad dėl kraujo trūkumo nereikėtų stabdyti nei operacijų, nei kitų intervencijų. Nors, pasak Donorystės skyriaus vadovo, taip dar nė karto nėra nutikę.
„Ir niekada neskirstome donorų nei pagal socialinę padėtį, rasę, tautybę ar politines pažiūras. Visi ir kiekvienas donoras labai laukiamas ir mums reikalingas. Dėl 5 donorų mes pasiruošę važiuoti į mažytį Lietuvos kampelį, o, pavyzdžiui, norinčius duoti kraujo du donorus patys pasirengę atsivežti į mūsų Centrą.
Tačiau siekdami užtikrinti reikiamą kraujo komponentų kiekį ir vadovaudamiesi tarptautinėmis rekomendacijomis, turime eliminuoti visus įmanomus rizikos faktorius. Neatlygintina kraujo donorystė – tai antras po laboratorinio ištyrimo svarbiausias žingsnis siekiant, kad paruoštas kraujo komponentas būtų maksimaliai kokybiškas“, – sako P.Norkus.
Neatlygintino kraujo donoro ir NKC Donorystės skyriaus vedėjo teigimu, 2017-ieji Nacionaliniam kraujo centrui bus didžiojo iššūkio ir lūžio metai: „Iškėlėme tikslą pasiekti šimtaprocentinę neatlygintiną kraujo donorystę. Žinome ir suprantame, kad tai tikrai nebus lengva. Todėl būsime dar labiau matomi, girdimi, dalinsimės turima informacija ir skatinsime jungtis prie neatlygintinų kraujo donorų šeimos.“
Komentaras
Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius, prof. dr. Jonas Sąlyga:
- Klaipėdos jūrininkų ligoninėje per metus gydymo tikslams panaudojame beveik 9 tūkst. vienetų kraujo komponentų. Jie gelbsti ne tik operuojant pacientus. Esame vienintelė įstaiga Vakarų Lietuvoje, kurioje atliekamos širdies operacijos ir gydomi kraujo ligomis sergantys žmonės.
Gerai žinome, kokie svarbūs, o kai kuriais atvejais ir nepakeičiami gelbstint gyvybes yra kraujo komponentai. Todėl kviečiame, raginame pacientų artimuosius nelikti abejingais ir paaukoti kraujo, ypač tais atvejais, kai ieškoma retos grupės kraujo, kai atliekamos sudėtingos operacijos, kai susiduriama su onkohematologine liga. Siunčiame juos į kraujo centrą, o neretai ir pačioje ligoninėje, jos padaliniuose sudarome sąlygas specialistams surengti neatlygintinos donorystės dienas.
Viskas, ką žmogus daro neatlygintinai ir iš meilės ar pareigos kitam žmogui, kitai gyvybei, yra itin svarbu ir vertinga. Todėl neatlygintina kraujo donorystė yra svarbi ne tik medicinine, bet ir bendražmogiškąja prasme. Jau nekalbant apie tai, kad neatlygintinai duodamas kraujas yra saugesnis, ar apie tai, jog Lietuva jau yra įsipareigojusi pereiti vien prie neatlygintinos kraujo donorystės.
Iš patirties žinau, kad nelaimės akivaizdoje šaukiantis pagalbos, žmonės nelieka abejingi. Todėl visuomenė turėtų būti dar labiau informuojama apie neatlygintinos donorystės poreikį, šviečiama apie naudą ir svarbą.
Specialisto intervu
LSMUL Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas dr. Kęstutis Stašaitis
-
Jūsų, kaip gydytojo nuomone, kodėl yra svarbu kalbėti apie neatlygintiną kraujo donorystę?
- Kaskart, savo praktikoje susidurdamas su gausiai nukraujavusiais, itin išsekusiais ar dėl kitų priežasčių kraujo komponentų stokojančiais pacientais, tampi vienos elementarios gyvenimo tiesos liudininkas: kokie skirtingi bebūtume, kokiais individualistais save belaikytume, vis dar esame gyvybiškai priklausomi vieni nuo kitų.
Todėl negalėdami atmesti tikimybės, kad vienądien mums patiems ar mūsų artimiesiems gali prireikti perpilti kraują, turėtume dovanoti jo ir patys. Tik tuomet, kai mūsų pilietinėje savimonėje įsitvirtins tradicija bent kartą metuose padovanoti savo kraujo, galėsime būti ramūs, kad medikai jo nepristigs kasdienėse kovose už visų mūsų gyvybes ir gerą savijautą.
Kartu už šios kilnios tradicijos slypi ir mūsų bendruomeniškumo jausmo, vienybės, kultūros padėti kitiems auklėjimas, tad neatlygintinos donorystės skatinimas yra ne tik neįkainojama investicija į mūsų sveikatą, bet ir į moralinį, kultūrinį, tautinį Lietuvos augimą. O tai, mano nuomone, yra be galo svarbu.
Medicininiu požiūriu neatlygintina donorystė yra skatintina keliais aspektais. Viena vertus, tokiu būdu surinktas kraujas yra sąlyginai saugesnis. Ne paslaptis, kad norėdami pasipelnyti, kraują už pinigus kraujo centrams pardavinėjantys žmonės neretai nutyli ar tendencingai meluoja pateikinėdami donorų atrankai svarbius duomenis apie savo sveikatos istoriją, patiriamus rizikos veiksnius ar kt.
Ir nors kiekvieno donoro kraujas prieš jį panaudojant kruopščiai ištiriamas, atsiranda, tebūnie ir nykstamai maža, bet vis dėlto tikimybė, kad toks kraujas dėl nuslėptų ar sumeluotų faktų recipientams bus ne toks saugus, kaip neatlygintinai savo krauju besidalinančių žmonių, neturinčių motyvų nutylėti ar meluoti, kraujas.
Nemažiau svarbu ir tai, kad kraujo donorystė yra ir puiki profilaktinė ankstyvos ligų diagnostikos priemonė. Kiekvienam donorui atliekama galybė brangių kraujo tyrimų, apie kurių rezultatų nuokrypius nuo normos visi donorai informuojami asmeniškai, todėl reguliariai savo kraują donuojantys žmonės labai anksti sužino apie besivystančias ligas. O tai leidžia laiku pradėti tinkamą gydymą.
- Kiek per metus LSMU KK Skubios pagalbos klinikai reikia kraujo komponentų?
- Kauno klinikoms kraujo komponentų prisireikia kasdien ir didžiuliais kiekiais. Sunkios traumos, gimdymo komplikacijos, ūmūs kraujavimai iš virškinamojo trakto, sudėtingos širdies ir kitų organų operacijos yra mūsų įstaigos kasdienybė, o tai neapsieina be kraujo perpylimų.
Kasmet Kauno klinikų Kraujo centrą aplanko apie 8500 donorų, tačiau jų kraujo nepakanka patenkinti mūsų, kaip didžiausios šalies ligoninės, reikmėms. Todėl Kauno klinikose gydomiems sudėtingiausiems pacientams iš visos Lietuvos pagydyti esame nuolat verčiami kreiptis pagalbos į visuomenę ar kitus Lietuvoje veikiančius kraujo centrus.
Išskirti, kiek kraujo komponentų sunaudojama vien Skubiosios medicinos klinikoje, turbūt nebūtų tikslinga, mat klinikos veiklos specifika susijusi su labai greita dinamika. Dažnai kritinės būklės pacientams transfuzijos pradedamos pusiaukelėje tarp mūsų klinikos ir operacinių, reanimacijų, kur jos toliau tęsiamos ir tai šiek tiek iškraipo tikslius skaičius.
- Ar neatlygintina kraujo donorystė skatinama gydymo įstaigoje tarp medikų ir pacientų?
- Mūsų medikų skatinti dovanoti kraujo jau nelabai ir bereikia. Kasdien susidurdami su pacientais, prie kurių gyvybės išgelbėjimo neretai ženkliai prisideda laiku perpiltas dovanoto kraujo komponentų maišelis, mūsų darbuotojai puikiai supranta donorystės reikšmę, yra stipriai motyvuoti, tad savo krauju noriai dalijasi ir neskatinami.
Vien Skubiosios medicinos klinikos istorijoje apstu atveju, kai išgelbėtą kritinės būklės pacientą atidavę gydytojams chirurgams skubiai operuoti, mūsų medikai skuodė į klinikų kraujo centrą donuoti kraujo, kad tik būtų tikri, jog nežinia kiek truksiančioms jų paciento operacijoms nepristigtų kraujo atsargų…
O su pacientais apie neatlygintinos kraujo donorystės reikšmę kalbėti, juos paraginti reikia, ir mes stengiamės tai daryti kaip įmanydami. Dalijamės su tuo susijusia informacija Skubiosios medicinos klinikos paskyroje „Facebook“, tiesiogiai kalbamės su pacientais ir jų artimaisiais apie tai, kad šįsyk juos gelbstint padėjo dovanotas kraujas, tad būtų gražu ir teisinga, jei ateityje, pasveikę, jie ir patys padovanotų kitiems tą galimybę išgyventi.
- Kas Jūsų nuomone visuomenę paskatintų labiau dovanoti kraujo?
- Niekas geriau nepaskatins už teisingą ir mitais neiškraipytą neatlygintinos donorystės reikšmės suvokimą. Šiek tiek apmaudu, bet mūsų praktika rodo, kad žmonės vis dar linkę jos reikšmę ir prasmę suvokti tik tuomet, kai bėda paliečia juos ar jų artimuosius asmeniškai.
O taip norėtųsi, kad norą daryti gerus darbus mobilizuotume nelaukdami didelių asmeninių dramų. Tačiau, tebūnie ir lėtai, bet didėjantis neatlygintinų kraujo donorų procentas rodo, kad pamažu daromės sąmoningesni. Prie to ženkliai prisideda ir savų ar svetimų sėkmės istorijų viešinimas. Kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo greičiau pasieksime tokį lygį, kokį jau seniai pasiekė kitos šalys, kurių piliečiai suvokia, kad tai ne kas kita, kaip nieko mums nekainuojantis kiekvieno indėlis į bendrą visų gerovę ir saugią ateitį.
Komentuoti: